Tarpinstituciniame pasitarime dalyvavęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad statusui žalia šviesa nebuvo uždegta dėl nepateiktų konkrečių finansavimo skaičių.
„Priežastys aiškios - Vyriausybės kancleris pageidauja matyti konkrečius skaičius iš įvairių institucijų, ne tik iš Vokietijos, kurios galimai ateityje dalyvaus projekte. Bandžiau paaiškinti, kad dabar kalbėti apie konkrečius skaičius sunku, nes nėra statuso. Dėl šios priežasties užsienio investuotojai apie prisidėjimą prie projekto net nesvarsto. O štai Europos parama prasidės tik 2020 metais“, - sakė V. Grubliauskas.
Klaipėdos vadovas pridėjo, kad posėdyje pristatė visus uostamiesčio savivaldybės padarytus darbus.
„Posėdyje pripažinta, kad objektas išties labai svarbus, kad jis vertas to statuso. Kultūros ministerija dar kartą paprašė, kad artimiausiu metu būtų inicijuotas susitikimas, kuriame Savivaldybė pateiktų ne tik galimų būsimų partnerių sąrašą ir jų galimybę dalyvauti projekto įgyvendinime, bet ir sudėti konkrečius skaičius“, - teigė meras.
Praėjusių metų pabaigoje „Kultūros fabrike“ buvo pristatyti Šv. Jono bažnyčios projektiniai pasiūlymai ir žemės sklypo detaliojo plano keitimo koncepcija. Jau tąkart buvo viešai kalbama, kad projektą stabdo biurokratinės kliūtys.
Evangelikų liuteronų bendruomenės vardu kalbėjusi Lilija Petraitienė sakė, kad jeigu bažnyčios atstatymas taptų valstybinės svarbos projektu, tai atvertų kelią bendrauti su Vokietijos vyriausybe ir paramos fondais, kad būtų galima rinkti aukas ir t. t. Esą dar yra gyvų memelenderių ir jų vaikų, kurie tikrai prisidėtų prie šio tikslo.
„Be šito statuso į mus žiūri labai skeptiškai. Bažnyčia būtų ne tik bokštas, bet visų tų kartų atminimas, susitaikymas. Tai būtų pripažinimas, kultūrinės ir istorinės atminties simbolis“, - praėjusių metų gruodį sakė L. Petraitienė.
