Kritikos strėlės dėl saugumo, patriotinių ir kitų sprendimų skriejo ir į Savivaldybės, ir į projektuotojų daržą. Pastarieji turėjo kontrargumentų.
Procesas užsitęsė
„Vakarų ekspresas“ primena, kad 2016 metais Klaipėdos savivaldybė dėl Dangės skvero rekonstrukcijos techninio projekto parengimo pasirašė sutartį su UAB „Hidrostatybos projektais“, kurios vertė siekė 137,9 tūkst. eurų.
Tąkart „Hidrostatybos projektų“ subrangovais tapo UAB „TAU projektai“. Didelės kibirkštys tarp dviejų įmonių įsižiebė praėjusių metų pabaigoje, kai kilo ginčas dėl projektavimo sklype.
Galų gale „Hidrostatybos projektai“ ir „TAU projektai“ ietis surėmė teisme. Teigta, kad rangovai architektams už idėją, koncepciją ir projekto parengimą turėjo sumokėti apie 40 tūkst. eurų.
Visgi šių metų gegužę „Hidrostatybos projektai“ pranešė apie bankrotą, tad, siekdama pratęsti projektą, Savivaldybė vasaros pradžioje pasiekė susitarimą su UAB „Hidrosfera“. Bendrovės subrangovais tapo atstovai iš Kauno - „ICS projectus group“. Papildomos projektavimo paslaugos turėjo atsieiti apie 50 tūkst. eurų.
Pirmadienį vykusiame projekto pristatyme Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė patikino, kad projektas ir jo įgyvendinimas kainuos apie 5,9 mln. eurų. Daugiau nei pusę sumos viliamasi gauti iš Europos Sąjungos.
Konsultavosi su mokslininkais
Dangės skvero projektą klaipėdiečiams pristatė „ICS projectus group“ direktorius Algirdas Alijošius. Jis patikino, kad susitiko su dešimtimis žmonių, kurių nuomonė buvo išklausyta ir net yra paruošta įgyvendinti.
Kalbėdamas apie skvero želdinius, dėl kurių pašalinimo dalis klaipėdiečių pasisako itin kritiškai, jis teigė, kad pagal taksaciją bus kertama 16 medžių ir krūmų. Dar penki medžiai ir du vienetai krūmų-gyvatvorių bus kertama pagal planinius sprendimus.
Vietoje suplanuotos iškirstos augalijos bus norima pasodinti 56 naujus medžius, 91 krūmą, taip pat gyvatvorių, gėlynų ir kanų.
„Žalioji zona tikrai nėra mažinama“, - susirinkusius tikino A. Alijošius.
Kaip išskirtinį Dangės skvero akcentą „ICS projectus group“ vadovas pristatė suprojektuotą istorinės atminties laiko juostą Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui atminti. Ji būtų įrengta vietoje tarp paminklo vieningai Lietuvai ir esamos vaikų žaidimo aikštelės.
„Buvo įvertintos visos bendruomeninės erdvės. Datos atrinktos Klaipėdos mokslininkų. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės matyti esminius įvykius. Datos bus apšviestos“, - sakė A. Alijošius.
Projekte taip pat norima įgyvendinti „menų krantinės“ idėją, kur galėtų pasirodyti jaunieji menininkai, ir projekcinį-dinaminį fontaną. Projekte taip pat numatyta žaidimų erdvė vaikams.
„Viskas iš natūralių medžiagų. Akmeniniai suoliukai - su medžio intarpais, kad nebūtų šalta sėdėti. Norvegiškas medis gali išsilaikyti iki 50 metų„, - teigė „ICS projectus group“ direktorius.
Puokštė priekaištų
Tačiau Tarybos posėdžių salėje susirinkę daugiau nei pusšimtis miestiečių pasigedo jūrinių idėjų. Buvo manančių, kad esama Dangės skvero vizija neturės išskirtinumo.
„Kol kas nevertėtų kalbėti apie projektą. Matyti akivaizdžios klaidos. Kodėl žmogui sėdėti veidu į kalną? Kaip valysite lapus iš po suoliukų? Pati krantinė netaikoma laivams, laiveliams. Nėra knechtų, kilpų, būdingų jūriniam miestui. Reikia pasinaudoti archeologiniais tyrimais. Tokie dalykai neliks nepastebėti, reikėtų dirbti atsakingai ir žinoti, ką darai“, - rėžė dizaineris Kęstutis Mickevičius.
Pastabų projektui turėjo ir architektas, profesorius Petras Grecevičius. Jis tikino projektui turįs per 50 pastabų.
„Muzikinis teatras lieka nuošalėje, jokio ryšio. Nėra ryšio su aplinka. Tai yra parkas, ne skveras. Strategiškai neaiškus scenarijus.
Identitetas - jūrinis miestas. Jūrinių dalykų nematau. Norėtųsi, kad Klaipėda turėtų unikalų sprendimą. Čia patarti neįmanoma. Saugumas yra svarbiausias prioritetas. Linkiu sėkmės, gal kaip nors išbrisite“, - svarstė jis. Būtent apie galimą saugumo trūkumą pasisakė Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovė Aušra Zarambienė. Pasak jos, krantinėse reikėtų bent pusės metro tvorelės, kad į upę neįkristų vaikai. Visgi A. Alijošius su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykiene patikino, kad tokio aukščio tvorelės kelia netgi didesnį pavojų, mat ant jų vaikai laipioja.
Boikotuoja projektą
Viešo pristatymo pabaigoje „ICS projectus group“ direktorius A. Alijošius susikivirčijo su vietos architektais. Edmundas Andrijauskas pareiškė, kad projektas uostamiesčio architektams turėjo būti pristatytas rugsėjį, tačiau šie svečių taip ir nesulaukė.
A. Alijošius kontrargumentavo, kad prieš du mėnesius su vietos architektais matėsi gyvai, o po keleto dienų Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriui išsiuntė laišką dėl galimos susitikimo datos.
„Gavau atsakymą: ačiū, gavome jūsų pasiūlymą, apie rengiamą datą informuosime papildomai. Mažų mažiausiai nekorektiška kalbėti, kad nebendravome. Nežinau, kodėl pasirinkote tokį metodą. Atgalinio ryšio negavau“, - tikino A. Alijošius.
Dar daugiau aistrų pristatyme įžiebė Sąjūdžio metais pastatyto kryžiaus likimas, kurį, Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco teigimu, pasitarus su parapijų kunigais buvo nuspręsta perkelti į kitą miesto vietą šalia bažnyčios.
Toks atsakymas kaip reikiant papiktino tikinčiųjų bendruomenės atstovus, kurių teigimu, laisvė buvo atgauta tik dėl Dievo malonės.
Posėdį vainikavo Tarybos narės Ninos Puteikienės prašymas stabdyti projektą. Palaikantys tokią mintį buvo prašomi pasirašyti lapuose.
