„Man jis atrodo tarsi būtų nuleistas tiesiai iš kokio detektyvinio filmo. Kai rengiau ekskursiją „Dingusi Kretinga“, sužinojau, kad šis, XIX amžiaus pirmoje pusėje statytas, namas buvo pranciškonų vienuolyno skalbykla“, – tvirtino Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.
Ji pasakojo, kad pasitelkusi įvairius informacijos šaltinius, senųjų kretingiškių liudijimus bei Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žinias, sužinojusi istorinių užuominų, kad tame mūriniame pastate XIX amžiuje galėjo veikti vienuolyno vyno darykla, kitaip dar bravoru vadinama. Nes ir dabartinė Akmenės gatvė turėjo pirmykštį pavadinimą Bravoro gatvė. Skalbyklą vienuoliai ten įrengė gerokai vėliau.
Tarpukariu – 1935 metais – tėvo Augustino Dirvelės rūpesčiu, buvusiame skalbyklos pastate apsigyveno pranciškonės pasaulietės – Šv. Agnietės kongregacijos vienuolės. Seserys padėdavo slaugyti senelius, ligonius, tikybos dalykų mokė Kretingos vaikus. Viena jų pareigų buvo talkinti Pranciškonų gimnazijos, tuomet vadintos Šv. Antano kolegija, valgykloje ir bendrabutyje.
„Beje, šios šešios seserys vėliau atsiskyrė nuo savo kongregacijos ir įkūrė savąją. Taip gimė kongregacija, kurios vienuolyną šiandien žino kone visi kretingiškiai – tai Nepaliaujamos Dievo Motinos pagalbos seserų pranciškonių namai. Vienuolynas stovi Pušyno–Maironio gatvių kampe“, – patikino D. Jomantaitė-Jonaitienė.
Po karo buvusi skalbykla buvo nacionalizuota, ir vienuolės privalėjo išsikraustyti. Istoriniame pastate buvo įrengti butai ir apgyvendintos 4 šeimos, viena ilgiausiai čia gyvenusių – Zitos ir Aleksandro Varnų šeima. Aleksandras buvo dailininkas, muzikantas, grojęs sovietmečiu populiariajame Kretingos restorane, o Zita, apdovanota puikiu balsu, dainavo garsiajame Kretingos „Gintare“.
Deja, Z. Varnienė, ilgus metus palei gatvę puoselėjusi didžiulius plotus senovinių augalų – jos gėlynai priminė prosenelių gėlių darželius, neseniai iškeliavo anapilin. Išmirus seniesiems gyventojams, pastatą įsigijo verslininkai, kurie šiomis dienomis jį renovuoja.
Tame name gimė ir augo Z. ir A. Varnų duktė kretingiškė tautodailininkė Ramunė Martinėnienė. Moteris pasakojo žinojusi, kad ten buvęs seserų vienuolynas.
„Įstrigo sena 6x9 cm dydžio nuotrauka iš mamos albumo: kalno šlaite, ties įvažiavimu į namą, sustatyti vaikai – seserys juos pakvietė įsiamžinti po Pirmosios Komunijos. Toje nuotraukoje užfiksuota ir mano mama. Matosi ir fragmentas senosios Lietuvos banko tvoros. Kalno šlaite buvo rūsys, dar išlikę jo griuvėsiai“, – pasakojo R. Martinėnienė.
Jos teigimu, naujieji pastato šeimininkai grįžę iš užsienio: „Jie labai domėjosi prieš perkant, ir, mano žiniomis, turi viziją atstatyti, kaip namas kažkada atrodė.“
