Nacistinės Vokietijos priešlėktuvinės gynybos baterija Kuršių nerijoje buvo pastatyta 1939 m.
Karinės istorijos tyrinėtojai tikina, kad šioje teritorijoje įrengtas karinės amunicijos sandėlis yra didžiausias tokio pobūdžio Vokietijos statinys Lietuvoje.
Dalies karo istorijos tyrinėtojų šis objektas vertinamas daug geriau nei „Memel Nord“ kariniai įtvirtinimai už Girulių.
Praėjusiais metais savanoriai organizavo talkas. Alksnynės baterijoje buvo išvalytos šiukšlės, įrengtos informacinės lentelės.
Atviras visuomenei
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser sako, kad objektas yra tikrai didelis. Požeminiai statiniai užima kelių šimtų kvadratinių metrų plotą.
„Jis yra išvalytas, atviras visuomenei. Jame įrengta šviesos ir garso instaliacija, kuri veiks iki spalio mėnesio. Instaliacijai energija yra tiekiama iš saulės elementų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Feser.
Anot jos, iki šio objekto nėra gero tako. Todėl ir yra įgyvendinamas šis projektas.
Planuojama nutiesti maždaug 3 kilometrų ilgio stabilizuotos dangos taką nuo Naujosios perkėlos teritorijos Smiltynėje.
Šiam projektui jėgas ir finansinius resursus suvienijo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė miškų urėdija ir Saugotinų teritorijų tarnyba.
Anot jos, tako įrengimas yra brangus, nes miškininkai reikalauja, kad juo galėtų važiuoti sunkioji technika.
Neringos miškuose yra didelis gaisrų pavojus. Smiltynėje yra kilęs ne vienas gaisras. Todėl geras privažiavimas yra labai svarbu.
Kaip tik šiuo metu vyksta svarstymai, iš kur gauti papildomų lėšų. Planuojama su atitinkamu prašymu kreiptis ir į Klaipėdos savivaldybę.
A. Feser tikisi, kad papildomą finansavimą pavyks gauti, ir tako tiesimo darbai pasidės jau šiemet.
Dvigubi standartai
Tačiau jau 34 metus Neringos miesto tarybos nariu esantis Arūnas Burkšas stebisi šiuo projektu ir yra įsitikinęs, kad tai – pinigų švaistymas.
„Taip, ankstesniuose planavimo dokumentuose yra numatytas takas nuo antrosios perkėlos iki Alksnynės kontrolės punkto. Vietos ten tikrai vaizdingos. Tačiau dabar suplanuotas takas veda į akligatvį, einantieji juo vėliau turės galimybę grįžti tik atgal“, – svarsto A. Burkšas.
Anot jo, reikia arba kalbėti apie kitus etapus ir viso tako įrengimą iki Alksnynės posto, arba rinktis įrengti daug trumpesnį taką sujungiant vokiečių karinę bateriją su neseniai atnaujintu dviračių taku tarp Smiltynės ir Juodkrantės.
Taip pat Neringos politiką stebina Kuršių nerijos nacionalinio parko pozicija.
„Kaip tik šiuo metu vyksta tarptautinės dviračių trasos A10 atkarpos nuo Juodkrantės iki Pervalkos rekonstrukcijos projekto svarstymas. Parko direkcija svarstant šį projektą kovoja už kiekvieną medį ir krūmą, o savo inicijuojamame projekte planuoja kelių kilometrų visiškai naują taką per mišką“, – dvigubais standartais stebisi A. Burkšas.
Panašu, kad naujo tako tiesimas tik patvirtina, kad daug metų vykstanti trintis tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko, miesto valdžios ir gyventojų dėl to, kaip turi būti tvarkoma Neringa, tęsiasi ir toliau.
Naujų spalvų į šį procesą įneša ir neseniai patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų nauja redakcija.
A. Burkšas sako, kad šiam dokumentui Neringos savivaldybė turėjo labai daug pastabų, tačiau nė į vieną jų nebuvo atsižvelgta.
