Verslo imtis paskatino dukra
„Širdyje gera, kad daiktai nebeužgriozdins namų, bet ir neatsidūrė šiukšlių konteineryje, kad kažkam pravers, ir, vos už kelis eurus įsigijęs, žmogus džiaugsis galėdamas jais naudotis“, – sakė Slengiuose Klaipėdos r. gyvenanti turgelio šefė. Kad jau dvejus metus kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį gali mėgautis tuo, ką veikia, našle likusi Irena sakė esanti dėkinga dukrai Neringai, nes būtent ji ir paskatino imtis verslo – pačiai organizuoti bagažinių turgelį Vydmantuose, kai tokio nebeliko prie buvusios „Cento“ parduotuvės Taikos gatvėje Palangoje.
O palangiškis bagažinių turgelis buvęs populiarus, sutraukdavęs daug ir pardavėjų, ir pirkėjų, ir smalsuolių. „Ten mudvi su dukra taip pat sukdavomės, prekiaudavom – neblogai sekėsi, patiko, pajautėm savitą tokių turgelių dvasią, tradicijas. Per tą laiką „užgyvenome“ ir daug lig šiol tebesitęsiančių malonių pažinčių, draugysčių. Visa, ką patyrėm geriausio, ir nutarėm perkelti į Vydmantus“, – šypsojosi Irena.
Ši arti kurorto esanti gyvenvietė jai buvo žinoma iš anksčiau, mat dar abu su vyru atvažiuodavę į čia esančią žuvų parduotuvę nusipirkti žuvies. Sklypą turgeliui patogioje, tiek nuo Palangos, tiek nuo Kretingos važiuojant gerai matomoje vietoje yra išnuomojęs privatus asmuo. Savininkei puikiai sekasi sutarti su seniūnija ir bendruomene – dėl to dalyvauja kasmet rugsėjo antrą sekmadienį kaime rengiamose „Grilio pievos“ šventėse, pagal galimybes ir paremia.
Kam senų knygų, o kam – muzikos instrumento?
Čia, kur tvyro smagi nuotaika, pirkti, parduoti, o ir šiaip pasižmonėti susirenka įvairi publika – sutiksi ir vydmantiškių, ir kretingiškių, ir rimtų kolekcionierių iš Vilniaus, svečių iš Kauno, Šiaulių ar Panevėžio, taip pat Plungės, Telšių, Elektrėnų... Kai kurie stabteli iš smalsumo – dūzgiančią margą minią pamatę pakeliui važiuojant pro šalį. O tie, kurie turi atvežti, ką parduoti, vietas – viena kainuoja 9 eurus – jau būna užsisakę iš anksto. Į turgelio teritoriją savaitgaliais suguža apie 30, o būna, kad ir 40 ar 50 automobilių, atgabena senų knygų, veidrodžių, žaislų, metalinių įrankių, baldų, paveikslų, papuošalų, patalynės, augalų, porceliano ir žalvario indų, vazų, medžio dirbinių, net muzikos instrumentų.
„Labai gražiai groja, bet aš nemoku, nesu muzikantas“, – paėmęs į rankas dumplinį instrumentą, už kurį norėtų gauti 100 eurų, bet kurio pavadinimo nė pats nežino, kelis garsus išgavo palangiškis Raimondas Malakauskas. Jis turėjo dar ir kelias gitaras, mandoliną, bajaną – sakė, iš Švedijos visus parsivežęs.
Žmonės prieina, domisi... „Jei nenupirks šiemet, tai gal nupirks kitąmet“, – ramiai kalbėjo palangiškis. Nuo 1987-ųjų Kretingos, Rietavo, Klaipėdos bagažinių turguose ne tik muzikos instrumentais, bet ir įvairiais švediškais daiktais iš metalo bei baldais prekiaujančio Raimondo įsitikinimu, nuolatinis toks darbas – ne kiekvienam, nes ne kiekvienas tuo užsiimti norėtų ir galėtų. „Prekiauti taip, kaip patyrę „turgininkai“, negalės nei statybininkas, nei stalius, nei medikas. O mes negalime dirbti to, ką dirba jie. Šiame gyvenime kiekvienam savo niša“, – filosofavo pašnekovas.
Drabužis – pasipuošti, „čerkutė“ – į garažą
Iš Darbėnų kilusi, Elektrėnuose įsikūrusi Virginija Lasevičienė sakė malonumą išparduoti, kas jos buityje tapo nebereikalinga, derinanti su nauda: vasarą pasisvečiuoja pas seserį Vėžaičiuose, paatostogauja pajūryje ir tuo pačiu „apvalo“ savo namus. Moteris 13 metų gyveno Anglijoje, ten prisipirko keletą vieną už kitą išraiškingesnių lėlių. Už didžiausią prašė 40 eurų, mažosios kainavo nepalyginamai pigiau. Dvi pavyko parduoti labai greitai, bet, kai kalbėjomės, dar tebuvo vidurdienis, iki bagažinių turgelio darbo pabaigos dar liko 3 valandos, tad moteris tikėjosi parduoti ir brangiąją.
„Man bagažinių turgelyje labai patinka, bet būnu čia tik šeštadieniais, mat sekmadienis – šventas reikalas, – šypsojosi Daiva Žebelienė iš Kumpikų. Be jųdviejų su seserimi nebenešiojamų geros kokybės, kai kurių net vardinių drabužių šįkart ji atvežė vieną tokią, dvi tris kitokias nuo senų laikų užsilikusias „čerkutes“, kurios nereikalingos, o išmesti į šiukšlyną gaila. „Priėjo šįryt vyrukas, sako: „Perku! Bus man – į garažą“, – nuotaikingai pasakojo Daiva.
Į Palangą, kur taip pat turi būstą, atostogauti atvykusi panevėžietė Nijolė Gaižiūnienė teigė ir šiemet negalėjusi aplenkti Vydmantų bagažinių turgelio. Anot jos, kiekviena moteris nori atrodyti originaliai, ne „kaip visos“, ir štai atrado beveik naują italų gamybos lininį drabužį. Kainuoja 15 eurų, svarstė – gal pavyks dar pasiderėti? Juk turgus daugelį ir žavi tuo, kad čia galima „liežuvį pasmailinti“, pardavėjui įtikti.
„Ir aš pati ką tik mėlyną senovišką porceliano statulėlę, kokių niekas šiais laikais nebegamina, pigiau negu žadėjau pardaviau. Toks malonus pirkėjas pasitaikė“, – juokėsi turgelio savininkė I. Jasinskienė.
