Savivaldybė iki rugsėjo 11 d. lauks pasiūlymų ir statytojų, kurie galėtų rekonstruoti miesto centre esančią Atgimimo aikštę, įrengtų po ja požeminę stovėjimo aikštelę su daugiau nei 230 vietų automobiliams.
Statybų leidimas aikštės rekonstrukcijai išduotas šiemet balandį.
Preliminariai skaičiuojama, kad aikštės sutvarkymas ir požeminio parkingo įrengimas gali kainuoti apie 20 milijonų eurų. Tikslesnė suma paaiškės rangovo konkurso metu.
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko, visas projektas bus finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto. Į Europos Sąjungos paramą nepretenduojama dėl to, kad stovėjimo vietos požeminėje aikštelėje bus mokama paslauga.
„Kadangi požeminėje dalyje bus įrengtos parkingo vietos, kurios bus apmokestintos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų šitam projektui nebuvo galima naudoti“, – teigė A. Žukas.
Požeminis parkingas Atgimimo aikštėje labai vėluoja ir pagal paskutinius Savivaldybės planus. Jis turėjo būti atidarytas kartu su šiuo metu baigiamu rekonstruoti Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru.
Istorinis atstatymas
Povilas Vasiliauskas, 1990–1992 metais ėjęs Klaipėdos mero pareigas, prisimena, kad dar prieš tris dešimtmečius architektams buvo duota užduotis parengti Atgimimo aikštės sutvarkymo studiją.
Tuomet kalbėta, kad tikslinga būtų atkurti šioje aikštėje buvusias gatveles, atstatyti II pasaulinio karo metu sugriautus pastatus.
„Šioje vietoje istoriškai nebuvo jokios aikštės. Turime vokišką senamiestį, galėjo būti istorinis tęstinumas abiejose upės pusėse. Tačiau miestas keičiasi, galbūt šiandien tai jau neaktualu“, – svarsto P. Vasiliauskas.
Buvęs miesto vadovas prisimena, kad pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo svarbesnių darbų nei aikščių tvarkymas.
„Reikėjo žmonėms maisto talonus dalinti“, – sako P. Vasiliauskas.
Jis nesiima spręsti, dėl ko centrinės aikštės sutvarkymas užsitęsė dešimtmečius.
Politikavimas
„Per tuos metus buvo sukurta daug Atgimimo aikštės vizijų, daug projektų padaryta“, – sako klaipėdietis architektas Romas Gailius.
Anot jo, ne vieną aikštės viziją sukūrė prof. Algio Vyšniūno studentai.
„Tačiau diskusijos nevyko. Su ekspertais, architektais niekas nesitarė. Buvęs administracijos direktorius Saulius Budinas vienas priėmė sprendimą“, – pyksta R. Gailius.
Jis sako prisimenąs ankstesnės valdžios pažadus sutvarkyti Atgimimo aikštę nerengiant požeminio parkingo.
Dabar stebint, kad požeminė automobilių aikštelė bus įrengiama, R. Gailius mato užprogramuotas problemas, nes įvažiavimai į požeminį parkingą bus svetimkūniai, sudarys problemų įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus.
„Įrengus požeminį parkingą, praktiškai nebeįmanomas taptų ir istorinio teritorijos atstatymo įgyvendinimas. Miestas nėra toks turtingas, kad statytų, o vėliau vėl griautų“, – sako R. Gailius.
Jis prisimena, kad buvo raginama bent dalinai parodyti Klaipėdos istoriją ir rekonstruojant Danės skverą priešais Muzikinį teatrą.
„Ten buvo istorinė vila, teismo rūmai, pirmasis Klaipėdos paštas, išlikę pastatų fragmentai, grindinys, – vardija R. Gailius. – Tačiau niekas nepaisė raginimų bent dalinai atidengti tai, parodyti. Taip atsitinka, kai miestą planuoja ne architektai, o politikai.“
Anot R. Gailiaus, dabartinė valdžia, gavusi seną projektą, daug pasirinkimų nebeturėjo – arba įgyvendinti, arba mesti į šiukšlių dėžę.
Pagal naujausią projektą, antžeminė Atgimimo aikštės, kuri ribojasi su Danės, Herkaus Manto ir Naujojo Sodo gatvėmis, dalis projektuojama taip, kad atvira erdvė būtų pritaikyta ne tik kasdieniam naudojimui, bet ir masiniams renginiams, joje numatyta įrengti fontaną.
FOTO APRASAS VIZIJA. Tikimasi, kad žmones į atnaujintą Atgimimo aikštę trauks fontanas, tačiau manoma, kad reikėtų pagalvoti ir apie vietas lauko kavinėms.
