„Vienas mūsų bendrijos narys sako: „Jėzau, trisdešimt metų niekas nejudino ir taip buvo gerai.„ Kitas po dešimties minučių: „Trisdešimt metų laukiu, kol kas nors kažką padarys“, – „Vakarų ekspresui“ sakė garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ valdybos narys Donatas Talačka. Pridursime, kad visus tuos trisdešimt metų čia nebuvo tualetų, tik šiemet pastatyti penki biotualetai.
„Smiltelė“ yra viena didžiausių bendrijų Lietuvoje. Ji turi apie 670 narių, patalpų savininkų – per 745. Ne visas turtas valtininkų uostelyje yra bendrijos. Jai priklauso krantinės ir slipas, o keliai yra Klaipėdos savivaldybės.
Šiemet bendrija turi naują valdybą ir valdybos pirmininką. Tiesa, kai mes lankėmės, Andrius Mikėnas šias pareigas dar ėjo laikinai ir, vaizdžiai tariant, buvo tik ką iškeptas vadovas.
Patys išsivalė
Paprastai valtininkai skųsdavosi, kad Smeltalė tiek užnešta, jog jie dėl mažo gylio negali išplaukti į Kuršių marias. Šiemet šis klausimas nebuvo keliamas. Pasirodo, nesulaukę, kol jiems į pagalbą ateis miesto Savivaldybė, patys išvalė tam tikrą dalį upelio.
Paėmus mėginius ir ištyrus paaiškėjo, kad dalis grunto yra užteršta – iškasta apie 15 tonų dumblo. Jis turėjo būti išvežtas į Kiškėnus. Bet didžioji dalis grunto buvo gana geras smėlis.
Dabar laivai gali laisvai išplaukti. Pasak A. Mikėno, posūkis jau buvo taip užneštas, kad juo vaikščiojo gulbės ir antys.
Upė buvo labai užžėlusi meldais. Dalis jų buvo iškirsta, žinoma, suderinus tai su Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos specialistais.
Atsikratyta keltuvų
Pabaigtas ir europinis projektas, kurio vertė – 110 tūkst. eurų. ES finansavo 85 proc. Pastatytos pontoninės prieplaukos ir ledo generatorius. Šiuo metu projektą baigiama priduoti.
Jau pradėtos tvarkyti ir krantinės, jos sutvirtintos. Nebeliko didelės dalies visą vaizdą gadinusių stacionarių laivo keltuvų, jie išvežti. Didžioji dalis jų buvo pastatyta savavališkai. Su kelių dar likusių keltuvų savininkais bus bandoma susitarti.
Senesnio amžiaus žmonėms sunku išsiskirti su savo keltuvais. Valdybos pirmininkas sakė, kad po truputį ir jie pradeda norėti tvarkytis, ypač kai pamatė, kas jau padaryta.
„Stengiamės žmonių nepriešinti, viską jiems išaiškinti. Gaila jų, kai kurie keltuvai buvo prižiūrėti“, – aiškino D. Talačka. Pasak A. Mikėno, dėl tų keltuvų ir atsirado pavadinimas Šanchajus, nes tos pašiūrės būdavo aptraukiamos viskuo, kas ką gaudavo – jiems tai buvo gražu, svarbu nelyja. Pasak valdybos nario Dariaus Raubos, net filmas apie kontrabandininkus čia buvo filmuojamas.
Tvarkysis etapais
„Mes labiau tvarkytumėmės, bet mums labai trukdo, daug ko neleidžia gamtosauginiai teisės aktai. Dėl sankasos buvome iš Ventės Rago išsikvietę ornitologus. Paukščių perėjimo metui pasibaigus bandysime nušienauti nendres, nes, kol jie perėjo, to nebuvo galima daryti.
Negana to, pasirodo, dar ir gana trumpas laikotarpis, kada valtininkų uostelyje galima dirbti. Smeltalė yra lašišinė upė, be to, joje yra dvi saugomos paukščių rūšys – mažosios žuvėdros ir antys. Veikla čia buvo apribota nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. Kiti apribojimai prasidės nuo rugsėjo 15 d. ir tęsis iki sausio 1 d.
„Savivaldybei, suprantama, visą laiką trūksta lėšų. Bet jau yra padarytas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir ji žada upelį valyti 2025 metais.
Mes etapais bandysime susitvarkyti savo lėšomis. Žmonės sutinka, nes laivų daugėja, pas mus ateina jaunesni ir jie nori, kad viskas atrodytų normaliai. Reikia atsikratyti visko, dėl ko mūsų rajonas yra vadinamas Šanchajumi.
Turime parodyti visai Klaipėdai, kad galima tai padaryti, tik reikia imtis veiksmų. Bet biurokratijos tikrai labai daug, neretai mums durys uždaromos“, – kalbėjo A. Mikėnas.
Slipas paremontuotas
Slipas šiemet buvo kiek paremontuotas: sutvarkytas pagrindas, vartai. Šiek tiek patvarkyti ir įvažiavimo keliai: papilta skaldos. Iškirsti krūmai, kurie trukdė. Planuojama ten dar šiemet pastatyti suoliukus, lieptelį.
Slipu naudotis gali tik bendrijos nariai. Kadangi Klaipėdoje vietų, kur būtų galima nuleisti laivelį į vandenį, galima suskaičiuoti ant pirštų, žmonės nepatenkinti, kad negali juo laisvai naudotis.
A. Mikėnas sakė, kad yra tokių, kurie vien dėl slipo tampa bendrijos nariais ir vartus atidarančia kortele naudojasi ištisus metus.
Kasdien slipu žvejai mėgėjai nesinaudoja. Pikas būna tada, kai feisbuko grupėje pasidalijama informacija, kad žuvys kimba. Tada visi nori kuo greičiau nuleisti valtis, prasideda pykčiai.
Sausį kilo konfliktas su bendruomene. Piko metu stovėjimo aikštelėje netilpo automobiliai ir jie buvo statomi bendruomenės sporto aikštyne. Suprantama, ji buvo nepatenkinta.
„Jeigu Savivaldybė raštu leistų mums tvarkytis palei buvusį patvorį, mes susitvarkytume, atsirastų daugiau vietos automobiliams. Visa problema ta, kad nėra kur pasistatyti automobilio su priekaba, kurioje atvežama valtis“, – sakė l. e. p. valdybos pirmininkas.
Suformuota klaidinga nuomonė
D. Talačka sako, kad Lietuvoje keičiasi gyvenimas ant vandens. Tai darantys žmonės jaunėja ir yra labai aktyvūs. Tačiau šalyje labai trūksta infrastruktūros, dėl to kyla labai daug problemų.
Pasak jo, „Smiltelės“ kooperatyvą seniau buvo planuota iškelti statant mažųjų laivų prieplauką mariose. Tačiau ji liko nebaigta ir vėliau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ją panaudojo užteršto grunto aikštelei įrengti.
„Visuomenė yra suklaidinta, kad bendrija nesitvarko. Ji tvarkosi. Anksčiau įsteigtas kooperatyvas turėjo tvora aptvertą teritoriją. Vėliau buvo pareikalauta tvoras nugriauti ir suteikti žmonėms prieigą prie vandens. Klaidingai manoma, kad išnykus tvoroms visą teritoriją turi prižiūrėti bendrija. Keliai ir didžioji dalis buvusios kooperatyvo teritorijos yra ne bendrijos, o Savivaldybės, todėl mes negalime dėti pinigų į ne savo daiktą. Mes tvarkome kelius, nes patys jais važiuojame. Gal ir nekukliai pasakysiu, kad bendrija tvarkosi šioje teritorijoje, o Savivaldybė nelabai“, – sakė D. Talačka.
Neišspręsta kolektorių problema
Valtininkų santykiai su individualių namų savininkų bendruomene „Smeltė“ pagerėjo. Tiek vieni, tiek kiti nori, kad jų aplinka būtų graži. Beje, D. Talačka ir A. Mikėnas yra jos nariai. Valdžia pasikeitė ne tik „Smiltelėje“, bet ir bendruomenėje – ji turi naują pirmininką.
„Šiuo atveju mes turime tris pasikeitusias valdžias, jeigu skaičiuosime ir Klaipėdos savivaldybę. Žiūrėsime prie ko tai prives“, – juokavo D. Talačka.
Valtininkai, apsidirbę darbus, ketina eiti pas Klaipėdos merą. Reikia spręsti seną problemą. Keturi lietaus kolektoriai sueina į Smeltalės upelį. Bėda ta, kad iš keturių vadinamųjų nusodintuvų pirmas pastatytas prieš 2 metus, o antras statomas tik dabar.
„Paradoksas. „Klaipėdos vanduo“ popieriuose juos turi, o realiai jų nėra. Tai labai didelė problema. Mūsų bendrija kaltinama, kad teršia upelį. Tiek užteršti viena bendrija net negalėtų, tai per 25 metus padarė visa pietinė miesto dalis. Todėl mes turime nuolatos mažėjantį gylį, todėl upė nuolatos užnešama, – kalbėjo D. Talačka.
Su bendruomene bendrų sąlyčio taškų randame. Valtininkų kultūra jau yra pagerėjusi ir mes turime sudaryti sąlygas kultūrai atsirasti. Dabar mūsų tikslas – susiformuoti santykius su Savivaldybe, sužinoti, kaip ji įsivaizduoja šitą vietą.
Bendrajame miesto plane Smeltalė yra numatyta kaip antra miesto prieiga prie vandens. Esu skeptiškas šiuo klausimu, nes laukia sunkus finansinis laikotarpis. Teisingai Savivaldybė pasielgė pradėdama tvarkyti Smeltalės aukštupį. Labai abejoju, kad būtų investuojama ir į žemupį. Buvo numatyta, bet pavėlavus su PAV, baigėsi finansinis ES projektų finansavimo laikotarpis. Dabar prasidės naujas finansinis laikotarpis. Kaip elgsis Savivaldybė, nežinia.“
Šiuo metu valtininkai daug dirba rengdami savo uostelio viziją. Anksčiau vizijų buvo daug. Atrinkę medžiagą ketina samdyti specialistus, kad parengtų naują. Pagal 1986 metų viziją uostelyje turėjo tilpti daugiau kaip 1184 laivai. Dabar, žinoma, viskas jau pasikeitę. Šiuo metu čia bazuojasi 400–500 laivelių.
