Praėjusio šildymo sezono metu Klaipėdos gyventojams išmokėta beveik 1,4 milijono eurų kompensacijų už būsto šildymą ir išlaidas vandeniui. Šiemet ši suma turėtų drastiškai augti.
Jau metų pradžioje aišku, kad kompensacijų prašytojų skaičius didės mažiausiai dvigubai, o norinčiųjų jas gauti eilės nesibaigia.
Jos galėtų būti dar du ar net tris kartus ilgesnės, nes kompensacijos skiriamos ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Tačiau stringantis ir ilgas prašymų nagrinėjimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių kompensacijų tiesiog neprašoma.
Dėl rekordiškai brangaus šildymo sezono sunerimę žmonės gali guostis nebent Klaipėdos miesto savivaldybės patikinimu, jog kompensacijoms pinigų tikrai nepritrūks ir jas gaus visi, kuriems jos priklauso.
Dešimtys milijonų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, kad praėjusiais metais vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų. Arba 112,3 tūkst. šeimų – 8 proc. visų namų ūkių šalyje.
Bendras (unikalus) gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų arba 13,2 proc. visų šalies gyventojų.
Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių (239,3 tūkst. šeimų).
Palyginti su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc. (nuo 100,5 iki 153,6 tūkst. asmenų).
„Išaugus energijos išteklių kainoms, valstybė ėmėsi greitų sprendimų amortizuojant šildymo kaštus sunkumus patiriantiems žmonėms, teikdama jiems kompensacijas.
Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gali gauti ir vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, vaikus auginančios šeimos ar senjorai, neįgalūs žmonės ir visi kiti, kuriems tokia parama reikalinga.
Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos reikia kreiptis tik vieną kartą ir ji paskiriama visam šildymo sezonui, apmokant ir atgaline tvarka“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
2022 metais vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį būstą šildant centralizuotai buvo apie 41,83 euro (2021 m. – 24,46 euro).
Palyginti su 2021 m., kompensacija padidėjo 1,7 karto.
Būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis kompensacija didėja dar daugiau – 3,1 karto. Nuo 48,66 euro iki 152,09 euro.
Klaipėdiečiai – tarp kukliausių
Daugiausia kompensacijų gavėjų pernai buvo Visagino savivaldybėje. Vidutiniškai per mėnesį jos mokėtos net 18 proc. visų savivaldybės gyventojų (apie 3,5 tūkst. asmenų).
Biržų r. – 12,6 proc. (apie 2,9 tūkst. gyventojų), Akmenės r. – 12,5 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Druskininkų – 11,9 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Ukmergės r. – 11,6 proc. (apie 3,9 tūkst. gyventojų).
Pajūris, išskyrus Palangą, 5 proc. ribos neviršijo.
Klaipėdos miesto savivaldybėje pernai buvo apie 5 400 būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų, Klaipėdos rajone – apie 955, Kretingos rajone – apie 1 700, Neringos savivaldybėje – apie 72.
Palangos miesto savivaldybėje kompensacijų gavėjų skaičius siekė apie 1 100.
Prašytojų daugėja
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Ginos Vilimaitienės teigimu, šiuo metu jau gauta beveik 14 tūkstančių prašymų skirti kompensaciją už būsto šildymą ir išlaidas vandeniui.
„Pernai sulaukėme apie 7,5 tūkstančio prašymų. Kiek kompensacijų jų gavėjams bus skirta šiemet, kol kas tiksliai pasakyti negalime.
Vyksta prašymų nagrinėjimas, kompensacijų skaičiavimas ir perskaičiavimas„, – „Vakarų ekspresui“ sakė G. Vilimaitienė.
Socialinių išmokų poskyrio vedėja nesiėmė prognozuoti, kiek dar gali padaugėti kompensacijų prašytojų, nes prašymai vis dar teikiami, o prašytojų eilės nesutrumpėjo.
„Eilės vis dar yra, padėtis kol kas nenormalizavosi. Žmonės pateikti prašymus registruojasi jau kovo ir balandžio mėnesiams. Prašymus teikia ir elektroniniu būdu, tad apgultis didžiausia.
Vienu spragtelėjimu padaryti nepavyksta, nes dažnai elektroniniai prašymai būna „pliki“ – be darbo uždarbių ir panašios informacijos. O tai vėl yra papildomos laiko sąnaudos nagrinėjant prašymus. Tenka tikslinti duomenis. Dabar yra svarbiausia susitvarkyti su žmonių srautais ir įvertinti prašymus“, – teigė G. Vilimaitienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Klaipėdoje išnagrinėta kiek daugiau nei pusė visų prašymų.
Pinigų teks ieškoti
Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė patvirtino, kad kompensacijoms jau yra paruošta kone dvigubai didesnė suma nei praėjusiais metais, tačiau ir jos metų pabaigoje gali pritrūkti.
„Pernai kompensacijoms panaudojome 1 395 225 eurus. Šiemet jau esame paruošę 2 728 200 eurų. Tačiau poreikis gali būti ir didesnis.
Lėšas esame perkėlę į pirmąjį pusmetį, todėl neatmetame galimybės, jog metų pabaigoje gali tekti ieškoti papildomų. Tačiau žmonės tikrai nenukentės. Taip dar nebuvo, kad liktų įsiskolinimai dėl kompensacijų nemokėjimo “, – sakė A. Liesytė.
Šių metų sausį kompensacijoms panaudoti 346 186 eurai. Pirmąjį praėjusių metų mėnesį suma buvo kur kas mažesnė – 164 312 eurų.
„Sausį kompensacijos mokėtos už gruodžio mėnesį.
Tuo labiau kad ir žmonių, kuriems priklauso kompensacijos, skaičius yra didesnis“, – teigė A. Liesytė.
Kuras – nesvarbu
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru – malkomis, dujomis, elektra ir panašiai.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir dviejų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų VRP dydžių (471 euras) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po du VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimam trys VRP dydžiai, t. y. 471 euras.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai).
Taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos. Priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį yra 575 eurai (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 11,5 euro, o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 575 eurai (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 28,75 euro.
