Nutarėme atrinkti 10 įdomių faktų apie Švėkšną ir jos apylinkes, kurie, tikimės, jums sužadins smalsumą ir dar labiau paskatins domėtis šiuo kraštu.
1. Švėkšnos vardą nulėmė labai bloga pieva?
Švėkšnos miestelis savo vardą galėjo gauti nuo pirmojo gyventojo pavardės, tačiau ši versija yra mažai tikėtina. Švėkšnio pavardė, bent apylinkėse, iš viso negirdėta. Lietuvių pavardžių žodyne visoje Lietuvoje neužregistruota nė viena tokia pavardė. Kalbininkai sutaria, jog miestelio vardas kilęs nuo Švėkšnalės upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna ir minima anksčiau nei miestelis (nuo 1384 m.).
Pats žodis švėkšna sietinas su labai bloga pieva arba kas visur puldinėja. Lietuvoje yra dar vienas upeliukas, vardu Švėkšna. Tai Knituojos intakas Vaiguvos apl., Kelmės raj.
2. Švėkšnos gimtadienis sutampa su Kovo 8-ąją
Laikantis istorijos mokslo tradicijos, gyvenvietės atsiradimo metai laikomi tie, kuriuose pirmą kartą ji paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Kol kas anksčiausias rastas dokumentas, kuriame minimas Švėkšnos vardas - Linkuvos bažnyčios 1503 m. kovo 8 d. fundacijos ir dotacijos aktas, pasirašytas Varniuose. Jame minimas Švėkšnos klebonas Petras, nors bažnyčios Švėkšnoje dar nebuvo. Žinoma, Švėkšna yra gerokai senesnė. Manoma, kad Kęsgailų dvaras čia įkurtas XV amžiuje. Tačiau nėra rastas joks tai liudijantis dokumentas. Todėl Švėkšnos gimimo datą reikia laikyti 1503 metų kovo 8 dieną. Tad minėdami Tarptautinę moters dieną - Kovo 8-ąją - švėkšniškiai gali sveikinti ne tik savo mylimas moteris, bet ir vieni kitus su Švėkšnos miestelio gimtadieniu.
3. Egipto statulėlės
Netoli Švėkšnos esančiame kapinyne 1852 m. archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius. Jas aptiko Adomas Pliateris, kuris, būdamas tik 16 metų, susidomėjo archeologija ir ėmė kasinėti tėvo Stepono Pliaterio dvaro valdose buvusius kapinynus. Labiausiai tikėtina, jog radinys aptiktas Jurgaičių kapinyne, esančiame tik už 1 km nuo Prūsų sienos. Šešiolikmečiui Adomui sunku buvo įvertinti savo radinį, todėl jis kreipėsi į archeologus, kurie pripažino, kad tai - senovės Egipto dievų statulėlės. Egipto dievų statulėlės Lietuvoje − unikalus radinys. Jų atsiradimą Švėkšnos kraštuose iki šiol gaubia paslaptis. Spėjama, jog radiniai galėjo patekti Lietuvon prekybos keliu. O gal tai tebuvo surežisuota Adomo tėvo apgaulė, kuris anksčiau buvo lankęsis Egipte ir iš ten galėjo parvežti statulėles. Žinodamas sūnaus aistrą archeologijai, tiesiog galėjo „pakišti“ jam tokį egzotišką radinį, kad dar labiau paskatintų Adomo pomėgį.
4. Seniausias ginkmedis Lietuvoje
Ginkmedis – seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 270 milijonų metų permo periodu. Dėl savo rūšies amžiaus dar vadinamas „gyvąja iškasena”. Švėkšnos parke augantis Ginkmedis – seniausias Lietuvoje egzempliorius. Šio medžio amžius 155 m. Vertingas kaip retas dekoratyvinis medis. Brandaus amžiaus ginkmedžiai šiuo metu Lietuvoje auga tik du - Švėkšnoje ir Kauno botanikos sode. Maži medeliai jau auginami Obelynėje ir populiarėja privačiuose soduose. Dažniausiai auginamas Kinijoje, Japonijoje prie šventyklų ir parkuose.
Dėl netradicinės lapų formos ir retumo, medis apipintas įvairiais prietarais ir legendomis. Jų šiame rašinyje neišduosime, nes švėkšniškiai nori išlaikyti jį gyvą ir sveiką.
5. Stebuklingas vanduo
Inkakliuose, už 5 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, 1914 m. ant kalvos buvo pastatyta koplyčia, o kalvos šlaite įrengta Lurdo grotos imitacija su Marijos statula ir šaltinėliu, kurios atkreipia kiekvieno pravažiuojančiojo dėmesį. Anot gyventojų, skulptūros apačioje, prie Švč. Mergelės Marijos kojų, buvo įmūrytas juodas Kristaus kapo uolos akmenukas, kurį prelatas J. Maciejauskas parvežė iš Jeruzalės. Šalia Lurdo yra šulinys, kuris, žmonių teigimu įpiltas iš Prancūzijos Lurdo grotos ir yra stebuklingas.
6. Unikalus ir retas statinys Lietuvoje viadukas
Atvažiavę į Švėkšnos miestelį, privažiuosite viaduką, kuriuo dvarininkai iš dvaro parko patekdavo į bažnyčią. Bažnyčios šventorių su parku jungia arkinis pėsčiųjų tiltas - viadukas. Pastatytas apie 1885 m. kartu su šventoriumi, t. y. beveik 20 m. anksčiau už dabartinę bažnyčią, jo dekoratyvinės detalės išlaikytos gotikos stiliaus, kaip ir šventoriaus mūras. 2005 m. balandžio 18 d. įrašytas į kultūros paveldo registrą kaip objektas, turintis istorinę, techninę, technologinę ir architektūrinę vertę. Tai vienintelis tokio tipo statinys Lietuvoje, suteikiantis Švėkšnai urbanistinio paveldo išskirtinumą, todėl jo vaizdinys panaudotas ir Švėkšnos herbe. Viaduko simbolikos reikšmė herbe - tiltas jungiantis praeitį ir dabartį.
7. Didžiausias akmuo Šilutės rajone
Ašvos akmuo, dar vadinamas Velnio akmeniu, žinomas kaip didžiausias riedulys Šilutės rajone, įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą. Jo matmenys: 4,5 x 4, 7 x 3 metro, apimtis ties pusiauju 15,8 metro, tūris apie 30 kubinių metrų, svoris apie 80 tonų. Stumiamas ledynų iš šiaurės į upę akmuo išarė 150 m. ilgio griovą, kur dabar teka šaltinėlis. Akmenį galima rasti Ašvos upės dešiniajame krante, apie 2 km nuo Vilkėno, Vilkų Kampo kaime (Švėkšnos seniūnija).
Legenda pasakoja, kad velnias, nešdamas tą akmenį, pamatęs upėje besimaudančią gražuolę merginą. Akmenį išmetęs, o pats ėmęs jai meilintis. Jis buvęs didelis gražbylys, poetas tarp velnių, tad susukęs merginai galvą. O kas velnišką meilę patyrė – tas jau tarp žmonių nebe žmogus. Ašva (toks buvęs merginos vardas) nieko nebegirdėjo ir nieko nebematė, tik akmenį, upę ir jį prie akmens. Daug metų ji ten mylėjosi su velniu, o pasenusi ir pasidariusi negraži, nušokusi nuo akmens ir nusiskandinusi.
8. Sinagoga centrinėje aikštėje - retas atvejis
Lietuvoje sinagogos – mažiausiai pastebimi sakraliniai pastatai. Jos nebuvo statomos miesto ar miestelio centre, kur paprastai dominavo katalikų bažnyčios arba stačiatikių cerkvės. Tik labai retais atvejais sinagogos buvo statomos centrinėje aikštelė arba šalia jos. Tokių pavyzdžių Lietuvos teritorijoje yra vos keletas. Vienas iš jų - Švėkšnoje.
Visos religinės bendruomenės norėjo, kad jų maldos namai būtų matomi, išraiškingi, puošnūs. Šiuo klausimu turbūt Švėkšnos žydai buvo išmokę laviruoti tarp draudimų.
XVIII a. antrojoje pusėje miestelyje pastatytos dvi sinagogos: viena aukštesnė vasarinė, kita žemesnė apšildoma žieminė. 1925 m. visiškai sudegė. Žydai, savo tautiečių remiami, ėmė statyti naujus maldos namus. 1928 m. statyba buvo užbaigta.
9. Aukšiausia rajone bažnyčia
Žinoma, labiausiai Švėkšnoje dėmesį pritraukia jau iš tolo matoma didinga Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Ir ne tik dėl to, jog tai yra aukščiausi maldos namai (65 m.) rajone, bet dėl išskirtinio savo grožio. Ji pritraukia čia ne tik smalsius turistus, bet ir įsimylėjėlių poras iš visos Lietuvos duoti joje amžinos meilės įžadus. Šiame neogotikinio stiliaus pastate per metus yra sutuokiama apie 100 porų.
Bažnyčios statyba truko 4 metus. 1905 m. liepos 24 d. vyskupas konsekravo, dalyvaujant apie 15 000 maldininkų iš aplinkinių parapijų. Šioje vietoje dabartinė bažnyčia yra 4-oji. Pirmoji bažnyčia Švėkšnoje pastatyta dar 1509 m.
Nors Šilutės rajone tai aukščiausia bažnyčia, Lietuvos mastu, tarp aukščiausių išlikusių ar atstatytų krikščionių bažnyčių, užima tik 12 vietą.
10. Ekskursija karieta po Švėkšną
Dar daugiau visokiausių faktų ir įdomių istorijų apie Švėkšną galima išgirsti važinėjant prabangia karieta. Ekskursijos metu galima aplankyti visas įdomiausias Švėkšnos miestelio vietas, kurių čia tikrai netrūksta. Šiame laikmetyje retos transporto priemonės, tempiamos arklio, vadeliotojo ar ponios iš dvaro pasakojimai jus nukels į praeitį. O važinėdami po vieną iš gražiausių, grafų Pliaterių įkurtą, parkų Lietuvoje, galėsite grožėtis čia išlikusiu dvaro architektūriniu ansambliu ir pasijusti tarsi anų laikų dvarininkais. Karietoje vienu metu telpa iki 6 žmonių.
Įprastai karieta po Švėkšną važinėjasi šiltojo meto sezonu, kuomet visame miestelyje judesį kelia gausūs turistai ir vestuvininkai, bet kartais pasivėžinti galima ir šaltuoju periodu (esant palankioms sąlygoms).