Nuo rugsėjo 22 d. paroda veikia lauko galerijoje A. Juozapavičiaus pr. 82A (ant buvusios „Metalo“ fabriko sienos).
Išsaugoti gatvių tinklą, užstatymo aukštingumą
Paroda „Šančių urbanistinė vizija“ yra paskutinis trejus metus trukusio projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ renginys.
Šančių ateities vizija remiasi keturiomis urbanistinėmis taisyklėmis. Pirmiausia – išlaikyti vertingųjų savybių požymių turinčiose teritorijose esamą gatvių tinklą, vyraujančius užstatymo tipus ir sklypų dydžius.
Taip pat siekiama išsaugoti organiškai susiformavusį teritorijų užstatymo aukštingumą ir intensyvumą. Stengiamasi teikti prioritetą pėstiesiems, bet ne automobiliams ir raginama steigti viešąsias erdves ties pėsčiųjų takų sankryžomis.
„Akcentuojame dėmesį į žmogų, aplinkos tvarumą ir pagrindinę mūsų problemą – automobilius. Raginame kurti aplinką, kurioje automobiliai nėra dominuojantys“, – sakė parodos organizatorė Vita Gelūnienė, pridūrusi, kad Šančių urbanistiniai modeliai pagrįsti Christopher Alexander architektūros modelių teorija.
Žvelgdama į sklypų užstatymo ir gyventojų tankumo duomenis, V. Gelūnienė akcentavo, kad mažesnį tankumą, užstatymą dažniausiai turi gamtos objektai: parkas, Ąžuolynas ir su kareivinių teritorija susijusios vietos. Visos kitos zonos yra vidutinio tankumo. „Todėl teiginiai, kad Šančius reikia tankinti, aukštinti, juose turi gyventi daugiau žmonių – nėra aiškiai motyvuoti“, – teigė ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad Šančiai – XX a. pr. įsikūręs žemaaukštis, medinės architektūros ir labai įdomios gatvių struktūros rajonas.
„Įsimintiniausias bruožas – gatvių struktūra, kuri lyg povo uodega išsiskleidžia į Nemuno upę ir sukuria betarpišką rajono gyventojų ir miestiečių ryšį su upe“, – sakė V. Gelūnienė.
Pakrantė – poilsiui
Žvelgdama į žemėlapį su Šančių pakrante pašnekovė nuogąstavo, kad šalia ketinama tiesti gatvę automobiliams. „Čia nuostabi gamta, žmonių pamėgta vieta, visa Šančių žemėlapių sluoksnių virtinė parodė, kad pakrantė emociškai šančiškiams pati brangiausia, labiausiai vartojama žmonių, susijusi su daugiausiai teigiamų emocijų, prisidedanti prie gyvenimo kokybės, sveikatos. Ten populiari ne tik poilsio, bet ir sporto vieta“, – teigė ji ir pridūrė:
„Viena iš priežasčių, kodėl ėmėmės kurti šią viziją – norėjome įgyvendinti miesto bendrojo plano nuostatą, sukurti šiam rajonui viziją, nes iki šiol Šančių rajonas buvo ir tebėra vystomas neplanuotai, hektiškai, tai reiškia, negalime prognozuoti jo ateities, nežinome, kas atsitiks, koks vystytojas ir ką sumanys čia padaryti. Ši vizija nurodo, kad mes pagaliau privalome sukurti šio rajono detalųjį specialųjį planą ir turėti reglamentuotą šito rajono vystymąsi“, – aiškino V. Gelūnienė.
Siūlo įkurti pakrantės parką
Parodos atidaryme dalyvavęs architektas Gediminas Šinkūnas pažymėjo, kad šančiškiai išsiskiria labai pagarbiu požiūriu į gamtą: medynus, žaliąsias erdves. „Dauguma pasaulio šalių, kuriose išlikusi vietovės dvasia, tą vertina. Žaliosios zonos praturtina miestus, suteikia jiems patrauklumo. Šančiai tą supranta ir puoselėja“, – sakė jis.
Pašnekovas dar prieš kelerius metus siūlė Šančių pakrantėje įkurti parką. Bendruomenė idėją palaikė, tačiau Kauno miesto savivaldybė šiai teritorijai skyrė kitą – skvero statusą.
„Manau, ši teritorija turėtų būti svarbesnė, nei skveras. Šančių pakrante naudojasi viso miesto gyventojai, čia nutiestas dviračių takas, daugelis rekreacinių miesto vidaus kelių kerta arba siejasi su šita teritorija. (…) Dabar pakrantėje nėra infrastruktūros, kurios norėtų šančiškiai. Be to, pasaulyje šiuo metu vyrauja tendencija pakrančių zonas primygtinai versti į rekreacines. Nemunas – gamtinio karkaso dalis, jo svarba išeina iš miesto teritorijos ribų“, – kalbėjo architektas G. Šinkūnas, pažymėjęs, kad džiugina aktyvus vietos bendruomenės įsitraukimas į miesto planavimą.
Kviečia dalyvauti pakrantės planavime
Parodos rengėjai kviečia aktyvią visuomenę ir bendruomenės organizacijas įsitraukti į upių pakrančių planavimo procesą šiame projekte. Lapkričio 10 d. miesto bendruomenės bus pakviestos į kūrybines dirbtuves.
