Iš viso kone 7 tūkst.
Kaip informuoja savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė, šiais mokslo metais bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose iš viso mokosi 6 tūkst. 918 moksleivių.
Yra ugdymo įstaigų, kuriose mokinių tik padaugėjo, bet yra ir tokių, kuriose mokinių skaičius sumažėjo gana drastiškai.
Džiaugtis gali Juozo Paukštelio progimnazija, kurios mokinių aruodas pasipildė net 22 vaikais, taip pat LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija, kurioje šiemet 14-a vaikų daugiau nei pernai.
Mokinukų pagausėjimu pasidžiaugti gali ir Krakių M. Katkaus gimnazija, ir Kėdainių lopšelis darželis „Varpelis“.
Vis dėlto didžiosios gimnazijos stipriai „nukraujavo“. „Atžalynas“ skaičiuoja 33 mokiniais mažiau, Akademijos gimnazijoje – 20 mažiau.
„Ryto“ progimnazijoje šiemet mažiau 29-iais vaikais, darželiuose „Aviliukas“ ir „Vaikystė“ mažylių sumažėjo po 11.
Beveik 400 mokosi kituose miestuose
Rajono tarybos posėdyje nuskambėjus šiems skaičiams, opozicijos lyderė Indrė Fiodorova atkreipė dėmesį, kad nemažai mūsų rajono mokinių mokosi kitų savivaldybių mokyklose.
„Statistika ir skaičiai nedžiugina. Maža to, vakar gavau informaciją, kad kone 400 Kėdainių rajone deklaravusių gyvenamąją vietą mokinių mokosi kitų savivaldybių ugdymo įstaigose“, – sakė politikė pridurdama, kad tokią informaciją rajono tarybos Švietimo komitetas turėtų panagrinėti iš esmės.
Tiesa, politikų, norinčių panagrinėti informaciją iš esmės neatsirado, mat, kaip sarkastiškai išsireiškė posėdį vietoje mero vedęs Rimantas Diliūnas, visiems šita informacija ir taip žinoma, tad esą nėra jokio reikalo ją nagrinėti nei Švietimo, nei kokiam kitam, mažiau su švietimu susijusiam komitetui.
Tuo tarpu Švietimo skyriaus vedėja sakė, kad situacija panaši yra jau ne vienerius metus, be to, Kėdainiuose taip pat mokosi apie 400 vaikų iš kitų savivaldybių.
„Informacija rodo, kad iš tų 388 vaikų, kurie deklaruoti Kėdainių rajone, yra besimokančių Vilniuje, Palangoje, Kretingoje, Biržuose.
Tai tiesiog panašu, kad šeimos gyvena kitur, ir galima tik džiaugtis, kad jos vis dar neišsideklaravo iš mūsų rajono. O kažkaip priversti juos išsideklaruoti, nemanau, kad būtų geras sprendimas“, – kalbėjo V. Dobrovolskienė.
Problema su produktyviomis moterimis?
Nors toks pasakymas I. Fiodorovos nenuramino ir ji vis tiek žadėjo klausimą svarstyti su Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariais, valdantiesiems, atrodo, labai nesinori gilintis į šią situaciją.
„Na, ši problema yra jau labai seniai, sprendžiame ją kaip sugebame ir nieko nebus, kol gimstamumas nepadidės, kol nepagerės“, – sakė liberalas Saulius Grinkevičius.
O kaip jau anksčiau buvo išsireiškęs kitas valdančiųjų atstovas socialdemokratas Jonas Talmantas, gimstamumas nedidėja, nes, pasak jo, Kėdainiuose trūksta… produktyvių moterų.
„O išvada kokia? Peršasi tokia išvada, kad produktyvių moterų Kėdainiuose mažėja.
Galbūt prieš 18–20 metų gimė mažiau mergaičių, dėl to dabar visa tai atsiliepia. Taigi, čia reikia žiūrėti ne vienų metų visumą, o reikia žiūrėti atgal. Reiškia, tada buvo mažesnis dabartinių produktyvių moterų, kurios dabar gimdo, gimstamumas ar apskritai gimstamumas buvo mažesnis“, – sakė politikas, anksčiau dirbęs veterinarijos gydytoju.
