Dvejus metus KRATC didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėje dirbanti operatorė Nijolė Nekrašytė mielai aprodė šioje aikštelėje įrengtą atiduotuvę ir papasakojo, kaip greitai ši naujovė prigijo Kėdainiuose.
„Iš pradžių galvojau, na kas jau ten eis ir ims padėvėtus daiktus, pavyzdžiui, aš nemėgstu kaupti daiktų, pati iš namų atnešiau kai ką į atiduotuvę. Bet, pasirodo, poreikis yra. Pernai žmonės labai daug vežė visokių baldų, indų, vaikiškų vežimėlių, automobilinių kėdučių, žaislų, šviestuvų, veidrodžių, durų, o kiti visa tai vežėsi į savo namus. Kai buvo šiltesni orai, tai žmonių eilės išsirikiuodavo, dabar, žiemą, veiksmas sulėtėjo. Aš manau, kad tai dėl ekonominės situacijos, žmonės mažiau perka naujų baldų ar kitų daiktų, tad ir nebeatveža senų, o kai nėra iš ko pasirinkti, tai ir imančiųjų sumažėjo.
Šiuo metu atiduotuvės lentynos pustuštės. Yra šiek tiek lėkščių, stiklinių, vaikiškų prekių, pora šviestuvų, keli veidrodžiai, foteliai, kėdės, net plastikinių langų.
Tarp atvežtų priduoti daiktų pamačiau gerų drabužių bei avalynės, tai irgi padėjau, gal kažkam prireiks. Turime ir lazdą, kas nors sunkiau vaikštantis galėtų pasiimti.
Į mūsų aikštelę žmonės atveža ir televizorių ar kitų elektronikos prekių, bet mes jų į atiduotuvę neimame, nes negalime prisiimti atsakomybės, jei kažką elektra nutrenktų ar taip kas atsitiktų“, – teigė didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės operatorė.
Klientų būna įvairių
Pasakodama apie atiduotuvės veiklą N. Nekrašytė sakė, kad pasirinkti sau tinkamų daiktų užsuka ne vien lietuviai, bet ir ukrainiečiai. Jiems labiausiai reikėjo baldų, čiužinių, spintelių, matyt, žmonės norėjo įsikurti.
„Į šią atiduotuvę buvau atlydėjusi pas mano tėvus apsistojusias ukrainietes. Jos, bėgdamos nuo karo, aišku, negalėjo pasiimti visų sau reikalingų daiktų, tad kai ką ėmė iš atiduotuvės, dalį daiktų paaukojo mano draugai ir bendradarbiai. Tai joms buvo paspirtis“, – sakė kėdainietė Asta.
„Aš iš atiduotuvės buvau paėmusi vaikiškų reikmenų. Vaikai taip greitai auga, o mano pajamos nedidelės, tad keletą kartų užsukau į atiduotuvę. Daiktai buvo nesulūžę, juos išploviau, išvėdinau ir galėjome naudoti. Nematau nieko blogo tame. Juk nemažai tėvų perka dėvėtus daiktus, o čia viską gauni už dyką“, – pasakojo du mažamečius auginanti Julija.
„Klientų buvo įvairių. Užsukdavo ir jaunos šeimos, ir pavieniai žmonės. Vieniems reikėjo vežimėlio, durų ar kokių veidrodžių, vyrai ėmė į garažiuką kėdžių, stikliukų (šypsosi). Kai kas net ne po vieną kartą ateidavo. Teko susidurti ir su nelabai sąžiningais asmenimis. Pasiėmę kokį čiužinį ar taip kokį geresnį daiktą, bandė per socialinius tinklus parduoti. Tai pastebėję, žmones įspėjome, kad taip elgtis nevalia“, – apie kai kurių asmenų norą netinkamu būdu prasimanyti pinigų kalbėjo aikštelės darbuotoja.
Daiktų nerezervuoja
Paklausta, ar yra tekę sulaukti kokių išskirtinių daiktų, N. Nekrašytė prisiminė, kad buvo atvežtas gražiausias virtuvės komplektas su kriaukle.
„Jį vyrukas atvežė, nes negalėjo staiga parduoti. Buvo davęs skelbimą, niekas neatsiliepė, tad pristatė į atiduotuvę. Kaip džiaugėsi kiti žmonės, atradę tokį gerą komplektą. Esame turėję ir labai gražių vazų, geros būklės sofų, beveik naujų čiužinių, miegamojo kampą, buvo atvežta net gitara, vaikiški būgnai, slidės, riedučiai. Aišku, tokie daiktai ilgai neužsibūna.
Gal tik mažiau dabar ima vaikiškų prekių, suprantu, kad gimstamumas sumažėjo. Štai, yra vaikiškų vežimėlių, maitinimo kėdutė, automobilinių kėdučių, bet paklausa jau ne ta.
Kartais į mus kreipiasi socialinės darbuotojos, sakydamos, kad kažko reikia vienai ar kitai šeimai, jei turime tokių daiktų, paima.
Mes daiktų nerezervuojame, kas pirmas atvyksta, tas ir pasiima. Visi daiktai išduodami nemokamai“, – informuoja aikštelės operatorė.
Prašo nekrauti prie konteinerių, nevežti į miškus
N. Nekrašytė sako vis dar pastebinti, kad mieste prie konteinerių gyventojai išneša dar visai neblogai atrodančių lovų, spintelių, fotelių ar kitų daiktų. Tos krūvos nepuošia miesto.
„Geriau jau gyventojai tuos baldus, aišku, jei jie dar tinkami naudoti, nėra sulūžę, atvežtų į atiduotuvę ir jie pasitarnautų kitiems žmonėms, kurie neišgali nusipirkti naujų. Na, gal neturi žmonės automobilio, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokios atliekos kartais aptinkamos miškuose, tai reiškia, kad žmonės turi automobilį, bet kažkodėl veža į mišką, o ne į didžiagabaričių atliekų aikštelę, kuri, beje, veikia jau 12 metų, bet atsiranda gyventojų, kurie apie ją dar nieko nežino.
Kviečiu visus neteršti gamtos. Atvežkite daiktus į atiduotuvę, tam, kad jie netaptų atlieka ir būtų prikelti naujam gyvenimui. Pas mus buvo atvykęs vienas žmogus, kuris pasakojo, kaip jis su vaikais atnaujina senas kėdes, pasirodo, tereikia truputį kūrybiškumo.
Ne mažiau svarbus aspektas – tvarumas. Pavyzdžiui, žmonės atvežė išmesti plastikinius langus, bet juos dar galima panaudoti, tad padėjome į atiduotuvę, taip elgiamės su visais daiktais, kurie dar tinkami naudoti. Išmesti juk visada suspėsime.
Užsienyje tokios atiduotuvės veikia jau seniai. Žmonės supranta, kad savartynai auga milžiniškais tempais, tad stengiasi elgtis racionaliai.
Manau, kad pavasarį, kai nebereikės mokėti už šildymą, žmonės vėl ims remontuoti namus, keisti baldus ar pirkti naujus daiktus, tada atiduotuvė ir jos lentynos gal vėl prisipildys“, – užbaigdama pokalbį sakė KRATC didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės operatorė N. Nekrašytė.
