Agronomijos specialistė Genovaitė, dažnai praeinanti pro šalį pėsčiųjų taku, mano, kad ne visiems augalams dirvožemis yra tinkamas, tad kai kurie pievinio gėlyno augalai skurs, kiek juos tręštum ar laistytum. „Ar matėte natūralioje pievoje augančią kosmėją, medetką? Tai yra darželių gėlės. Matau aguonų, kitų smėlingo dirvožemio augalų šalia tų, kuriems reikia drėgmės. Vadinamajai natūraliai pievai dar tik antri metai. Reik manyti, kad ateity dalis augalų, kuriems netinka dirvožemis, nunyks, suvešės tie, kuriems patiks. Va tada ir galėsime gėrėtis tikra pieva“, – teigė Genovaitė. Ji kviečia pamąstyti, ar visas idėjas ir dovanas iš labdarių turime priimti. Gal laikas išmokti apsispręsti, atsirinkti, kas mums priimtina, o kas ateityje kels tik rūpestį?
Moteris siūlo geriau vaikams parodyti, kaip auga linai, rugiai, lęšiai ir kitos kultūros, nes Alytų iš visų pusių ir šiaip juosia natūralios pievos. Alytus – ne Klaipėda, Vilnius, kur užmiestį pasiekti nėra lengva.
Dainavos mikrorajone gyvenanti gėlininkė Angelė Jankauskienė sako, kad jai toks sumanymas patinka, bet dar nėra gero vaizdo, trūksta ryškumo: „Iš karto sunku gėlyną suformuoti, reikia kelių metų darbo ir kantrybės,“ Kuo ji paryškintų gėlyną? Atitarė, kad visuomet pro šalį eidama stabteli, patyrinėja augalus. Kokiais ryškesnių žiedų augalais galima būtų jį sustiprinti, dar reikėtų pagalvoti, vietoje pamąstyti, kas geriausiai tiktų.
Kad prie šio gėlyno dar reikėtų padirbėti, mano ir kita gėlininkė Marytė Petrauskienė. „Mes, alytiškiai, dar negalime skųstis natūralių pievų stoka. Kada panorėjęs, iš bet kokio mikrorajono taško per 15 minučių gali pėsčiomis nukakti į natūralų gamtos kampelį. Na, jei norime natūralumo prieš savo akis – nieko blogo. Bet tuomet išskirkime tą natūralumą iš nenatūralios aplinkos konteksto. Nesakau, kad reikia kažkuo aprėminti, apdėlioti, tiesiog aplink numinkite takelį, iškelkite šiek tiek jį, kad gėlynas įdubtų, natūralią pievutę primintų, laistyti būtų patogiau. Ir nepamiršti išravėti, išrauti tuos augalus, kurių natūraliose pievose nėra. Negalvokite, kad išbėrėte pakelį sėklų mišinio, paliejote ir tik gėrėtis telieka. Jei rūpestingai netūpinėsite, tikrai jūsų pieva šabakštyną primins, truks estetikos“, – įsitikinusi gėlininkė Marytė. Ji mano, kad geriausia pieviškam gėlynui būtų natūralus slėnis Jaunimo parke ar Miesto sode.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Zubrė pastebi, kad dažnai žmonės nevertina natūralumo, nori dirbtinumo. Šį kartą toks buvo projektas, koks ir pasiektas – žiūrėti turėtume ne kaip į klombą, o kaip į mokomąjį natūralų daugiametį gėlyną. Tokį, kurio apriboti nereikia. Sėklos gautos kaip dovana pabandyti. „Gal ne viskas idealiai pavyko, bet tokia buvo dovana. Ir man tas atsisukimas į natūralumą yra priimtinas. Aišku, mauritaniškas pieviškas gėlynas būtų gražesnis, jei užimtų didesnį plotą“, – tikina R.Zubrė.
Naujos tendencijos daugiametį gėlyną šalia mokyklos, kurią baigė, paskatino įrengti Donatas Žmuidinavičius, parūpinęs pievų ir smėlynų augalų sėklų mišinio.
