Žiemą miško gyvūnai lankosi žmonių kiemuose ieškodami maisto. Laukinius gyvūnus vilioja ir žmonių paliekamos maisto atliekos, nes natūralioje aplinkoje gyvūnams maisto tenka paieškoti ilgiau. Žmonės pagelbėti gamtai gali nepalikdami atvirų maisto atliekų arba jas surinkdami, nes būtent jos vilioja laukinius gyvūnus į urbanizuotas teritorijas, kur jiems gresia įvairūs pavojai.
Pasak aplinkosaugininkų, gyvūnas vaikštantis miesto teritorijoje ar prie gyvenamųjų namų yra natūralus reiškinys. Dažnai gyvūnas tiesiog ateina pasiimti lengvai pasiekiamo maisto ir pasimaitinę pasišalina atgal.
Kaip elgtis sutikus laukinį gyvūną savo kieme
Pasak aplinkosaugininkų, jei gyvūnas pasirodo šalia gyvenamųjų namų, svarbu įvertinti, ar gyvūnas yra sveikas ir ar jam tikrai reikalinga pagalba. Dažniausiai gyvūnai būna sveiki, jie natūraliai gyvena žmonių kaimynystėje. Tik pastebėję ir įsitikinę, kad laukiniam gyvūnui ar paukščiui reikalinga pagalba, t. y. jie yra sužeisti, serga reikia kreiptis visą parą veikiančiu Bendrosios pagalbos telefonu 112, kuris, įvertinęs situaciją nukreips į Laukinių gyvūnų globos centrą.
Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai papasakos ir supažindins detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, pakonsultuos kitais globos klausimais.
Kaip rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime, laukinių gyvūnų maitinti nereikia. Įprasta laukinių gyvūnų mityba labai skiriasi nuo to maisto, kurį jiems neša žmonės, todėl šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Gyvūnus papildomai šerti reikia tik ypatingai šaltomis žiemomis, esant storai sniego dangai, ar ledo paviršiui ant jos, kada gyvūnai nebepajėgia susirasti natūralaus maisto gamtoje. Šeriami gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto, todėl atsisako savo natūralių instinktų, o tai kelia dar didesnę grėsmę jiems būti sužalotiems. Šeriami gyvūnai eina arčiau gyvenviečių, nebijo žmonių, gali būti sužaloti tiek automobilių, tiek naminių gyvūnų ir pan.
Esant nešaltam žiemos orui nereikėtų lesinti ir paukščių. Šiuo metu svarbu pasirūpinti inkilais, kuriuose paukščiai galės rasti užuovėją temperatūrai nukritus žemiau –10 °C. Lesinamos gulbės „nebeklauso“ savo instinktų ir lieka žiemoti, todėl nereikėtų šių paukščių papildomai maitinti, ypač miltiniais produktais. Jei kyla įtarimų, kad paukščiai prišalę prie ledo, pirmiausia reikėtų pabaidyti ir įsitikinti, ar jie tikrai prišalę. Ledo sukaustyti paukščiai akivaizdžiai bando ištrūkti arba nepajuda iš vietos bent dieną. Tik įsitikinus, kad paukščiui reikalinga pagalba, vertėtų kreiptis Bendrosios pagalbos telefonu 112.
Primename, kad Aplinkos apsaugos departamentas jums rūpimais aplinkosauginiais klausimais konsultuoja telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.