Šunų elgsenos ekspertas pataria: kaip elgtis, jei šuo pjaunasi su kitais šunimis

 (7)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Kaip susikalbėti su augintiniu?“ dalis. „Purina“ konsultantų komanda padės išmokti geriau suprasti savo augintinio elgesį ir iš naujo susidraugauti su savo keturkoju.

Vilnietė Justina augina labai žavų ir iš pažiūros labai draugišką septynerių metų Tašką, kuris moters namuose apsigyveno po to, kai buvo paimtas iš neatsakingų šeimininkų. „Tuo metu turėjome vokiečių aviganį. Patėvis išgelbėjo Tašką nuo alkoholikų. Vieną šuniuką kažkas pasiėmė, o kitą paliko. Patėvis parnešė jį mano dukrai gimtadienio proga dovanų. Pradžioje jis atrodė kaip žaislinis, toks mažiukas buvo.“

„Jis labai aktyvus, galėtų lauke praleisti visą dieną. Jei ką nors darau namuose, jis visur paskui seka, niekada neguli nuošalyje. Visus katinus reikia pavaikyti, pavaidinti bosą, nors šiaip labai draugiškas. Bijo tik kai kurių žmonių. Visi kiti jam yra draugai“, – apie augintinį pasakoja Justina.

Taško priešiškumas pasireiškė daugiau nei prieš metus, kai namuose liko gyventi vienas. „Kol šunys augo dviese su dar viena maža kalyte, jokių problemų nebuvo. Prieš pusantrų metų mama pasiėmė tą kalytę ir prasidėjo baisūs agresijos priepuoliai prieš kitus šunis. Einame gatve, jis pamato šunį, pasišiaušia, tempia tiek, kad net save smaugia, o jeigu nutrūksta, pjaunasi. Vieną kartą susipjovė su dideliu vokiečių aviganiu, tai vos nesužeidė jo. Tai yra didžiulė problema vedžiojant, neįmanoma ramiai praeiti pro kitus šunis.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Šunų dresūros mokyklos „Smart Dog“ vadovas Karolis Grigaliūnas pastebi, kad panašios agresyvumo ar priešiškumo problemos būdingos daugeliui mažų šunų.

„Ypač mažų šuniukų veislėms būdinga tokia agresija. Daugelis mano, kad tiesiog pasiims mažą šunį ant rankų ir pasineš, jei puola. Jūs padarėte lygiai tą patį, kai mes pas jus užėjome. Jis buvo toje pasišiaušimo būsenoje, o jūs pasiėmėte ant rankų ir sakėte: „Taškai, koks tu agresyvus šuniukas, kaip tu moki urgzti“, ir glostėte jį, taip skatindama toliau elgtis agresyviai. Jūs tokį savo elgesį vertinate kaip sudrausminimą, o šuo vertina tai kaip paskatinimą toliau siautėti.“

Specialistas perspėja, kad šunį agresyviai elgtis gali provokuoti akių kontaktas su žmogumi. „Tiesioginį akių kontaktą šuo vertina kaip grėsmę, provokaciją. Taškas ima urgzti, o jūs šypsotės, glostote ir taip skatinate tokį elgesį, nors iš tiesų norite jį nuraminti. Kadangi šuo neklauso, jūs imatės veiksmo – šiuo atveju suėmėte jį už nosies ir jis nurimo. Bet iš pradžių jūs jį paskatinote ir tik po to bandėte griežtai nubausti. Šuniui nėra jokio aiškumo, kaip elgtis, koks elgesys yra geras.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Manau, kad panašiai elgiatės ir vedžiodama šunį. Jis tempiasi, apuosto ar puola kitą šunį, tai reiškia, jog jis save taip skatina. Šuns elgesys pasivaikščiojimo metu yra tik kontrolės, disciplinos, kultūringo ėjimo, dresūros klausimas. Jūs septynerius metus skatinate šuniuką elgtis kitaip, tad pakeisti jo elgesį iš tiesų bus nelengva.“

„Pirmiausia šuns elgesį bandome keisti per gerumą, per paskatinimą, jei nepavyksta, galima – per korekciją. Bet aš visada stengiuosi, kad visas elgsenos pagrindas būtų susietas su ėdalu. Jei šuo klauso, gauna skanėstą, jei ne – korekciją“, – apie dresūros principus pasakoja K. Grigaliūnas.

Pasireiškęs Taško agresyvumas kyla iš energijos pertekliaus. „Nebeliko žaidimo partnerio, nėra su kuo užsiimti, todėl dėl susikaupusios energijos kyla agresija. Tą energiją turi kažkur išsilieti. Jis anksčiau negirdėjo kaimynų, ateinančių žmonių, nematė kitų šunų, nes jam būdavo smagu, jis nekreipdavo dėmesio žaisdamas.“

Šią problemą vargiai išspręstų ir naujas šuniukas šeimoje. „Jei atsirastų kitas šuo, manau, kad Taškas vis tiek pjautųsi su šunimis. Jis susigyventų su kitu šuniu, bet dėl per 1,5 metų susiformavusio charakterio pasivaikščiojimo metu jis gali pulti ir temptis. Tokio laiko pakako, kad priprastų prie tokios savo būsenos. Tad tokį elgesį įmanoma pakeisti tik per discipliną. Kaip šeimininkas turite užtikrinti, kad jis nesipjautų, nes gali kažkas nukentėti, jūs esate atsakingas.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Šunys gali pjautis dėl įvairių dalykų: teritorijos, daikto pasisavinimo, kalės, tiesiog dėl to, kad patinas yra dominuojantis arba jaučia, kad kitas šuo užspaudžia jo erdvę. Agresija dažnai atsiranda ir iš baimės kitam šuniui. Didesnis gyvūnas užuodžia mažesnį, silpnesnį. Jei mažesnis šuo suurzgia, šeimininkas paima jį ant rankų, paglosto, pamyluoja, o mažas šuo tai priima kaip skatinimą pulti, provokuoti kitus šunis.

„Tokį šunį kaip Taškas, kuris turi problemą tempti, urgzti, pulti, mokyčiau komandos, kad jis eitų šalia kojos. Jūs turite padaryti taip, kad šuo eitų paskui. Tarkime, šuo kažką uostinėja, jūs jį pašaukiate vardu. Kai jis sureaguoja į savo vardą, jūs turite jį pagirti ir duoti skanėstą. Kai išmokote vardo ir greitos reakcijos į jį, galima judėti toliau. Kai Taškas pamato kitą šunį, vardo nekartojate dešimt kartų, pasakote vieną kartą ir, jei šuo nesureaguoja, einate atbulai nuo artėjančio šuns ir tuo metu truputį timptelite pavadėlį. Kai į jus atsisuka, turite jį pagirti ir duoti ėdesio. Jei neatsisuko, timptelite, šuo atsisuko ir vėl pagiriate. Toks elgesys šuniui reiškia „arba tu reaguoji ir gauni skanėstą, arba nereaguoji ir šeimininkas pakoreguoja pavadėliu ir tu vis tiek sureaguosi“. Kiekvieną kartą išmokus reakcijos esant sudėtingesnėms aplinkybėms, stengiatės dar labiau jas sunkinti. Pamažu šuo išmoks esant bet kokiai situacijai reaguoti į savo vardą bei dėmesį nukreipti nuo dirgiklio į šeimininką.“

Justina prisimena, kad, pirmą kartą Taškui susipjovus su šunimi, teko atlupti nuo kito šuns naudojant jėgą. „Kai pirmą kartą susipjovė, reikėjo skirti, plėšti vieną nuo kito. Taškui tą kartą ausį apkandžiojo, o kadangi kitas šuo buvo dukart didesnis, tai jam beveik nieko neatsitiko.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Yra dvi pagrindinės būsenos: kai šuo atsipalaidavęs ir kai pyksta. Pagal savo augintinio kūno kalbą galite iš anksto spręsti, ką jis ketina daryti, kai atbėga kiti šunys. Svarbu prisiminti, kad labai dažnai pavadėlio patempimas paaštrina situaciją ir tai gali būti kovos ženklu, todėl ir jūs turite kontroliuoti savo elgesį pasivaikščiojimo metu“, – pataria instruktorius.

Justina pasakoja, kad kieme dažnai pastebi didelių palaidų šunų, tad nei ji, nei Taškas negali būti visiškai saugus. „Jeigu matote, kad atbėga didelis šuo, kuris agresyviai nusiteikęs Taško atžvilgiu, neišsigąskite. Situaciją galite sušvelninti panaudojusi tai, ką turite rankoje, pavyzdžiui, raktus. Jums nebūtina užgauti kitą šunį ar sužeisti, nes svarbiausia jį išgąsdinti, nukreipti jo dėmesį. Kai šuo nusiteikęs pulti, jo neįmanoma sukontroliuoti, tad šeimininkas jo taip lengvai neprisikvies. Tad svieskite raktus šuniui tarp kojų. Šuo trumpam išsigąs, o kai jis išsigąs, norės dingti iš tos vietos, kurioje patyrė šią emociją. Būtent tuo metu šeimininkas gali prisišaukti šunį ir jūs išvengsite pjautinių“, – pasakoja ekspertas.

„Taip pat galite prieš atbėgusį šunį atstatyti pagalį, nes jis pirmiausia kąs į tą vietą, kuri yra arčiausiai jo, todėl jokiu būdu nebandykite šuns nuvyti ištiesusi savo ranką.“

Jei jau nutiko taip, kad šunys susikibo, svarbiausia nebandyti jų skirti plėšiant vieno nuo kito už antkaklio. Pjautynių metu šuo yra išgyvenimo būsenos, tad jis negeba vertinti aplinkos, nemato, kas yra priešas, o kas draugas, tad esant tokiai situacijai jis gali įkąsti pačiam šeimininkui.

„Geriausias būdas atskirti šunis – nesuteikti progos kontaktui ir pjautynėms: rėkite, klykite, atkiškite daiktus, gaukite laiko, kol pasiims puolantį šunį. Būna situacijų, kai šunys tik vienas ant kito loja, tokį konfliktą nesunku užgesinti – galima išgąsdinti šunis ar vėl mesti kažką. Bet jei šunys sukibo, nelįskite tarp jų, nes svarbiausia žmogaus saugumas. Geriausia, kad ateitų kitas šeimininkas. Paimate šunis už galinių kojų ir po truputį atitraukinėjate. Šuo praras balansą, pradės svyruoti, turės galvoti, kaip jam išsilaikyti ant kojų, tad tokiu momentu galėsite juos atitraukti. Traukite jį lanku aplink save, šiek tiek pasukite pro save, nes jei atitraukinėsite tiesiai, šuo labai lengvai pasuks galvą ir įkąs“, – pataria K. Grigaliūnas.

„Kitas būdas, jeigu vienas iš šunų yra įsikibęs dantimis į kitą, jūs negalite tiesiog traukti ir plėšti įsikibusio šuns, nes kitam šuniui galite padaryti žalą. Tokiu atveju paimkite kokį pagalį, kiškite šuniui į nasrus ir juos po truputį atidarinėkite. Pamažu visas šuns sukandimas pereis ant pagalio. Tik atrakinus šuniui sukandimą reikia juos atitraukti vieną nuo kito, jei tik paleisite, jie iškart vėl susikibs.“

Dresūros instruktorius primena, kad pjautynių metu pirmiausia šeimininkas turi pasirūpinti savo saugumu ir privalo elgtis apgalvotai, o ne pulti tarp šunų. Dar vienas svarbus dalykas, kurį turėtų prisiminti mažų šunų savininkai, jei jūsų link atbėga agresyviai nusiteikęs šuo, jokiu būdu neimkite ant rankų savo šuns, nes agresyviai nusiteikęs gyvūnas, norėdamas pasiekti jūsų augintinį, gali sukandžioti jus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.