2015 m. lapkričio 12 d. 12:38
Egzotų trumpaplaukė katė
Norite katės, kuri ilgais žiemos vakarais ramiai gulėtų Jums ant kelių ir skleistų malonią šilumą? Egzotų trumpaplaukė katė mielai prisiims šį rūpestį. Šios veislė katės yra ramaus ir prieraišaus būdo. Jos nuolat glaustosi prie kojų ir laukia savo šanso būti paglostytos.
Pačios būdamos ramios, vengia triukšmo ir chaoso aplink, todėl joms reikia laiko apsiprasti prie svečių namuose ar vaikų noro jas paniurkyti.
Abisinijos katė
Šios katės pasižymi ypatingu aktyvumu ir yra visiškai neišrankios savo žaidimų partneriams, jos vienodai gerai sutaria su įvairaus amžiaus žmonėmis, šeimos nariais ir net su visai svetimais.
Abisinijos veislės katės – puikus pasirinkimas tėvams, norintiems suteikti džiaugsmo savo vaikams.
Persų katė
Persiškos katės labai švelnios, jos tarsi gimusios glamonėjimui. Jos labai greitai prijunka prie šeimininko, bet ir labai greitai atšlyja, jeigu šis su ja elgiasi grubiai.
Nors persiškos katės nemėgsta triukšmo ir šurmulio, tačiau būti aplinkinių dėmesio centre joms patinka.
Burmos katė
Burmos katė, kaip nei viena kita, jaučia priklausomybę aplinkinių dėmesiui ir jai jo tikrai nestinga dėka savo žavesio. Šios veislės katės – ištikimos klausytojos: jos gali valandomis išgulėti Jums ant kelių ir išklausyti viską, ką joms šnekate.
Šių kačių poreikis jausti dėmesį toks didelis, kad jos nusiteikusios jį gauti iš bet ko (net ir kitų gyvūnų). Dėl šios priežasties reikėtų pagalvoti apie dar vieną gyvūną namuose, kad šis burmos katei sudarytų kompaniją tada, kai Jūsų nebus namuose.
Siamo katė
Savo charakteriu siamo katės labai primena burmos kačių veislę (taip pat trokštančios bendravimo), tačiau jos turi ir išskirtinį bruožą – padidintą smalsumą. Siamo katės reikalauja iš šeimininko ne tik dėmesio, jos siekia būti dalimi visko, ką jis veikia.
Dėl savo plataus intersų rato šios katės lengvai randa kalbą su aplinkiniais ir savo elgesiu primena šunį. Beje, šios veislės kates neretai galima matyti vedžiojamas už pavadėlio.
Meino meškėnai
Meino meškėnai neišrankūs kompanijai, labai draugiškai bendrauja tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais. Šios katės lengvai keičia būsenas iš žaismingos į visišką atsipalaidavimą ir atsidavimą šeimininko glamonėms. Jos puikios palydovės kelionėse ir labai lengvai pripranta prie pavadėlio.
Reksai
Šios beveik beplaukės katės, trokšdamos dėmesio ir švelnumo, pasirengusios žaisti su bet kuo. Ir tai daro jas viena iš draugiškiausių veislių.
reksai nemėgsta vienatvės, todėl stengiasi padėti šeimininkui visame kame, ką jis daro, o siekdami šeimininko malonės ir meilės šios veislės katinai neretai elgiasi net keistokai.
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?
