Kaip kovoti su akvariumo priešu - dumbliais

Tikriausiai nepasakysiu nieko naujo teigdamas, kad kiekvienas akvariumas yra nepakartojamas nuostabaus grožio pasaulis, unikali, individuali uždara biosistema, kurioje be aukštesniųjų augalų, žuvų ir kitų sutvėrimų dar gyvena ir daugybė įvairių rūšių bakterijų ir vienaląsčių organizmų.
© Fotolia nuotr.

Į akvariumo ekosistemos sąrašą įeina ir dumbliai – dažnas ir tikriausiai didžiausias akvariumininko priešas. Kaip teigiama internetiniame puslapyje zoon.lt: „Dumblių augimas yra natūralus procesas, todėl lengvas stiklo apžaliavimas, (kas 2-3 savaites), nėra baisus ir rodo jūsų akvariumo gerą biologinę pusiausvyrą. Bet kada dumbliai pradeda augti ant augalų, grunto ir kitų elementų reikia susirūpinti“.

Dumblių atsiradimo akvariume priežasčių yra daug – pernelyg ryškus arba per silpnas apšvietimas, biopusiausvyros nebuvimas, per dažnas žuvų šėrimas, ir t.t. Šitame straipsnyje pateiksiu dažniausiai pasitaikančių dumblių sąrašą, šių dumblių atsiradimo priežastis, bei kovos būdus su jais.

Vienaląsčiai žalieji dumbliai

Vienaląsčiai žalieji dumbliai yra vandens „žydėjimo“ kaltininkai. Vandens „žydėjimo“ reiškinį neretai galima pastebėti gamtoje šiltuoju metų laikotarpiu, kai stovinčių vandens telkinių vanduo įgauna žalsvą atspalvį. Tokį pat reiškinį neretai galima pastebėti ir akvariume. Akvariumo vandens „žydėjimą“ gali skatinti pernelyg ryškus apšvietimas ir padidėjęs nitratų bei fosfatų kiekis vandenyje.

Kovos būdai. Vienas iš paprasčiausių kovos būdų su vienaląsčiais žaliaisiais dumbliais – laikinas apšvietimo intensyvumo (ryškumo) sumažinimas. Kartais tiesiog pakanka užtemdyti akvariumą keletui dienų. Tai turėtų sustabdyti šių dumblių dauginimąsi. Kitas kovos būdas – dažnesni reguliarūs daliniai vandens keitimai su grunto nusiurbimu. Be to kovai su vienaląsčiais žaliais dumbliais gerai talkina dafnijos ir ciklopai (primityvūs vėžiagyviai), kurie minta šiais dumbliais.

Žalieji siūliniai dumbliai

Žalieji siūliniai dumbliai – tai viena iš daugelio žaliųjų dumblių atmainų. Siūliniai dumbliai (spirogina) gavo savo pavadinimą dėl savo formos – tai ilgi, žali, siūlo pavidalo dumbliai. Siūlinių dumblių, kaip ir vienaląsčių žaliųjų dumblių atsiradimo priežastimi gali būti per ryškus apšvietimas, bei padidėjusi nitratų ir fosfatų koncentracija vandenyje. Subujoję siūliniai dumbliai dažnai užpildo akvariumą ir kartais tampa žuvų mirties priežastimi, kai žuvys susipainioja šiuose dumbliuose ir, negalėdamos judėti, uždūsta.

Kovos būdai. Kovai su šiais dumbliais gerai talkina kai kurios dumblius ėdančios akvariumo žuvų gentys. Kaip savo straipsnyje, akvariumas.lt teigia S.Adomaitis: „Tokioms žuvų gentims priklauso Hypostomus, Ancitrus, Hemiancitrus, Pterygoplichthys, Crossocheilus siamensis. Taip pat Poeciliagenties žuvys, ypač Poecilia melanogaster, mėgsta ėsti šiuos dumblius“. Kitas problemos sprendimas yra paprasčiausias šių dumblių pašalinimas mechaniniu būdu.

Dar vienas iš kovos būdų su žaliaisiais dumbliais – tai sraigės. I. N. Agekian, N. V. Belovo ir I. L. Kopylovo teigimu sraigės, tokios kaip trimitininkės, Australijos raudonoji sraigė bulinoksas, juodoji fiza, melanijos, yra geros akvariumo sanitarės, nes jos ne tik dalinai apėda dumblius nuo akvariumo augalų, bei kitų elementų, bet ir minta žuvų maisto likučiais akvariume kas yra viena iš daugelio dumblių atsiradimo priežasčių.

Melsvadumbliai (žaliai-mėlynieji dumbliai)

Žaliai-mėlynieji dumbliai (mėlsvadumbliai) – užteršto akvariumo vandens palydovas. Šie dumbliai dažniausiai pasireiškia gleivėtos plėvelės dengiančios akmenis ir augalų lapus pavidalu. Kartais mėlsvadumblis padengia visą grunto paviršių. Stipriai užterštamevandenyje „žalieji dumbliai nebeauga, o nitratų lygis siekia iki 200mg/l. Beje, toks nitratų lygis kenksmingas ir žuvims“.

Kovos būdai. Kovoje su šiais dumbliais gerus rezultatus duoda antibiotiko eritromicino (2,5 – 5,0 mg/L) panaudojimas. Mėlsvadumblis – tai bakterijos, kuriose vyksta fotosintezė, todėl jas lengvai galima nužudyti antibakteriniais preparatais. Po antibiotikų naudojimo akvariume būtina pakeisti dalį vandens ir padidinti vandens filtraciją.

Vienaląsčiai rudieji dumbliai

Subujoję vienaląsčiai (diatominiai) rudieji dumbliai gali „nudažyti“ akvariumo vandenį ir jame esančius dalykus (augalus, gruntą, dekoracijas) rudu atspalviu – aptraukti plonu rudu mikroskopinių dumblių sluoksniu. Dažniausia šių dumblių dauginimosi priežastimi yra per žemas apšvietimo lygis.

Kovos būdai. Pats paprasčiausias kovos su diatominiais dumbliais būdas yra apšvietimo intensyvumo padidinimas. Sudėtingesnis kovos būdas – filtruojančių medžiagų, sugeriančių silicio junginius panaudojimas. Šie junginiai yra diatominių rudųjų dumblių ląstelių sudedamoji dalis.

Rudieji dumbliai („barzda“)

Didžiausius rūpesčius akvariumininkui kelia taip vadinama „juodoji barzda“. „Juodoji barzda“ arba „vietnamka“ – tai rudųjų siūlinių tamsiai žalios, arba beveik juodos spalvos dumblių šepetėlio pavidalu atmaina – Compsopogon coeruleus. Juodoji barzda auga nedideliais kupsteliais. „Barzda“ yra vienas atspariausių dumblių, kuris tvirtai prisitvirtina prie akmenų, šakų arba akvariumo sienelių, augalų lapų viršūnių; netgi įsiskverbia į augalų lapų ląsteles. Kaip ir kiti dumbliai, šis rudadumblis „auga akvariumuose kuriuose yra aukštas nitratų lygis. Šie dumbliai „barzda“ labai mėgsta stiprią koncentruotą vandens srovę“.

Kovos būdai. Į akvariumą dažniausiai patenka su naujais augalais. „Barzda“ apaugusius augalų lapus reikia šalinti.
Kovoje su compsopogonu gali talkint sraigių ampuliarijų jaunikliai, taip pat SAE (crossocheilus siamensis). Efektyviausiu kovos su barzda būdu yra cheminių preparatų – algicidų, kuriuos galima įsigyti specializuotose akvariumų parduotuvėse, panaudojimas. Bet reikia prisiminti, kad bet kokių cheminių preparatų panaudojimas akvariume gali būti pražūtingas ne tik dumbliams, bet ir aukštesniesiems augalams, žuvims, bei kitiems organizmams.

Dumblių atsiradimo priežastys ir bendri kovos būdai

Savo knygoje Pflanzenaquarien gestalten, Kristel Kasselman išskiria šias dumblių subujojimo priežastis:

* Per didelis žuvų kiekis akvariume
* Blogas augalų augimas
* Per didelis žuvų maisto kiekis, kurio perteklius nepašalinamas
* Per reti daliniai vandens keitimai, ko pasekoje atsiranda per didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos
* Per ryškus apšvietimas
* Per dažnas augalų tręšimas, kurio pasekoje susidaro per didelės neišnaudotų elementų koncentracijos;

Šioms dumblių atsiradimo priežastims šalinti, mokslininkė siūlo sekančius būdus:

* Laikyti tinkamą Jūsų akvariumo litražui žuvų kiekį
* Užtikrinti gerą augalų augimą
* Tinkamai dozuoti žuvų maistą šėrimo metu
* Tinkamai prižiūrėti akvariumą (reguliarūs daliniai vandens keitimai, grunto nusiurbimas, t.t.)
* Protingai naudoti akvariumines trąšas
* Parinkti tinkamą augalų augimui apšvietimo intensyvumą
* Palaikyti akvariumo biopusiausvyrą
* Reguliariai atlikti pagrindinių vandens parametrų testus

Šitame trumpame straipsnyje paminėjau tik dažniausiai pasitaikančius akvariume dumblius, su kuriais susiduria akvariumininkai visame pasaulyje. Iki šiol specialioje literatūroje aprašyta virš dvidešimt penkių tūkstančių dumblių atmainų. Dumblių atsiradimo priežasčių yra be galo daug. Keletas iš priežasčių – tai nenusistovėjusi akvariumo biopusiausvyra, per ryškus arba per žemas apšvietimo lygis, per dažnas žuvų šėrimas, arba per didelis akvariumo apkrovimas žuvimis, kurių pasekmėje padidėja nitratų ir fosfatų lygis, ir t.t.

Dažnai kovoje su dumbliais akvariumininkas (ypač nepatyręs) neprotingai panaudoja specialius cheminius preparatus, kuriuos galima įsigyti kiekvienoje zoo prekių parduotuvėje, kas neretai tampa žuvų ir aukštesnių akvariumo augalų žūties priežastimi. Nereikia pamiršti, kad dumblis – tai primityviausia gyvybės forma, kuriai dažnai reikia tokių pat sąlygų kaip ir aukštesniems akvariuminiams augalams. Neverta tikėtis, kad akvariumas visada bus sterilus nuo dumblių, nes jie bus visada, o jei jų nepastebite, tai dar nereiškia, kad jų nėra, nes jie egzistuoja sporų pavidalu, arba tyko pasislėpę kažkokiam akvariumo kampelyje laukdami jiems palankių augimo sąlygų.

Autorius: Pavel Skorupa

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.