Pirmoji ruja
Per pirmąją rują kalytė lytiškai subręsta ir gali būti apvaisinta. Miniatiūrinių veislų kalės pirmą kartą surujoja tarp 18 ir 24 gyvenimo mėnesio, didžiųjų veislių gali surujoti iki 30 gyvenimo mėnesio. Dažniausiai pirmą kartą patelės surujoja sulaukusios 8 – 10 mėn.
Nors per pirmą rują kalė ir lytiškai subręsta, vis dėlto ji neturėtų būti sukergta, nes dar nėra pakankamai fiziologiškai bei anatomiškai subrendusi. Optimalus laikas kergti kalę yra trečioji ruja.
4 rujos etapai
Nors kalbėdami apie rują turime omeny kelias savaites, kai kalytei iš makšties teka išskyros, iš tiesų ruja susideda iš 4 etapų, kurių metu veikiant įvairiems hormonams, kalės organizme vyksta permainos. Tai:
* Priešrujis (proestrus). Vidutiniškai priešrujis trunka apie 9 dienas, nors gali svyruoti nuo 2 iki 25 d. Šiuo metu kalė yra nevaisinga, tačiau pabrinksta lytinės lūpos, pasirodo kraujingos išskyros. Išskyrų kiekis būna įvairus – kai kurios kalytės išskyras išsilaižo, kitoms laša kraujas, tad norint, kad namuose būtų švara, rekomenduojama užmauti specialias kelnaites. Patelės gali dažniau šlapintis. Nors kalytės dar nebūna pasirengusios poruotis, jau gali tapti neklusnios ir savo kvapu privilioti visus rajono patinus.
* Tikroji ruja (oestrus) arba „karštos dienos“, nes kalė pasiruošusi poruotis. Šis etapas paprastai trunka apie 5 – 9 d., kartais 1 – 20 dienų. Išskirtinis bruožas – bespalvės ar šviesiai rausvos išskyros. Kalytė prisileidžia patinus – jiems priėjus ramiai stovi ir suka uodegą į šoną. Taip pat elgiasi padėjus ranką ant strėnų. Šiomis dienomis būtina itin atidžiai saugoti kalytę, nes ji tampa labai išradinga, nepaklusni ir gali pabėgti pas patiną. Patinai ne mažiau išradingi, sugeba prasikasti po tvoromis, bando jas perlipti, jeigu rujojanti kalė bėgioja laisvai kieme. Kalytę patartina išvesti į lauką tik su pavadėliu ir trumpam bei akylai saugoti, mat žinomi atvejai, kai susikergė su patinu, kol šeimininkė šnekučiavosi su atsitiktinai sutikta pažįstama.
* Porujis (diestrus). Šis etapas prasideda pasibaigus tikrajai rujai. Jo metu dingsta išskyros, makštis iš lėto mažėja, kalė liaunasi prisileidusi patinus, o patinai nesidomi kale. Porujis trunka 30 – 60 dienų. Šiuo metu gali prasidėti tariamas nėštumas – padidėja speneliai, paspaudus juos teka pienas, kalė suka lizdą, nešiojasi žaisliukus, bando paguldyti juos šalia savęs.
* Tarprujis (anoestrus) arba lytinio abejingumo fazė. Tai galutinis rujos etapas, kurio metu kalė tampa tokia pati, kokia buvo iki priešrujo. Šis periodas trunka vidutiniškai 7 – 10 mėn. (gali trukti ilgiau arba trumpiau), o jam pasibaigus rujos ciklas kartojasi iš naujo.
Kaip išgyventi kalytės rują?
Rujojančios kalytės gali elgtis šiek tiek kitaip, nei įprasta. Jos gali būti labiau apatiškos, arba atvirkščiai energingesnės nei iki šiol. Gali namuose nerasti sau vietos, inkšti, tapti agresyvesnės ir mažiau paklusnios. Kai kurios kalės praranda apetitą ir ieško galimybių pabėgti iš namų.
Labai svarbu per kiekvieną rują itin akylai stebėti savo kalę, kad ji nesusikergtų su kokiu nors atsitiktiniu patinu. Svarbiausias principas – nuo rujos pradžios (t. y. tada, kai pastebėsite pirmą kraujo lašą) į lauką kalę išvesti tik su pavadėliu ir nepaleisti jos, net jeigu jūsų šunytė yra labai paklusni, gerai išdresuota ir pan. Gamta yra gamta – net ir paklusniausia patelė gali bėgti ieškoti patinų.
Jeigu turite nuosavą kiemą, išleiskite į jį kalytę tik tada, kai būsite tikri, kad joks patinas negali prasikasti po tvora arba neperlipti tvoros (kai kurie šunys meistriškai laipioja per tvorą). Geriau, jeigu tomis dienomis patelė bus uždaryta voljere. Beje saugiau voljerą rakinti, nes šunys turi daug kantrybės ir sugeba atsidaryti net ir įmantriais kabliukais užkabintus vartus ar voljero duris.
Galima bandyti išpurkšti kalės makštį specialiomis patinus atbaidančiomis priemonėmis, tačiau jos nėra itin efektingos, nes puiki šuns uoslė „pralaužia“ bet kokius barjerus ir suuodžia rujojančią kalę.
Kaip išvengti rujos
Galima nuslopinti kalytės rują hormoniniais preparatais, kurie dažniausiai sukurti progestinų (hormonų, naudojamų kaip kontraceptikai) pagrindu. Vis dėlto tai nėra geras sprendimas, nes šie vaistai gali padidinti gimdos uždegimų ar onkologinių ligų tikimybę). Jeigu kalytė serga gimdos, skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, šių preparatų apskritai jai skirti negalima. Daugelis šunų augintojų pasisako prieš šiuos hormonus – ir jie teisūs.
Kita galimybė yra sterilizacija. Per šią operaciją patelei pašalinama gimda ir kiaušidės. Dėl sterilizacijos reiktų pasitarti su veterinarijos gydytoju, mat nors operacija ir nėra sudėtinga, galimos komplikacijos. Dažniausiai sterilizuoti kalytę rekomenduojama po pirmos rujos, kai patelė jau yra pakankamai subrendusi ir susiformavusi.
Pagalbinės priemonės
Nors yra būdų išvengti rujos, vis dėlto nemaža dalis šunų augintojų laikosi nuomonės, kad nesant rimtam reikalui (dėl kokių nors ligų) nereikia kištis į gamtą ir sterilizuoti kalės, o juo labiau slopinti jos rują dirbtinai. Juk ne taip jau sunku maždaug kas pusmetį pasaugoti kalytę, o kad namuose ji nepriteptų galima užmauti specialias rujojančioms kalėms skirtas kelnaites. Jeigu kalytė mėgsta gulėti lovoje, kurią ištepa net su kelnaitėmis, ant viršaus galima užmauti pėdkelnes (nukirpti taip, kad būtų tarsi trumpos kelnės ir iškirpti skylę uodegai, o jeigu jos laisvos, ant nugaros užrišti mazgelį). Su tokia apsauga tikrai namai išliks švarūs.