Ar šunims tikrai reikia drabužių ir batų

 (15)
Kai sutinku gatvėje madingai išpuoštus šunelius apima nemalonus jausmas. Negi šuniui, nesvarbu kokio dydžio jis būtų, reikalingi sijonėliai, liemenės su gaubtu arba tarkime raudoni spindintys batukai. Na tikrai, toks šuo su dolčėsgabanos drabužiais sukelia vienintelį jausmą: fui. Kam gi tuomet reikalingi drabužiai. Šuniui, ar šeimininkui?
Drabužiai šunims
© Fotolia nuotr.

Šuniui, be abejo, jeigu tie drabužiai yra tinkami ir perkami ne su tikslu puošti keturkojį tarsi kokią lėlę. Nors pati nesu šunų drabužių mėgėja ir savo augintinius rengiu labai retai, vis dėl to, reikia pripažinti, kad atvėsus orams išties reiktų pasirūpinti kai kurių keturkojų savijauta ir juos aprengti.

Jokių drabužių nereikia voljeruose gyvenantiems šunims, nes jie ištisus metus būdami lauke užsigrūdina, užsiaugina riebalinį sluoksnį, kuris apsaugo nuo peršalimo.

Paskaičiuota, kad šuo nepaisant oro sąlygų, kiekvieną dieną lauke turėtų būti bent du kartus per dieną po dvi valandas (viso 4 valandas), kad jo organizmas prisitaikytų prie atmosferos sąlygų ir nešaltų atėjus darganotiems, šaltiems orams. Vis dėlto daugelis šunų gyvena butuose, arba namuose, į lauką išeina trumpam, miega lovoje (neretai ir po apklotu) ir yra nepasiruošę šaltajam sezonui: šalčiui, darganai, kiaurai veriančiam vėjui.

Nors nemėgstu lyginti šunų su žmonėmis, vis dėlto organizmo atsparumas oro sąlygoms yra labai panašus. Įsivaizduokime sveikuolį, kuris nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens vaikšto basas po žolę, dirba lauko darbus, maudosi iki pirmojo ledo arba net ir eketėje. Ir paprastą biuro darbuotoją, nuo ryto iki vakaro kvėpuojantį kondicionierių oru, iki darbo atvažiuojantį automobiliu, retai kada atsistojantį nuo darbo stalo. Kuris iš jų nesirgs netikėtai peršlapęs arba sušalęs? Aišku sveikuolis, nes jis yra užsigrūdinęs. Lygiai taip užsigrūdinę yra voljere gyvenantys arba lauke dirbantys šunys ir neapsaugoti nuo aplinkos poveikio gyvenantys visuomet šiltuose namuose.

Problemos gali paaiškėti vėliau

Šuo nemoka pasiskųsti, kad jam šalta. Dažniausiai jis dreba (dar būdamas lauke arba sugrįžęs iš lauko) ir tai rodo, kad jam yra per šalta, tačiau šuo ilgainiui pripranta prie diskomforto ir gali nedrebėti, o procesai jo organizme vyksta ir toliau. Po kelerių metų gali išryškėti problemos dėl skydliaukės, inkstų ir pan, nes ląstelėse ir audiniuose vykstantys biocheminiai procesai labai priklauso nuo kūno temperatūros. Nuo jos priklauso ir širdies, raumenų darbas, nervų sistemos funkcionavimas. Štai todėl ir reikia rengti tuos šunis, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia šiltuose namuose. Nepriklausomai nuo jų veislės, kilmės, poplaukio ar dydžio.

Tik patogūs rūbai

Ir vis dėlto šunims nereikia stilingų drabužių su raukiniais ar kitokiais „pagražinimais“. Tokių reikia jų snobams šeimininkams, kurie negali į gatvę išeiti neprisiderinę savo ir augintinio aprangos. Šuns rūbai turi būti patogūs, tarkime neperšlampamos liemenės (dengiančios tik šuns korpusą), pasiūtos iš kokybiškų audinių. Nespaudžiančios, nevaržančios judesių.

Prie drabužių augintinį reiktų pratinti po truputį, kad išmoktų su jais jaustis laisvai, kitaip tariant tarsi be jų. Tik tada, kai išmoks gerai jaustis, laisvai judėti su korpusą dengiančiu drabužiu, galima pagalvoti apie kombinezonus.

Kombinezonas varžo šuns judesius, tačiau tas keturkojis, kurie prie rūbų pratęs, jau mokės nekreipti dėmesio į „aprengtas letenas“. Pirkdami savo augintiniui liemenę, atkreipkite dėmesį į drabužį prilaikančias gumytes – jos turi būti minkštos ir nespausti šuns kūno. Nepirkite tokių, kuriuose guma yra po uodega, nes ir drabužis labai greitai susipurvins, ir šuo jausis labai nepatogiai. Vėlyvą rudenį (nelietingą dieną) galima aprengti augintinį medvilnine liemene, tačiau atėjus žiemai tokia visiškai netinka, mat sudrėksta nuo kūno šilumos ir šuniui su ja dar šalčiau negu be jos.

Batai nereikalingi

Batai šuniui (net ir „kišeniniam nykštukui“) nėra reikalingi. Išskyrus kinkinių šunis, kurie bėgdami per apledėjusį sniegą susižeidžia pėdas. Kraujagyslės šuns pėdoje yra išsidėliojusios labai arti viena kitos, todėl iš jų šiluma labai greitai patenka į kitas kraujagysles ir sušildo vėsesnį kraują. Kadangi pėdutėse kraujo kaita vyksta greitai, net ir esant labai žemai oro temperatūrai, šuns pėdos išlieka šiltos.

Jeigu neturite drabužių

Jeigu su neaprengtu šunimi išeinate į lauką darganotą, vėjuotą arba šaltą dieną, neleiskite augintiniui gulėti ant žemės ar ramiai stovėti (kol kalbatės su drauge). Neaprengtas šuo turėtų būti išvedamas trumpam arba aktyviai judėti (bėgioti paskui kamuolį, su kitais šunimis, bėgti prie dviračio ar pan), tuomet jis nesušals.

Kada dar rengti šunį:

* Jeigu rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį vežėte augintinį šiltame automobilyje ir planuojate palikti jį kurį laiką mašinoje. Jeigu jums nesant automobilis atvės, aprenkite augintinį, kad nesušaltų jūsų laukdamas. Nepamirškite praverti lango, kad šuo turėtų kuo kvėpuoti.

* Darganotu oru galite aprengti ilgaplaukį šunį, ypač, jeigu planuojate jį rodyti parodose. Permirkusį, purviną kailį dažnai reikia plauti, šukuoti (net ir pešant nes lauke susivelia), o tai kenkia kailio kokybei.

* Jeigu šuo neseniai sirgo, nusilpęs jo imunitetas taip pat šaltuoju metų laiku jį aprenkite, kad dar labiau nealintų savo imuninės sistemos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?