6 patarimai kaip prižiūrėti katės kailį

 (4)
Jeigu ilgaplaukės katės kailis nėra tinkamai prižiūrimas, jis taip susivelia, kad vienintelė pagalba – plikai nuskusti gyvūną. Taigi, kaip prižiūrėti ir šukuoti katę, kad jos kailiukas būtų minkštas ir purus?
Ilgaplaukis katinas
© Fotolia nuotr.

Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, o savo kailiu rūpinasi tarsi didžiausiu turtu – laižo ir puoselėja rodos rytą vakarą. Vis dėlto net ir tokios švaruolės ne visada sugeba tiksliai išsilaižyti kailį, o šis sulimpa į veltinį primenančius gumulus. Nors dažniausiai bėdų dėl kailio turi ilgaplaukės katės, pasitaiko, kad susivelia ir trumpaplaukių kailis.

Susivėlęs kailis gali būti vienas iš kokios nors ligos arba senatvės simptomų. Nutukusios katės irgi nesugeba gražiai liežuviu „išsišukuoti“ kailiuko, nes ne visas kūno vietas pasiekia. Kai kurių veislių, pavyzdžiui, persų katės visuomet bus susivėlusios, jeigu šeimininkas kasdien jų nešukuos. Šios veislės kačių kailio struktūra tokia, kad jo priežiūrai nepakanka vien šiurkštaus, šepečio funkciją atliekančio liežuvio. Įdomu tai, kad dažniausiai veliasi kreminės, mėlynos ir baltos spalvos katės, mažiau – rudos spalvos (ypatingai Sibiro veislės).

Susivėlęs kačių kailis tikrąja to žodžio prasme pavirsta veltiniu ir jį prižiūrėti kur kas sudėtingiau negu šuns kailį. Katės kailio struktūra yra kitokia nei kitų augintinių – jeigu katės plauką stebėtume per mikroskopą, pamatytume, kad jis išsišakojęs, šiek tiek primenantis eglę. Būtent iš pavienių plaukų išaugę plaukeliai sukimba vienas su kitu ir nešukuojami susivelia į gumulus. Kailis vienodai veliasi tiek į lauką išeinančių, tiek namuose gyvenančių kačių, nepriklausomai nuo metų laikų ir oro sąlygų.

Tad kaip prižiūrėti kailį, kad jis būtų tvarkingas ir gražus? Kaip elgtis, kai taip susivelia, kad jokiu šepečiu jo neįmanoma iššukuoti?

1. Ilgaplaukę katę reikia kasdien šukuoti. Katė nesipriešins, jeigu nuo mažens bus pripratinta prie šepečio. Šukuoti būtina ir trumpaplaukę, jeigu ji nesugeba tvarkingai išsilaižyti kailiuko.

2. Jeigu pastebėjote nedidelį susivėlusio kailio gumulą, būtinai jį iškirpkite. Negalima šukuoti susivėlusio kailio, nes katei sukelsite skausmą, o veltinio gumulų vis tiek neiššukuosite, tik juos išpešite.

3. Jeigu katės kailis yra smarkiai susivėlęs, patys sąvėlų nekirpkite, nes aštriomis žirklėmis labai lengva sužeisti gyvūną. Geriausia katytę nuvežti į gyvūnų kirpyklą, kur jos kailį kirpėjas nukirps žirklėmis užapvalintais galais. Greičiausiai prieš tai susivėlusias vietas suvilgys specialiomis, katės kailio priežiūrai skirtomis kosmetologinėmis priemonėmis. Gyvūnų kirpėjas nuspręs, ar galima iškirpti pavienes susivėlusias vietas, ar būtina visą katę nuskusti plikai.

4. Parsivežę katę iš kirpyklos stebėkite, ar ji nenusilaižo odos iki žaizdų. Plikai nuskusta oda tampa labai jautri įvairiems pažeidimams. Pastebėję žaizdas būtinai nuvežkite katę pas veterinarą, nes antraip gali „įsimesti“ kokia nors infekcija, kurią išgydyti prireiks nemažai laiko.

5. Kai kailis pradės atauginėti, iškart pradėkite jį šukuoti. Iš pradžių labai minkštu šepečiu, kad katė neišsigąstų ir lengvai įprastų prie šios procedūros. Dažniausiai katė mėgsta būti šukuojama – švelnūs rankos judesiai ją atpalaiduoja ir veikia raminančiai.

6. Labai svarbu pasirinkti tinkamus šepečius arba šukas – jų galiukai turi būti apvalūs, kad šukuojant neįdrėkstų odos. Šukuokite katę lėtai ir atidžiai, tiksliai iššukuodami pažastų, papilvės, paausių kailį. Jūsų rankų judesiai turi būti lėti ir švelnūs.

Svarbu: susivėlęs kačių kailis nėra vien tik estetinė problema. Veltiniu padengta oda nekvėpuoja, tampa labai lengvai pažeidžiama. Sveikos katės požymis – žvilgantis ir tvarkingas kailis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?