Zoologijos sodo rekonstrukcijos ateitis pakibo ant plauko: skambina pavojaus varpais

 (15)
Skambiai pastaruosius metus afišuota Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija bliūkšta. Už Europos sąjungos pinigus sukurti projektai dedami į stalčių ir griebiamasi kurti naujus. Portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo duomenų, jog Aplinkos ministerijos valdomas Lietuvos zoologijos sodas nori įsigyti naujus rekonstrukcijos projektus. Aiškėja, kad prieš tai parengtuose nebuvo atsižvelgta į realias finansavimo galimybes, nors projektų rengėjams nebuvo pateikta jokių nusiskundimų.
Kauno zoologijos sodas
© R. Tenio nuotr.

Pradėjus narplioti šią istoriją, Lietuvos zoologijos sodas dėl situacijos žeria kaltinimus Aplinkos ministerijai, ši kerta atgal, mat zoologijos sodo vadovybė įsigijo tokius projektus, kuriems reikalingos milžiniškos lėšos, o jų nėra skirta.

Projektai stipriai nutolę nuo realybės

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas teigia, kad šie klausimai sprendžiami dar nuo 2015-ųjų, o nieko nuspręsta dar nėra. Vadovas teigia, kad dėl tokios rekonstrukcijos eigos nėra patirta nuostolių. A.Didžiokas pabrėžia, kad jų įstaiga yra aplinkos ministerijos įkaitai ir nieko patys padaryti negali.
Direktoriaus pasiteiravus, kodėl buvo paskelbtas naujas veterinarijos gydyklos ir karantino pastato projektavimo ir statybos darbų konkursas, jis atsakė, kad dėl visko kaltas per mažas finansavimas.

„Vienas viešasis pirkimas buvo pradėtas, o dabar sustabdytas dėl ieškinio, nes bent vieno reikalavo aprašas, pagal kurį skiriamas finansavimas. Juo perkama ranga su projektavimu, nes pagal 2015m. techninį projektą veterinarijos gydyklos statybų vertė buvo 2,5 mln. eurų, o pagal aplinkos ministerijos viceministro mus įpareigotą atlikti investicijų projektą – veterinarijos pastatymui skiriama 1,2 mln. Eurų. Todėl, neturint užtektinai lėšų, einama pigiausiu keliu. Panaši situacija su aptvėrimu. Nuo 2015 m. daug kas pasikeitė. Visus šiuos procesus nulėmė aukšta statybos darbų kaina, susirašinėjimai su ministerija, nors galvočiau, kad apskritai per mažas finansavimas“, – susidariusią situaciją komentuoja Lietuvos zoologijos sodo vadovas.
Ankstesnius projektus parengę projektuotojai teigia, kad Lietuvos zoologijos sodas galėjo tartis su jau parengtų projektų kūrėjais, kaip juos koreguoti, kad pagal turimą finansavimą projektus būtų galima įgyvendinti, o ne skelbti naujus konkursus. Esą taip būtų ir efektyviau, ir racionaliau. Tiesa, zoologijos sodo vadovybė kreipėsi į projektuotojus, kad jie pateiktų variantus, kaip sumažinti statybos darbų kainą, tačiau projektuotojai teigia, kad pateikus pasiūlymą, jokio atsako iš zoologijos sodo nesulaukta.

„Šių metų gegužę Lietuvos zoologijos sodas kreipėsi į mus su prašymu išsiaiškinti ar įmanoma nenukrypstant nuo galimybių studijos sprendinių atlikti 12 techninių projektų korekcijas, kad statybos išlaidos neviršytų 11,5 mln. eurų arba maksimaliai būtų sumažinto apskaičiuotas statybų išlaidos (42,96 mln. eurų). Atsakydami į prašymą pateikėm pasiūlymą ir situacijos matymą, kaip būtų galima optimizuoti sprendinius, tačiau jokios reakcijos nesulaukėme“, – teigia UAB „Simper“ atstovas Tomas Dimavičius.

A.Didžiokas patvirtina, kad toks pasiūlymas gautas.
„Viskas buvo padaryta iš zoosodo pusės ir perduota Aplinkos ministerijai. Eitų sumažinti nuo 42 mln. iki 30 mln. eurų. Manau, kad ši istorija dar nepasibaigusi, nes dabar spręs nauja valdžia“, – pažymi A.Didžiokas.

Kalbintas Aplinkos ministerijos atstovas komentuodamas situaciją pažymi, kad zoologijos sodas, rengdamas investicinį projektą, nesugebėjo įrodyti, iš kur bus gaunamos lėšos rekonstrukcijai vykdyti, dėl to realūs rekonstrukcijos darbai ir nevyksta.

„Nors Zoologijos sodas parengtiems projektams priekaištų neturėjo, tačiau jų paklausus, iš kur jie gaus tiek pinigų, jie atsakyti nesugebėjo. Pinigų yra tiek, kiek yra, apie 11 mln. eurų. Prieš bet kokį darbą rengiant, turime nusistatyti į kokį biudžetą mes tilpsime, bet kai biudžetas viršijamas 300 procentų, na tai žinot, neatrodo normali situacija. Jie negali pateikti tokio investicinio projekto, kuriame nenurodyta iš kur bus gaunamos lėšos“, – niekaip neprasidedančią zoologijos sodo rekonstrukciją komentuoja Aplinkos ministerijos atstovas Regimantas Kičas.

Grėsmė neišlaikyti zoologijos sodo vientisumo

Dar 2014-2015 metais buvo įgyvendintos ir pilnai įvykdytos trys projektavimo darbų sutartys, kurių metu buvo parengta 15 atskirų Zoologijos sodo Kaune projektų ir gauti statybai leidimai.. Didžiąją dalį darbų (12 projektų) atliko pagal jungtinę veiklos sutartį veikiančios Kauno įmonės „Simper“ ir „Gedimino Jurevičiaus studija“.
Kaip aiškėja, Lietuvos zoologijos sodas jau atliktus projektavimo darbus nusprendė keisti naujais ir naikinti jau suderintus statybos leidimus bei projektus. Šiais metais Lietuvos zoologijos sodo iniciatyva panaikintas statybos leidimas, leidžiantis vykdyti naujo aptvėrimo statybos darbus. Ne gana to, praėjusį mėnesį paskelbtas naujas veterinarijos gydyklos ir karantino pastato projektavimo bei statybos darbų konkursas. Abejonių kelia tai, kad šių objektų projektavimo darbai jau buvo atlikti anksčiau ir Lietuvos zoologijos sodas jų kokybei jokių pretenzijų nepateikė.

Lietuvos zoologijos sodas už šiuos, prieš kelis metus parengtus projektus (veterinarijos-karantino pastatas ir aptvėrimo projektus) jau yra sumokėjęs daugiau nei 26 tūkst. eurų ir šiuo metu vykdo veiksmus, užkertančius kelią šių jau sukurtų projektų naudojimą.

Naujai paskelbti projektavimo ir statybos darbų konkursai vykdomi supaprastintų skelbiamų derybų būdu, kuomet pirkėjas apklausia savo pasirinktus tiekėjus. Tokio tipo konkursai dažniausiai rengiami norint apsidrausti nuo pašalinių dalyvių pasiūlymų teikimo. Būtent šiuo metodu vykdyti „Lietuvos geležinkelių“ pirkimai, kuriems per metus išleista daugiau kaip 400 mln. eurų, sulaukė griežtų viešųjų pirkimų tarnybos vertinimų.

Lietuvos zoologijos rekonstrukcijos techninių projektų rengėjai tikina, kad kurdami juos, siekė užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo ir eksponavimo sąlygas, sukurti ir išlaikyti bendrą sodo vientisumą, jų rengimo metu vyko konsultacijos su vietiniais zoologais ir ekspertu iš Vokietijos. Atsižvelgus į jų reikalavimus, projektai pritaikyti tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų sudarymui, atsižvelgta ir į zoologijos sodo lankytojų srautus. Jie tikina, kad projektų rengimo metu Lietuvos zoologijos sodas nebuvo iškėlęs jokių papildomų sąlygų dėl statybų darbų vertės.

Ankstesnių projektų rengėjai stebisi, kodėl Lietuvos zoologijos sodas nesvarstė jau sukurtų techninių projektų keisti, atsižvelgiant į dabartines finansines galimybes. Projektuotojai teigia, kad jei Lietuvos zoologijos sodas eis dabartiniu keliu ir viešuosius pirkimus skelbs kiekvienam rekonstruojamam objektui atskirai, nebus išlaikytas zoologijos sodo vientisumas.

Net ir pripažinus, kad pakartotinis aptvėrimo arba veterinarijos – karantino pastato techninių projektų parengimas yra pagrįstas ir tinkamas dėl pasikeitusių Lietuvos zoologijos sodo poreikių ar galimybių, šie nauji pirkimai vis tiek yra abejotino racionalumo, kadangi pradinių projektų autoriai siūlo juos atnaujinti taip taupant Europos sąjungos fondų ir Valstybės biudžeto lėšas bei užtikrinant visų rekonstruojamų statinių architektūrinį ir funkcinį vientisumą.

Jau išleista beveik 600 tūkst. eurų

Lietuvos zoologijos sodas pasirengimui rekonstrukcijai jau išleido daugiau nei 593 tūkst. eurų. Iš šios sumos beveik visas lėšas padengė Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos fondas.

Dalis šių lėšų buvo skirta rekonstrukcijos projektams parengti.
Kaip viešai skelbia Aplinkos ministerijos valdomas Lietuvos zoologijos sodas, parengus pirmojo etapo techninius projektus, želdinių tvarkymo ir priežiūros projektą, sutvarkius želdinius, įrengus du artezinius gręžinius bei parengus gamtamokslinio švietimo strategiją, bus vykdoma Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija, kuri leis kokybiškai įgyvendinti zoologijos sodui keliamus reikalavimus, suformuotus Europos Tarybos Direktyvoje 1999/22/EB bei atitinkamuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisiniuose aktuose gyvūnų gerovės, biologinės įvairovės išsaugojimo, visuomenės gamtamokslinio, aplinkosauginio švietimo ir informavimo srityse.

Teigiama, kad atlikus rekonstrukciją, zoologijos sodas taptų patrauklesnis visuomenei, labiau lankomas, pagerėtų finansinė situacija, zoologijos sodas galėtų vykdyti daugiau mokslinių, edukacinių programų, būtų užtikrinamos tinkamos gyvūnų laikymo sąlygos.

Dėl blogų gyvūnų laikymo sąlygų – pašalinimas iš tarptautinės asociacijos

Lietuvos zoologijos sodas pirmuosius lankytojus pakvietė dar 1938-iais metais. Vieta, kurioje įsikūrė sodas anksčiau buvo miesto pakraštys, o pirmąją ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų. Per pirmuosius darbo metus jų skaičius išaugo iki 150-ies. Šiuo metu zoologijos sode galima išvysti per du tūkstančius gyvūnų.

2013-iais zoologijos sodas Kaune neteko visateisio statuso Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijoje. Jis buvo panaikintas dėl itin prastos parko būklės. Ekspertai teigia, kad zoologijos sodas Kaune neatitinka reikalavimų dėl blogų gyvūnų laikymo sąlygų: per mažų narvų gyvūnams, pasenusios įrangos, apleistų pastatų. Tarptautiniai ekspertai zoologijos sodą įpareigojo pašalinti trūkumus per penkerius metus. Jei tai nebus padaryta, zoologijos sodas Kaune apskritai neteks narystės šioje tarptautinėje organizacijoje.

Dėl Lietuvos zoologijos sode susidariusios situacijos praėjusią savaitę projektuotojai jau kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, Aplinkos ministeriją, raštas išsiųstas ir Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui. Išsiųstuose raštuose prašoma imtis visų įmanomų priemonių sprendžiant susidariusią situaciją ir gelbėjant zoologijos sodą Kaune.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (378)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?
Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią, rašoma pranešime spaudai.

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, diena. Minėjimai vyks vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse. Šią dieną paminėti prie Baltojo tilto Vilniuje kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija, rašoma pranešime spaudai.

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba (8)

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, pranešime žiniasklaidai kalbinama „Vaidos klinikos” savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką (6)

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką
Rinkdamasis šuniuką dažnas žmogus pasikliauna vien savo akimis. Keturkojui pakanka pavizginti uodegą ir prisiglausti – tiek tereikia, kad jis keliautų į naujus namus. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius. DELFI lankosi veislyne ir domisi, kaip rūpinamasi šuniukais veisėjų rankose bei ką svarbu žinoti apie augintinio pasirinkimą.

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (211)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.