Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams

Ketinate užsiimti gyvūnų veisimu? Tuomet visų pirma turėtumėte susipažinti su veterinarijos reikalavimais, skirtais gyvūnų augintojų veisėjams.
Gyvūnai
© Fotolia nuotr.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams (toliau – Reikalavimai) nustato reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams ir verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietoms, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų augintinių laikymui ir priežiūrai, sveikatos reikalavimus gyvūnams augintiniams ir gyvūnų augintinių apskaitos tvarką.
2. Reikalavimai taikomi:
2.1. juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, užsiimantiems versliniu gyvūnų augintinių veisimu; ir
2.2. fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2010, Nr. 145-7410) 2 straipsnio 7 dalyje, kurios objektas yra verslinis gyvūnų augintinių veisimas.
3. Vartojamos sąvokos:
Gyvenamosios patalpos – butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namai; atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys.
Veislinis gyvūnas augintinis – gyvūnas augintinis, kurio kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka tam tikros gyvūnų augintinių veislės reikalavimus ir kuriam yra išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo kilmė ir veislė.
Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais.
Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtinta gyvūnų augintinių laikymo vieta, kurioje gyvūnai augintiniai laikomi nuo jų sukergimo / apsėklinimo iki jų palikuonių pardavimo / perdavimo kitam gyvūno augintinio laikytojui.
Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126), Veterinarijos reikalavimuose prekybai gyvūnais augintiniais, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. B1-253 (Žin., 2010, Nr. 87-4628), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. REIKALAVIMAI GYVŪNŲ AUGINTINIŲ VEISĖJAMS

4. Gyvūnų augintinių veisėjai turi būti įregistruoti Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše ir turėti įregistravimo numerį, suteiktą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (Žin., 2005, Nr. 31-1025; 2012, Nr. 82-4321), 29–35 punktų nuostatomis.
5. Gyvūnų augintinių veisėjai Prašyme dėl ūkio subjekto įregistravimo (Tvarkos aprašo 5 priedas) turi nurodyti:
5.1. numatomų veisti gyvūnų augintinių rūšis ir veisles;
5.2. numatomą vienu metu laikyti veisimui skirtų gyvūnų augintinių skaičių (atskirai nurodyti patinų ir patelių skaičių) ir vadų skaičių per metus;
5.3. ar veiklos vieta (verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta) yra gyvenamoji patalpa.
6. Gyvūnų augintinių veisėjai turi paskirti už gyvūnų augintinių veisimą ir jų priežiūrą atsakingą asmenį.
7. Gyvūnų augintinių veisėjai turi:
7.1. laikytis šių Reikalavimų ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų;
7.2. planuoti gyvūnų augintinių sukergimo / apsėklinimo laiką;
7.3. užtikrinti, kad gyvūnų augintinių sukergimas / apsėklinimas nesukels jų sveikatai ir gerovei žalingų pasekmių;
7.4. užtikrinti, kad gyvūnų augintinių patelėms bus suteikiama pakankamai laiko, reikalingo jų sveikatos būklės atkūrimui tarp vadų;
7.5. užtikrinti, kad bus veisiami tik genetiškai visaverčiai, be akivaizdžiai matomų genetinių ligų, apsigimimų ar patologijų gyvūnai augintiniai.

III. REIKALAVIMAI VERSLINIO GYVŪNŲ AUGINTINIŲ VEISIMO VIETOMS

8. Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta (toliau – veisimo vieta) turi būti patvirtinta vadovaujantis Tvarkos aprašu.
9. Reikalavimas dėl veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo netaikomas, jeigu gyvūnų augintinių veisėjas gyvūnus augintinius laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose. Tokiu atveju gyvūnų augintinių veisėjas turi laikytis šių Reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis, nei Reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas.
10. Gyvūnų augintinių veisėjas, kreipdamasis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – teritorinė VMVT) dėl veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo, kartu su dokumentais, nurodytais Tvarkos aprašo 9.1 ir 9.2.1 (tik tuo atveju, kai pareiškėjas fizinis asmuo) punktuose, turi pateikti:
10.1. veiklos aprašymą;
10.2. informaciją apie numatomas veisti gyvūnų augintinių rūšis, veisles ir apie numatomą vienu metu laikyti veisimui skirtų gyvūnų augintinių skaičių (atskirai nurodant patinų ir patelių skaičių) ir vadų skaičių per metus, jeigu ši informacija skiriasi nuo Reikalavimų 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytos informacijos;
10.3. savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotą leidimą laikyti ir veisti pavojingus šunis. Šis reikalavimas taikomas tik pavojingų šunų veisėjams;
10.4. veisimo vietos, kurioje numatoma vykdyti veiklą, schemą, gyvūnų augintinių laikymo įrangos išdėstymo schemą, nurodant veisimo vietos plotus, apšvietimą ir kt.;
10.5. informaciją apie šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą (kai vykdant veiklą susidaro ar yra naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai);
10.6. veisimo vietos valymo, plovimo ir dezinfekavimo tvarkos aprašą.
11. Veisimo vieta (teritorija, pastatas, patalpa) turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad laikomi gyvūnai augintiniai negalėtų iš jos pabėgti ir į ją negalėtų patekti kiti gyvūnai.
12. Gyvūnų augintinių laikymo įranga ar patalpa, kurioje gyvūnai augintiniai laikomi, turi atitikti joje laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius ir etologinius poreikius.
13. Vienam gyvūnui augintiniui turi būti skiriama ne mažiau ploto, nei nurodyta Reikalavimų 1 priedo 1 lentelėje. Šunims ir katėms turi būti skiriama ne mažiau ploto, nei nurodyta Reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje, atsižvelgiant į tai, ar šunys yra išvedami į lauką pasivaikščioti ar ne.
14. Jeigu veisimo vieta įrengta lauke, joje turi būti atitinkama gyvūnų augintinių laikymo įranga, kurioje gyvūnai augintiniai galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo gyvūno augintinio dydžio, būtų toks, kad gyvūnas augintinis į ją galėtų lengvai patekti, joje stovėti, apsisukti ir atsigulti. Jei šunys laikomi pririšti, jiems turi būti užtikrinamas atitinkamas pasivaikščiojimui skirtas plotas, atitinkantis Reikalavimų 1 priedo 2 lentelės 4 skiltyje nurodytas minimalias normas, taikomas neišvedamiems pasivaikščioti šunims.
15. Jeigu lauke esančioje laikymo įrangoje gyvūnų augintinių patelės ves ir augins jauniklius, ši įranga turi būti įrengiama taip, kad prireikus gyvūnams augintiniams būtų galima suteikti veterinarinę pagalbą, juos pasiekti, apžiūrėti ar atlikti kitus veiksmus.
16. Gyvūnų augintinių laikymo patalpų ar įrangai įrengti naudojamos medžiagos, gyvūnų augintinių priežiūrai naudojama įranga, prie kurios gyvūnai augintiniai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnų augintinių sveikatai. Gyvūnų augintinių laikymo patalpos ir įranga turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima lengvai valyti, plauti ir dezinfekuoti.
17. Jeigu veisimo vieta yra negyvenamoji patalpa, joje turi būti:
17.1. įrengta atskira patalpa (-os) gyvūnų augintinių laikymui, kurioje (-iose) turi būti įrengta vėdinimo sistema, prireikus ir šildymo sistema. Vėdinimo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta skersvėjų;
17.2. įrengta atskira patalpa gyvūnų augintinių priežiūros priemonėms laikyti, plauti ir dezinfekuoti. Šioje patalpoje turi būti įrengta vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema;
17.3. įrengta atskira patalpa pašarams laikyti, kuri turi atitikti pašarų laikymui keliamus reikalavimus, apsaugota nuo kenkėjų ir vabzdžių;
17.4. įrengta patalpa arba įrenginys (konteineris) šalutiniams gyvūniniams produktams laikyti;
17.5. įrengta priešgaisrinės saugos signalizacijos sistema, išskyrus atvejus, kai įrengta bendra pastato priešgaisrinės saugos signalizacijos sistema;
17.6. įrengtas tinkamas apšvietimas. Šunų ir kačių bei šeškų laikymo patalpoje turi būti įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Jei gyvūnų augintinių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, laikymo patalpoje naudojamas tik dirbtinis apšvietimas, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo trukmę, o jei naudojamas tik natūralus apšvietimas, turi būti sudaryta galimybė apžiūrėti gyvūnus augintinius bet kuriuo paros metu;
17.7. saugiai įrengti elektros laidai ir prietaisai, kad nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei.

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMUI

18. Visiems gyvūnams augintiniams turi būti sudarytos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos.
19. Siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais.
20. Gyvūnų augintinių laikymo įranga ar patalpa prieš patalpinant į ją naują gyvūną augintinį, išskyrus atvejus, kai joje tuo metu jau laikomi gyvūnai augintiniai, turi būti išvaloma, išplaunama ir išdezinfekuojama.
21. Informacija apie atliktą gyvūnų augintinių laikymo įrangos ar patalpos dezinfekciją (dezinfekcijos data ir laikas, dezinfekuotos įrangos ar patalpos pavadinimas, dezinfekcijai panaudoto biocido pavadinimas) turi būti registruojama atitinkamame žurnale arba kompiuterinėje laikmenoje.
22. Kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti.
23. Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje:
23.1. nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai ir pan.);
23.2. turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei;
23.3. turi būti įrengta gyvūnų augintinių etologinius poreikius tenkinanti įranga (žaidimui ir (ar) laipiojimui).
24. Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, turi būti sumažinamas triukšmas iki minimalaus, palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos. Rekomenduojama įrangoje ar patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, palaikyti Reikalavimų 2 priede nurodytą rekomenduojamą aplinkos temperatūrą.
25. Gyvūnus augintinius turi prižiūrėti pakankamas asmenų skaičius.
26. Gyvūnai augintiniai turi būti apžiūrimi ne rečiau kaip 2 kartus per parą.
27. Vandens gyvūnų augintinių ir gyvūnų augintinių, kurie pagal biologines savybes tam tikrą laiką turi gyventi vandenyje, laikymui skirtas vanduo turi atitikti tokių gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius.
28. Gyvūnų augintinių gaišenos turi būti nedelsiant pašalinamos iš jų laikymo įrangos ar patalpos ir patalpinamos į šalutinių gyvūninių produktų saugojimui skirtą įrenginį (konteinerį) ar patalpą arba tvarkomos vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. B1-459 „Dėl Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 101-3784) nuostatomis. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33), nuostatas.

V. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMUI

29. Šunų, kačių ar šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai.
30. Šunys negali būti laikomi visą laiką uždaryti gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje, išskyrus atvejus, kai vienam šuniui skiriamas grindų plotas atitinka Reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias normas, taikomas neišvedamiems pasivaikščioti šunims.
31. Tuo atveju, kai šunys laikomi gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje, atitinkančioje išvedamiems pasivaikščioti šunims taikomas ploto normas, šunys ne mažiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpiau kaip 1 valandą arba 2 kartus per dieną po pusę valandos išleidžiami iš jos į pasivaikščiojimo vietas arba išvedami pasivaikščioti.
32. Šunis ir kates rekomenduojama laikyti grupėmis. Laikant šunis ar kates grupėmis, rekomenduojama vienoje gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje laikyti ne daugiau kaip 3 šunis arba 3 kates. Parenkant šunis ir kates laikyti grupėmis, turi būti įsitikinama, kad jie sugyvens.
33. Kačių, šeškų ir triušių laikymo įrangoje turi būti įrengta vieta tuštinimuisi, kurios dydis neturi būti mažesnis nei 0,135 m2 (0,3 m x 0,45 m) (maksimaliai 3 gyvūnams augintiniams).
34. Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje katėms turi būti sudaryta galimybė pagaląsti nagus ir palaipioti.
35. Graužikams dantų nusitrynimui turi būti nuolat duodamas graužti kietas pašaras ar kietas pašaro papildas.
36. Gyvūnams augintiniams, kuriems pagal biologines savybes medžiagų apykaitai užtikrinti reikalinga ultravioletinė spinduliuotė, jų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtas ultravioletinės spinduliuotės šaltinis.
37. Gyvūnams augintiniams, kuriems pagal biologines savybes reikalingas dienos ir nakties aplinkos temperatūrų svyravimas, jų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengta gyvūno fiziologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūros reguliavimo įranga.
38. Paukščių laikymo įranga ar patalpa turi būti tokio dydžio, kad paukščiai galėtų visiškai išskleisti sparnus. Joje turi būti vandens ir (ar) smėlio paukščių etologinių poreikių (maudymosi, kapstymo) tenkinimui.
39. Sergantys ar sužeisti gyvūnai augintiniai turi būti laikomi atskirai nuo kitų gyvūnų augintinių.
40. Kiekvienai vaikingai gyvūno augintinio (žinduolio) patelei turi būti suteikta atskira vieta su guoliu jaunikliams atsivesti, apsauganti ją nuo kitų toje pačioje laikymo įrangoje ar patalpoje laikomų gyvūnų augintinių.
41. Gyvūnams augintiniams, dedantiems kiaušinius, turi būti įrengta kiaušinių dėjimo vieta, atitinkanti jų fiziologinius poreikius.
42. Nuo motinų gali būti atskiriami ne jaunesni kaip 3 mėnesių kačių jaunikliai ir ne jaunesni kaip 2 mėnesių šunų jaunikliai. Kitų gyvūnų augintinių jaunikliai atskiriami nuo motinų atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius ir gebėjimą savarankiškai maitintis.

VI. REIKALAVIMAI GYVŪNŲ AUGINTINIŲ PRIEŽIŪRAI

43. Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje gyvūnams augintiniams laisvai prieinamoje vietoje nuolat turi būti švaraus vandens.
44. Girdyklos turi būti įrengtos taip, kad gyvūnai augintiniai negalėtų jų užteršti ir iš jų vandens išversti. Girdyklos turi būti reguliariai valomos ir pripildomos šviežio švaraus vandens. Jei naudojamos automatinės girdyklos, jos turi būti reguliariai tikrinamos, prižiūrimos. Jei naudojama laikymo įranga su ištisiniu dugnu, ji turi būti apsaugoma nuo patvinimo.
45. Gyvūnai augintiniai turi būti šeriami / lesinami visaverčiu, švariu, gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius atitinkančiu pašaru / lesalu.
46. Negalima šerti / lesinti gyvūnų augintinių kitų rūšių gyvūnams augintiniams skirtu pašaru / lesalu.
47. Kai gyvūnai augintiniai laikomi grupėmis, jų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti pakankamas kiekis šėrimui / lesinimui skirtos įrangos, kad be konkurencijos vienu metu galėtų maitintis visi grupėje laikomi gyvūnai augintiniai.
48. Sergantiems gyvūnams augintiniams naudojamos girdyklos ir šėrimo / lesinimo įranga turi būti laikomos atskirai nuo sveikiems gyvūnams augintiniams naudojamų girdyklų ir šėrimo / lesinimo įrangos.
49. Išsitepę gyvūnai augintiniai turi būti nuvalomi, prireikus turi būti išmaudomi ir nusausinami.
50. Kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant.
51. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gyvūnų augintinių aplinkos pažinimo elgsenai patenkinti, taip pat turi būti užtikrinama kasdieninė gyvūnų augintinių socializacija nuo jų gimimo iki perdavimo kitam gyvūnų augintinių laikytojui.

VII. SVEIKATOS REIKALAVIMAI GYVŪNAMS AUGINTINIAMS

52. Įtarus ar nustačius, kad gyvūnas augintinis serga, jis nedelsiant turi būti atskiriamas nuo kitų gyvūnų augintinių, užtikrinant jo fiziologinius ir etologinius poreikius. Sergantiems gyvūnams augintiniams turi būti suteikiama veterinarinė pagalba. Sergančius ar nusilpusius gyvūnus augintinius draudžiama kergti / sėklinti.
53. Šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai turi būti vakcinuojami, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 (Žin., 2007, Nr. 55-2165), pagal vakcinos gamintojo informaciniame lapelyje pateikiamus nurodymus, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas jų vakcinavimas nuo pasiutligės.
54. Gyvūnų augintinių veisėjai gali parduoti (perduoti) tik kliniškai sveikus ir savarankiškai galinčius maitintis gyvūnus augintinius.
55. Gyvūną augintinį parduodantis (perduodantis) gyvūnų augintinių veisėjas turi informuoti pirkėją (gavėją) apie parduodamo (perduodamo) gyvūno augintinio sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras ir jo priežiūros ypatumus.
56. Gyvūnai augintiniai gali būti:
56.1. parduodami (perduodami) veisimo vietoje; arba
56.2. parduodami (perduodami) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu nustatytose vietose, užtikrinant Veterinarijos reikalavimų prekybos gyvūnais augintiniais, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. B1-253 (Žin., 2010, Nr. 87-4628; 2013, Nr. 11-545), 2 punkto laikymąsi; arba
56.3. iš veisimo vietos pristatomi į pirkėjo (gavėjo) nurodytą vietą.

VIII. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ APSKAITOS TVARKA

57. Siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą, gyvūnų augintinių veisėjai turi tvarkyti gyvūnų augintinių apskaitą.
58. Gyvūnų augintinių veisėjai atitinkamame žurnale ar elektroninėje laikmenoje turi registruoti šiuos duomenis apie gyvūnus augintinius:
58.1. gyvūno augintinio rūšį, veislę, atvedimo / išperėjimo datą, lytį;
58.2. individualų numerį (jeigu žinomas), šuns, katės ar šeško poodinės mikroschemos numerį, ir, jei tai veislinis gyvūnas augintinis, dokumento, kuriuo patvirtinama jo veislė ir kilmė, numerį;
58.3. duomenis apie gyvūno augintinio gydymą, jam atliktas veterinarines procedūras (pvz.: kastracija, gydymas, vakcinacijos data, vakcinos pavadinimas ir kt.) ir (ar) jo nugaišimą;
58.4. gyvūną augintinį įsigijusio asmens vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis;
58.5. gyvūno augintinio įsigijimo, atvykimo, išvykimo, pardavimo (perdavimo) datą.
59. Gyvūnų augintinių veisėjas gali atsisakyti parduoti (perduoti) gyvūną augintinį, jei jį įsigyjantis asmuo atsisako pateikti Reikalavimų 58.4 punkte nurodytus duomenis.
60. Gyvūnų augintinių veisėjai gali parduoti (perduoti) tik poodine mikroschema suženklintus šunis, kates ir šeškus.
61. Gyvūnų augintinių veisėjai, parduodami (perduodami) gyvūną augintinį pirkėjui (gavėjui), pastarajam turi perduoti gyvūno augintinio tapatybės dokumentą (šunims, katėms ir šeškams) ir (ar) gyvūno augintinio kilmės dokumentą, jei parduodamas (perduodamas) veislinis gyvūnas augintinis.
62. Reikalavimų 58 punkte nurodytas žurnalas ar elektroninė laikmena turi būti saugoma ne trumpiau kaip 3 metus ir paprašius pateikiama teritorinės VMVT pareigūnams.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

63. Reikalavimų įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo teritorinės VMVT.
64. Veterinarinis patvirtinimas suteikiamas, veterinarinis patvirtinimas sustabdomas, veterinarinio patvirtinimo sustabdymas panaikinamas, veterinarinis patvirtinimas panaikinamas, gyvūnų augintinių veisėjai registruojami, registracijos numeris panaikinamas ir gyvūnų augintinių veisėjų veiklos ar duomenų pakeitimai įforminami teritorinės VMVT, kurios kontroliuojamoje teritorijoje gyvūnų augintinių veisėjas vykdo veiklą, vadovo įsakymu vadovaujantis Tvarkos aprašu.
65. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų filialai, pažeidę Reikalavimų nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
66. Gyvūnų augintinių veisėjai asmens duomenis tvarko ir už jų apsaugą atsako Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) nustatyta tvarka.
67. Teritorinių VMVT sprendimai, valstybinę veterinarinę kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Fejerverkų žala: kodėl turėtume jų atsisakyti? (17)

Fejerverkų žala: kodėl turėtume jų atsisakyti?
Praėjus naujųjų 2019 metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų skelbimų, prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos perpildytos, vos spėja talpinti skelbimus bei pagalbos prašymus. Dažniausia tokio sujudimo priežastis – fejerverkai. Jų keliamas triukšmas ir šviesos ne tik išgąsdina augintinius, kuriuos šeimininkai vedasi kartu „pasigrožėti“ fejerverkais, bet ir sukelia didžiulį stresą daugumai namuose ar tvartuose likusių gyvūnų, ką jau kalbėti apie laukinius gyvūnus, miestuose gyvenančius paukščius, benamius šunis ir kates – jiems naujųjų metų naktis turbūt yra pati baisiausia metuose.

Toks verslas – vienintelis Lietuvoje: iš čia išeisite su savo augintinio pelenais (6)

Toks verslas – vienintelis Lietuvoje: iš čia išeisite su savo augintinio pelenais
Šimtai šunų, kačių ir net jūrų kiaulyčių kremacijų, augintiniams skirtos urnos ir maži karsteliai – Tomos Žebelienės ir Vitalijaus Žebelio kasdienybė. Nors kai kas apie tokias paslaugas nė nebūna girdėję, didžiausi gyvūnų mylėtojai už orų atsisveikinimą su augintiniu yra pasiruošę pakloti nuo 75 iki 350 eurų.

Lenkijos miestai atsisako naujametinių fejerverkų – saugo gyvūnus nuo streso (10)

Lenkijos miestai atsisako naujametinių fejerverkų – saugo gyvūnus nuo streso
Vis daugiau miestų Lenkijoje atsisako triukšmingų naujametinių fejerverkų, pakeisdami juos lazerių šou. Pagrindinė priežastis – esą fejerverkų, petardų ir kitų sprogmenų keliamas triukšmas sukelia stresą naminiams, beglobiams ir laukiniams gyvūnams.

Kviečia prisijungti prie gražios akcijos: kiekvienas „patinka” taps maisto porcija benamiams gyvūnams (7)

Kviečia prisijungti prie gražios akcijos: kiekvienas „patinka” taps maisto porcija benamiams gyvūnams
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 50 gyvūnų globos organizacijų, kurios gelbsti benamius gyvūnus, užsiima švietėjiška veikla, rengia labdaros akcijas bei organizuoja įvairius renginius. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) kviečia visus neabejingus beglobių gyvūnų likimams į jau tradicija tapusią labdaros akciją „Parodyk augintiniui eglutę. Trečius metus iš eilės vyksiantis renginys ir vėl skatins įsitraukti kiekvieną bei sieks parodyti, kad visi kartu galime nuveikti daug gerų darbų.

Vaikų žaidimo aikštelėje aptiko nuodų: perspėja saugoti vaikus ir gyvūnus (41)

Vaikų žaidimo aikštelėje aptiko nuodų: perspėja saugoti vaikus ir gyvūnus
Socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą išplito nerimą keliantis įrašas. Klaipėdos miesto virtualios mamyčių bendruomenės narės – pasibaisėjusios. Miesto centre esančioje vaikų žaidimo aikštelėje primėtyta neaiškios kilmės nuodų.

Tendencijos keičiasi: lietuviai vis daugiau dėmesio skiria augintinių mitybai ir sveikatai (3)

Tendencijos keičiasi: lietuviai vis daugiau dėmesio skiria augintinių mitybai ir sveikatai
Per pasaulį nusiritusi sveikos gyvensenos banga neaplenkia ir naminių gyvūnų. Specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimininkų augintiniams perka aukštesnės kokybės, sveikesnį ėdalą.

Ką reikia žinoti prieš priimant augintinį į namus (4)

Ką reikia žinoti prieš priimant augintinį į namus
Greičiausiai apie augintinį namuose esame pagalvoję kiekvienas. Susidūrę su šunimis svečiuose ar mieste staiga pasiduodame silpnumo akimirkai ir susimąstome, kad tiek daug laimės teikiantis gyvūnas gali atsidurti ir mano namuose. Panašu, kad žmonės, dažnai spręsdami gyvūno auginimo klausimą, vadovaujasi emocijomis ir retai racionaliai apsvarsto visas situacijas, su kuriomis teks susidurti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto (45)

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto
Jau kitą savaitę naktimis spustels šaltukas. Gyvūnų globos specialistai atkreipia dėmesį, kad atvėsus orams, keičiasi benamių kačių priežiūros specifika: nebeatliekamos sterilizacijos operacijos pagal programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP), o gyventojai, besirūpinantys beglobėmis katėmis, turėtų suskubti pasirūpinti jų žiemojimo vietomis – pastatyti namukus, kad katytės spėtų juose apsiprasti, rašoma pranešime spaudai.

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų? (1)

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.