„Visi mes mylime gyvūnus, juos globoti yra kilni misija, bet ji privalo vykti laikantis įstatymų ir nepažeidžiant šalia gyvenančių žmonių interesų. Gerai jaustis turi visi: ir gyvūnai, ir žmonės“, – pabrėžė savivaldybėje vykusiame pasitarime Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis prisiminė, kaip prieš keletą metų „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė, iš privataus asmens įsigijusi buvusio karinio komplekso parduotuvės patalpas, pristatė bendruomenei čia planuojamos veiklos viziją.

„Tuomet išgirdome daug gražių idėjų apie šiuolaikinį gyvūnų viešbutį su atskirais kambariukais kiekvienam šuniui, šildomomis grindimis, individualia kanalizacija, veterinarijos klinika, jaunimo edukaciniu centru, poilsio kambariais, virtuve, dušu. Deja, šiandien turime antisanitarinėmis sąlygomis veikiančią šunų prieglaudą, kurios įkaitais tapo iki šiol ramiai gyvenę miestelio žmonės. Jie labiausiai kenčia dėl triukšmo ir smarvės. Šunys loja ir dieną, ir naktį“, – guodėsi seniūnas.

Nosį nemaloniais kvapais riečianti įstaiga įsikūrusi priešais seniūnijos pastatą. Šalia - gyvenamieji namai, vos už kelių dešimčių metrų – ką tik rekonstruotas stadionas. „Seniūnijos langų negalime atsidaryti net vasarą. Vieno renginio metu alergiškas berniukas nuo nepakeliamo tvaiko net apsivėmė“, – prisiminė seniūnas. – Visus piktina tai, kad keturkojai vedžiojami šalia judrios gatvės, nuo jų šlapimo džiūsta medžiai. Gyvūnų plaukai neretai užkemša nuotekų tinklus.“

Seniūno nuomone, šunų prieglaudą būtų geriausia iškeldinti už gyvenvietės ribų, bet čia visi sklypai bei pastatai seniai privatizuoti ir pakankamai brangūs.

Veiksmingai kontroliuoti privačios įstaigos veiklą teisinių svertų nedaug. Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Sergejus Lemziakovas sakė, kad „Penktos kojos“ direktorė ne kartą įspėta ir bausta už įvairius administracinius nusižengimus, tačiau padėtis negerėja.

Rajono meras V. Makūnas situaciją aptarė su policijos atstovais bei Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininke Daiva Švelniene, kuri pastebėjo, kad su jos vadovaujama įstaiga A. Volockytė bendradarbiauja nenoriai.

Pasak savivaldybės pranešimo, praėjusių metų gegužės 3 d. patikrinimo metu veterinarijos tarnybos gydytojai-inspektoriai nustatė, kad „Penktos kojos“ gyvūnams neužtikrinamos tinkamos sąlygos, viename garde buvo laikomi 4 šunys, nebuvo gyvų ir nugaišintų gyvūnų bei dezinfekcijos žurnalo. Gyvūnų augintinių registre „Penkta koja“ vardu registruoti 655 gyvūnai, o tikrinimo metu rasti tik 184 šunys. Šių metų sausį A. Volockytės administracinė byla buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, bet į teismo posėdžius atsakovė neateidavo. Teismas konstatavo pažeidimus ir „Penktos kojos“ direktorei skyrė 390 eurų baudą.

Susitikime su Kauno rajono vadovais A. Volockytė tvirtino, kad įstaigai pertvarkyti trūksta pinigų. “Mūsų organizacija savo veiklą vykdo fizinių ir juridinių asmenų paramos lėšomis, o statybos brangiai kainuoja, be to, reikia mokėti atlyginimus darbuotojams“, – teisinosi direktorė.

Pasitarimo dalyvių nuomone, tvirtinti, kad „Penkta koja“ yra palikta likimo valiai, būtų neteisinga: įstaigai gausiai aukoja žmonės ir organizacijos, čia atvyksta savanoriai ne tik iš Kauno rajono, bet ir iš Kauno miesto, kitų vietovių. Buvę benamiai keturkojai atranda naujus šeimininkus. Lankytojai nori padėti gyvūnams, bet ne vieną jų stebina prieglaudoje tvyranti netvarka.

Anot įstaigos vadovės, privatus asmuo „Penktai kojai“ padovanojo greta esantį 2 ha sklypą. Direktorė taip pat pristatė planą, pagal kurį gyvūnų vedžiojimo aikštelės bus perkeltos toliau nuo gyvenamųjų namų, į šlaito gilumą. Teritorijos tvarkymo darbai turėtų prasidėti jau šį rudenį.

„Turime suremti pečius ir sukurti tokią aplinką, kuri būtų saugi ir gyvūnams, ir Linksmakalnio gyventojams“, – kalbėjo V. Makūnas. Meras pabrėžė, kad prieglaudoje negalima laikyti daugiau gyvūnų, nei leidžia higienos normos. Taip pat svarbu įrengti tinkamus kvapų išleistuvus. Pasitarimo dalyviai sutarė, kad būtina aptverti įstaigos teritoriją ir imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti triukšmą bei kvapus. Vienas svarbiausių darbų – pastatyti garsą slopinančią sienelę ir ją apsodinti tujų gyvatvore.

„Pirmiausia reikėtų parengti įstaigos teritorijos sutvarkymo planą ir numatyti konkrečius jo įgyvendinimo etapus, o darbus atlikti panaudojant bendruomenės potencialą bei projektams skirtas lėšas“, – ragino meras, pabrėždamas, kad savivaldybė neliks nuošalyje.