Tokiais augintiniais galima didžiuotis: moka ir lagaminą sukrauti, ir ant nugaros užšokti

 (10)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Gabrielė ir jos šunys
© Vilius Kavaliauskas

Vos tik kaunietė Gabrielė su savo augintiniais Easy ir Berta praveria vienos iš Senamiestyje įsikūrusių kavinių duris, pardavėja džiaugsmingai sušunka: „Štai ir vėl atėjo tie draugiški šunys.“ Ši kompanija nelieka nepastebėta ir Laisvės alėjoje, kai Gabrielė pasiūlo parodyti kelis triukus, kuriuos moka jos šunys. Netrukus ji pasidalina įkvepiančia ir linksma savo patirtimi bei mintimis, kad gyvūnai tikrai ne kliūtis siekti savo tikslų ir keliauti paskui savo svajones.

„Mano borderkolis Easy yra pirmasis Lietuvoje marmurinis borderkolis. Jam netrukus bus ketveri metai. Šešerius metus svajojau apie borderkolių veislės šunį, ilgai laukiau, kol atrasiu būtent savo šuniuką. Easy atkeliavo į mano gyvenimą iš Čekijos. Biglė Berta yra mano pirmasis šuo. Jai jau dešimt metų.“

Gabrielė nuo 12 metų domisi šunimis, šunų dresūra ir sportu. Mergina pasakoja, kad, prieš įsigydama savo išsvajotąjį borderkolių veislės šunį, norėjo pasiruošti šiam žingsniui, sukaupti pakankamai patirties ir žinių, kad galėtų visavertiškai auginti tokį protingą ir aktyvų šunį.

„Iš pradžių reikėjo pasiruošti, nes užsiimu šunų sportu, todėl šį šunį parsivežiau „darbui“. Pirmiausia norėjau su bigliuke pasiekti viską, ką galėjau. Borderkolis – kaip „Ferrari“. Kai mokomės vairuoti, iškart juk nevažiuosime šiuo automobiliu, reikia pirmiausia su paprasta apsiprasti, sukaupti patirties, o tada jau persėsti prie rimtesnio vairo. Dėl borderkolio tas pat – reikia pasiruošti, kad jo nesugadintum.“

Merginai buvo vos dvylika metų, kai ji įtikino savo tėvus, jog tikrai galės savarankiškai pasirūpinti biglių veislės kalyte Berta. Tuo metu Gabrielės tikslas buvo paprastas – norėjo, kad jos augintinė būtų paklusni.

„Iš pradžių tėvai man neleido įsigyti šuns, bet susitaupiau dalį sumos, reikalingos šuniukui įsigyti. Buvo susitarimas, kad aš pati turėsiu ja rūpintis, o jei ne – iškart suras jai kitus namus. Nuo pat pirmų dienų niekas kitas nesirūpino ja, tik aš. Tėvai turbūt nesitikėjo, kad aš būsiu tokia šeimininkė. Tiesą sakant, maža net bijojau šunų. O dabar man jie – geriausi draugai, lydintys kasdienybėje.“

„Dresūros treniruotėse išmokome kelis pagrindinius triukus, o kadangi man buvo labai linksma ir įdomu, pradėjau namuose ją vis daugiau triukų mokyti.”

Šiuo metu Gabrielė yra šunų trenerė, veda triukų šunims treniruotes, vos prieš mėnesį baigė kinologijos studijas universitete. Mergina pasakoja, kad užsiimti būtent triukų mokymu jai mieliausia: „Mane „užkabina“ tokie dalykai, kaip išmokyti šunį sutvarkyti daiktus, užšokti ant nugaros, apsikabinti vienas kitą ir pan.“

Šiuo metu abu šunys moka dešimtis triukų ir išmoksta vis ką nors naujo. Bertos ir Easy šeimininkė pasakoja, kad būna dienų, kai ją aplanko įkvėpimas ir ji sugalvoja kokį naują triuką, o būna savaičių, kad tiesiog kartoja tai, ką jau anksčiau augintiniai buvo išmokę. Idėjų mergina semiasi iš šunų elgesio, pavyzdžiui pastebi, kad šuo natūraliai padaro kažką tokio, kas vėliau gali tapti linksma komanda.

„Buvo triukų, kurių Berta fiziškai negalėjo atlikti, tad laukiau borderkolio, su kuriuo galėčiau juos išbandyti. Pavyzdžiui, Easy nesunkiai moka užšokti man ant nugaros. Fizinis šuns parengimas komandoms taip pat reikalingas, tarkime, kad Easy galėtų vaikščioti ant dviejų kojų, turėjau po truputį stiprinti jo nugaros raumenis.“

Kompanijos „Purina“ socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ tikslas – dalintis įkvepiančiomis istorijomis, kurių herojai dalinasi savo patartimi, atskleidžiančia, jog augintinis nėra trukdis mėgautis kokybišku gyvenimo būdu. Gabrielė – puikus tokio požiūrio pavyzdys. Mergina nepabijojo pasirinkti kitos šalies praktikai atlikti, o į kelionę leidosi kartu su savo augintiniais.

„Kadangi studijavau kinologiją, buvo privaloma praktika. Jaučiau, kad ją noriu atlikti užsienyje. Angliją pasirinkau dėl kelių priežasčių – tai yra apskritai pažangiausia šalis pasaulyje gyvūnų auginimo ir dresūros klausimu, taip pat ten gyvena giminių. Taigi beveik trims mėnesiams persikėliau ten. Pastebėjau, kad Londone buvo lengviau gyventi su šunimis nei Kaune. Pavyzdžiui, Londone turėjau kasdien keliauti į treniravimo klubą 2,5 valandos į vieną pusę. Važiuodavome piko metu, su persėdimais. Traukiniuose ar metro būdavo pilna žmonių, bet neburbėjo, nepyko ir pan.

Ten du šunis viešuoju transportu galima vežtis nemokamai. Be to, Easy vežiausi į Airiją. Kelionė truko ilgai, keliavome traukiniu ir keltu. Susimokėti už šunį reikėjo tik kelte. Gyvendama Lietuvoje kuo greičiau stengiausi išsilaikyti teises, nes Kaune negalima vežtis gyvūno viešuoju transportu, todėl tekdavo visur eiti pėsčiomis.“

Gabrielė pasakojo, kad Anglijoje šunų dresūra yra labai natūralus ir kasdienis dalykas visiems šunų augintojams. Treniruotės vyksta kiekvieną savaitės dieną nuo ryto iki vakaro ir visos grupės būna pilnos žmonių. Žinoma, tam įtakos turi ir didesnės britų pajamos, net senjorai turi galimybių užsiimti savo augintinių auklėjimu, taip jie bendrauja su kitais pensininkais ir aktyviai leidžia laiką.

„Tiesa, Anglijoje daug sunkiau įsigyti augintinį. Jei nori iš prieglaudos paimti šunį, specialios tarnybos net atvažiuoja į namus patikrinti, ar tikrai gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyvūnui auginti. Jie taip pat domisi, kur dirbi, kiek turi laisvo laiko, kaip dažnai keliauji ir pan. Be to, Anglijoje beveik nėra pas mus populiarių mišrūnų – ten prieglaudose gyvena arba tam tikrų veislių mišrūnai (kai akivaizdžiai matyti, kokių veislių palikuonis yra), arba grynaveisliai. Dėl šios priežasties anglai dažnai vežasi mišrūnus iš Rumunijos prieglaudų.“

Pašnekovė iš šios savo kelionės grįžo lapkričio viduryje ir prisipažįsta, kad reikėjo šiek tiek laiko, kol vėl priprato prie lietuvių elgesio ir kitokio požiūrio į šunis bei jų auklėjimą.

„Lietuvoje dar daug kas mano, kad šuns treniravimas yra prabanga. Bet vis daugiau žmonių pradeda tuo užsiimti, dėl to labai džiaugiuosi. Manau, kad patys „šunininkai“ turėtų prisidėti prie visuomenės požiūrio keitimo. Manau, kad kiekvienas šuo yra protingas savo srityje. Reikia būtinai į tai atsižvelgti, suprasti, kaip jie mąsto, suprasti jų instinktus. Pavyzdžiui, bigliai yra labai protingi šunys, kai reikia surasti pėdsakus, sekti gyvūną, nes taip šimtus metų jie buvo veisiami. Borderkoliai ganydavo avis, kiekvieną akimirką turėdavo klausyti šeimininko komandos, todėl jie moka palaikyti nuolatinį kontaktą ir laukti komandų. Dėl šių savybių jie lengviau mokomi paklusnumo.“

Gabrielė dar kartą patvirtina vieną iš vertybių, kuria vadovaujasi ir kompanija „Purina“, – kiekvienas šuo yra unikalus ir ypatingas, nesvarbu, kokios jis veislės ar dydžio. Kinologė prisimena, kad treniruotes Anglijoje lankė žmogus, auginantis Jorkšyro terjerą. Tas mažas šuniukas taip pat mokėsi triukų, laikė paklusnumo egzaminus bei treniravosi agility rungtims.

„Dirbti galima su bet kokiu šunimi. Juk tai, koks yra šuo, iš esmės lemia šeimininkas. Daugelis esate matę dekoratyvinių veislių šuniukų, kurie elgiasi isteriškai, loja... Taip atsitinka todėl, kad juos augina ne kaip šunis, o kaip žaislus. Kai toks šuo pradeda iš baimės loti, jo niekas neauklėja, nesudrausmina, o tiesiog įsideda į rankinę arba pasiima į glėbį.“

Kinologė teigia, kad šeimininkas šuniui turi būti lyderis, kuriuo jis gali pasitikėti, su kuriuo jam gera, su kuriuo jis galileisti laiką, su kuriuo yra saugus. Būtent šiais dalykais pagrįstus santykius Gabrielė siekia palaikyti su savo augintiniais. Ryšį su Easy ir Berta Gabrielė sukūrė per teigiamas emocijas, žaidimus, aktyvų laiko leidimą kartu. Auklėjant šunis taip pat svarbu nustatyti aiškias ir pastovias taisykles, tvarką, kurios augintiniai privalo laikytis.

„Mes gyvename bute ir jie žino tvarką. Žmonės mano, kad šunims reikia daug vietos namuose, bet aš visada sakau, kad jie lauke turi išsilakstyti ir išsidūkti, o namuose turi ilsėtis ir būti ramūs.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje
Kiekvienam rūpestingam šeimininkui jo gyvūnas lyg šeimos narys – drauge vyksta į keliones, lankosi kavinėse, o kartais net kartu keliauja į darbą. Tačiau namuose atsiradęs kačiukas ar šuniukas ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir pareikalauja nemažų finansinių išteklių. Jie skiriami dresūrai, kokybiškam ėdalui, žaislams, augintiniui susirgus ar patyrus traumą ne vieną šimtą eurų gali atsieiti gydymas. Todėl savo augintiniais besirūpinantys šeimininkai vis labiau domisi jų draudimo galimybėmis, teigiama pranešime spaudai.

Keturkojis nusikaltėlis privirė košės: kieno haskis suėdė vištas? (8)

Keturkojis <em>nusikaltėlis</em> privirė košės: kieno haskis suėdė vištas?
Spalio 17 d., antradienį, Kėdainių rajone esančiuose Medėkšiuose buvo sulaikytas... šuo. Agresyvus haskis ne tik įsisukęs į svetimą kiemą suėdė dvi vištas ir pusę triušio, bet ir buvo agresyviai nusiteikęs žmonių atžvilgiu bei bandė sukandžioti moterį, kurios vištas ir suėdė, rašo rinkosaikste.lt.

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (7)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (357)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.