Šunų mylėtojos sėkmė: lietuvei čempionės taurė – iš pačios Monako princesės rankų

 (8)
Septyniolikmetė Viltė sako, kad kiekviena savaitės para užimta šunimis. Ši žavi šviesiaplaukė mergina jau penkerius metus mokosi ir dirba ringo vedle.
Viltė su taure rankose
© V. Kavaliausko nuotr.

„2011 metais mano draugė užsiiminėjo handling’u ir pasiūlė nueiti į treniruotę man, nes žinojo, kad žaviuosi šunimis. Iškart tuo susižavėjau. Draugė po kurio laiko metė šį būrelį, o aš likau", - prisiminė pašnekovė.

Viltę į pirmąją šunų parodą užregistravo mama. Tuo metu Lietuvoje vykstantis renginys jai paliko neišdildomą įspūdį: „Tada dar nieko nežinojau, stebino, kad tiek daug šunų – nors ten buvo paprasta nacionalinė paroda, kurioje dalyvavo 500 šunų. O dabar važiuoju į tokias, kur būna po 20 tūkst. šunų. Tą kartą, kai dalyvavau konkurse, nieko nelaimėjau, bet vien dalyvavimas man labai patiko. Būtent tada supratau, kad daug dirbsiu, įdėsiu daug pastangų ir užsiimsiu šia veikla, kol pasieksiu gerų rezultatų.“

Kiekvienas mano, kad vedlio darbas – tik išeiti į ringą ir pervesti šunį, tačiau vedlys ir kailį prižiūri, ir keliones su šunimi, ir dresūrą, pasakoja mergina.

„Vedlio užduotis ringe – padėti šuniui prisistatyti teisėjui. Jis paprašo pastatyti šunį į jam būdingą stovėseną: priekinės kojos yra po šuns kūnu, kad išryškėtų šuns pečiai ir priekis, o galinės kojos toliau negu šuns kūnas. Kiekvieno šuns stovėsena yra skirtinga. Pavyzdžiui, vokiečių aviganiai skirtingai remiasi ant galinių kojų, medžioklinių šunų laikoma uodega", - kalbėjo Viltė.

„Taip pat šunims reikalinga speciali dresūra. Šuo labai gerai supranta ženklus. Vienas iš ruošimo būdų – paimamas skanėstas į ranką: jeigu aš rodyčiau ties 12 val., – šuo atsisėda, jei – ties 6 val. – šuo arba gulasi, arba lenkiasi, o ties 3 val. – šuo sustoja. Pirmiausia mokau sustojimo. Kai šuo supranta, kada reikia sustoti, dirbu ties jo kojomis, kad būtų galima jas liesti", - pasakoja mergina.

„Iš pradžių šeima į visa tai žiūrėjo kaip į užklasinę veiklą, bet po kokio pusmečio pradėjo matytis rezultatai, veisėjai ėmė prašyti važiuoti į užsienio parodas. Kai suomiai paklausdavo, ar būsiu parodoje ir išstatysiu jų šunį, tada jau pradėjo galvoti, kad man tikrai neblogai sekasi. Mama į šį mano hobį žiūrėdavo gana tolerantiškai ir išleisdavo į beveik visas parodas. Dabar tiesiog pasakau, kur ir kada važiuoju, nes tai tapo natūralu", - tikino Viltė.

Mergina šiuo metu augina tris šunis. Jie ir buvo pirmoji pažintis su dresūra ir šunų pasauliu: „Dėl pirmo šuns nereikėjo tėvų įkalbinėti, visa šeima nusprendėme, kad mums reikia šuns, nes anksčiau auginome bokserį. Bet persikraustę į Paryžių, galvojome, kokį šunį galėtume auginti. Buvo svarbu išsirinkti tokį, kurį galėtume skraidintis lėktuvu, nes su dideliu šunimi sunku keliauti. Taigi nusprendėme įsigyti šnaucerį.“

„Vėliau pradėjus domėtis parodomis reikėjo šuns, su kuriuo galėčiau jose dalyvauti. Pirmasis turi dokumentus, bet anatomine prasme jis nėra idealus šuo konkursams. Taip namuose atsirado antrasis šuo. O trečią šunį aš jau parsivežiau nieko nepasakiusi. Pirmas tris naktis tėvai neleido parsivesti šuns į namus, auginau pas draugę. Vėliau leido parsinešti, jei po mėnesio jį grąžinsiu, kai važiuosiu į parodą. Bet taip ir liko jau porą metų. Mano mama labai jį myli, į darbą kartais vedasi“, – juokiasi Viltė.

Mergina savo veiklą vertina kaip meno formą, nes kiekvieno šuns charakteris yra unikalus ir norint atrasti būdą, kaip su juo bendrauti, reikia pasitelkti kūrybą: „Iš viso yra 400 veislių, bet kiekvienas dar atskirai kitoks. Aš turiu du tos pačios veislės šunis, bet jie labai skirtingi. Pažinti šunį yra menas. Reikia, kad jis imtų tavimi pasitikėti, turi sugalvoti, kaip padaryti, kad jam patiktų paroda. Tai yra kūryba, kaskart sugalvoji vis kitokį būdą šuniui sudominti. Nėra vienos sistemos visiems.“

Paauglė pasakoja, kad ne tik dalyvavimas parodose ar bendravimas su šunimis ją džiugina ir motyvuoja. Ringo vedlio veikla neatsiejama nuo kelionių, o jos ne tik plečia akiratį, bet ir įtraukia į iššūkius, išbandymus: „Vienintelis dalykas, ko nemėgstu, – pakuoti ir išpakuoti daiktų.“

„Europoje požiūris į jaunuosius vedlius yra labai geras, nes veisėjai patiki savo šunis. Lietuvoje – sunkiau, turi labai stengtis, kad įrodytum, jog moki elgtis su šunimi, kad tau ringe sekasi su šunimis. Visų svarbiausia – šuns gerovė ir savijauta", - sakė mergina.

„Lietuvoje dažniausiai vadovaujamasi rekomendacijomis. Kuo daugiau šunų išstatinėji, tuo daugiau ir dažniau į tave kreipiasi. Kol kas Lietuvoje patys šeimininkai mėgsta išstatinėti savo šunis, nepatiki jų vedliams. O užsienyje labiau linkę savo augintinius atiduoti vedliui. Nesvarbu, kad jam nėra 18 metų", - aiškino Viltė.

„Pavyzdžiui, Amerikoje tai yra profesija, darbas, turi įgyti licenciją, o norėdamas būti vedliu pirmiausia turi dirbti patyrusio vedlio asistentu. Jeigu tau patiki šunį, gali jį išstatinėti ringe", - kalbėjo pašnekovė.

Viltė, paklausta apie tai, ko labiausiai per penkerius metus ši veikla ją išmokė, nė nemirktelėjusi atsako – kantrybės: „Jos reikia labai daug – negalima prarasti savitvardos dirbant su šunimi, nes, aišku, būna akimirkų, kai labai stengiesi, bet jis vis tiek nedaro to, ko tu nori, nesupranta. Tai jei pamesi kantrybę ir pradėsi griežtai elgtis, paroda šuniui neteiks malonumo.“

„Taip pat įgijau drąsos, nes reikia rodytis prieš žmones. Pirmais kartais būdavo nejauku, galvodavau, ką kiti pagalvos, jei man nepavyks, o dabar jau džiaugiuosi, kad į mane žiūri, nes žmonės ir ateina pažiūrėti, kaip aš dirbu. Išmokau valdyti stresą, būna visokių nenumatytų situacijų, iššūkių. Aišku, visada šiek tiek įtampos išlieka, ypač didelėse parodose, nes, jei jos nejausčiau, tai lyg ir nebebūtų mano mėgstama veikla", - pasakojo mergina.

„Labiausiai džiaugiuosi, kad dvejus metus iš eilės buvau antra geriausia vedlė, vicečempionė. Europinėje parodoje Norvegijoje buvau atrinkta tarp trijų geriausių parodos dalyvių iš gal 50 dalyvių. Prieš mėnesį buvau Monake, ten laimėjau Monako čempionės titulą, gavau taurę iš pačios princesės. Ir atstovausiu Monakui kitais metais prestižinėje parodoje Anglijoje. Ji – kiekvieno vedlio tikslas. Ten vyksta konkursas, kuriame dalyvauja kiekvienos šalies atstovas ir vertina ne šunis, o kaip pats vedlys moka pristatyti šunis", - džiaugėsi Viltė.

„Tik atvykęs į konkursą išsirenki veislę, su kuria nori varžytis. Jie suranda šunį ir vedlys turi maždaug valandą, kad su juo susibendrautų. Taip siekiama suvienodinti visų galimybes. Tada visi subėga į ringą ir parodo, ką sugeba. Ši paroda yra pati seniausia ir prestižiškiausia Europoje, tad kiekvienas svajoja joje dalyvauti", - kalbėjo pašnekovė.

Vos septyniolikos metų Viltė jau gali didžiuotis ne vienu svarbiu apdovanojimu ir pasiektu tikslu, bet paklausus apie ateities planus ir svajones, mergina prisipažįsta esanti itin ambicinga: „Labiausiai svajoju nuvažiuoti į Ameriką, Niujorką, vasario mėnesį ten vyksta paroda „Westministeris“. Ji vyksta „Empire State Building“ viršūnėje. Tai turbūt garsiausia paroda pasaulyje, todėl labai norėčiau ten dalyvauti, nes yra labai nedaug europiečių, kurie yra ten dalyvavę. Norėčiau ten išstatyti šunį ir laimėti. Taip pat noriu, kad šiuo darbu galėčiau užsiimti ne tik savaitgaliais, bet jis taptų mano kasdienybe, o aš būčiau tikra profesionalė.“

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Augintiniai ne tik suteikia džiaugsmo, jaukumo namams, bet ir padeda sutvirtinti santykį tarp šeimos narių, auklėti vaikus ir ugdyti bei puoselėti šeimos tradicijas. Kiekvieną savaitę dalinsimės įvairių įkvepiančių ir įdomių šeimų istorijomis, kurios įrodys, kad keturkojis augintinis tampa ypatinga šeimos dvasia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Gaila, bet tai nevirto stebuklu: katės žindytas kiškutis neišgyveno (5)

Gaila, bet tai nevirto stebuklu: katės žindytas kiškutis neišgyveno
Panevėžiečiai dalijasi neįtikėtina istorija, kuri parodo, kad gamtoje taip pat įvyksta stebuklų. Ar kas nors galėjo pamatyti, kad katė, ką tik atsivedusi kačiukų, į savo šeimą priims bejėgį, mažą, po automobilio avarijos našlaičiu tapusį triušiuką?

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas (1)

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (110)

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“
Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „SOS gyvūnų“ prieglaudos darbuotojai, Šuns dienos išvakarėse atradę 9 badu marintus šunelius. Liūdna, bet dažniausiai šiuos „lagerius“ įkūrę ir gyvūnus badu marinę žmonės puikiai sugeba likti nežinomi.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (7)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (24)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (59)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą (14)

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą
Galimybė stebėti gyvenimą nuo pat pradžių – neįkainojama patirtis. Tuo neabejojanti Paulina Taujanskaitė džiaugiasi, kad galėjo sekti savo augintinės Bonos gyvenimą nuo pirmųjų dienų ir paversti jį ypatingu. Kita vertus, trūko visai nedaug, kad istorija nebūtų buvusi tokia laiminga.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.