Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti

 (68)
Ne su kiekviena kate susidraugauti lengva – kai kurios būna baikščios, užsispyrusios ar net agresyvios. Jau 5 metus su katinu neįstengianti susidraugauti moteris kreipėsi pagalbos: ar įmanoma prisijaukinti katiną, nemėgstantį žmogiškos draugijos?
Katinas
© Shutterstock

Katinas šeimininkės neprisileidžia 5 metus

Ramunė Žvirblė jau 5 metus leidžia kartu su baikščiu katinu Murkliuku, iki šiol negalinčiu pasitikėti žmonėmis. Moters namuose jis atsirado iš prieglaudos „Rainiukas“, kurios darbuotojai vargšelį sugavo Žvėryne.

Rastas išbadėjęs, išsekęs, apiplikytas ir peršalęs gyvūnas priminė skeletą, po veterinarijos gydytojų apžiūros jam nustatytas viršutinių kvėpavimų uždegimas, o akiduobės uždegimas privertė atlikti operaciją, po kurios katinas į pasaulį žvelgė viena akimi. Nustatyta, kad akis pažeista ne dėl ligos, o dėl traumos – akivaizdu, kad katinas buvo skriaudžiamas, vejamas.

R. Žvirblė nusprendė priimti gyvūną laikinai globai, tačiau netrukus nusprendė pasilikti jį visam laikui. Anot jos, pirmus dvejus metus katinėlis atrodė labai įsitempęs.

„Nepadėjo net tai, kad namuose buvo dar dvi katytės iš prieglaudų. Katinėlį priėmiau su visais jo trūkumais, stengiausi kuo daugiau bendrauti ir tuo pačiu neperžengti fizinio atstumo ribos, kuri jį išgąsdintų. Per 5 metus progresas buvo mažas – tik šiek tiek sutrumpėjo atstumas. Jei kartais katinėlį paliečiu jam bevalgant, tai sukelia didelį gyvūno išgąstį“, – teigia R. Žvirblė.

Murkliukas
Murkliukas
© Skaitytojo nuotr.

Anot katino šeimininkės, artimiausias kontaktas, kokį pavyko užmegzti su baikščiu gyvūnu – jis lėtai prieina pauostyti ištiestos moters rankos, o tuomet staigiai sprunka šalin. Kita vertus, jam patinka būti tame pačiame kambaryje su šeimininke ir kitais augintiniais.

Reikia stengtis sudominti tol, kol smalsumas įveiks baimę

Vis dėlto, R. Žvirblė stebisi, kodėl per 5 metus taip ir nepavyko prisijaukinti katino. Tuo metu kačių elgsenos specialistė, veisėja, klubo „Top Miau“ vadovė Beata Kudzevičienė teigia, kad problemą reikėjo aktyviau spręsti vos tik ją pastebėjus, o ne tuomet, kai tai tampa normaliu ir kasdieniu reiškiniu.

„Įtariu, kad iš gatvės paimtas katinas gimė ir augo kokiame rūsyje ir niekad nežinojo, kas yra žmogaus švelnumas, gal net buvo patyręs agresiją. Vėliau žmogus paima gyvūną iš gatvės, nuveža į prieglaudą, kur daug gyvūnų. Prieglaudos skirtingos, skirtingai jose laikomi ir auginami gyvūnai. Ten retai mezgamas šiltas kontaktas – tam stinga laiko, nėra savanorių, o kartais pasitaiko ir agresyvių atvejų“, – aiškina B. Kudzevičienė.

Elgsenos specialistė pastebi, kad iš prieglaudos patekdami į namus gyvūnai yra tampomi, vedami pas veterinarus ir dažnai keisdami aplinką išsigąsta dar labiau.

„Po tokių išgyvenimų katės nebepasitiki žmogumi. Jei katė neagresyvi, tikrai manau, kad galima ją prisijaukinti. Vis dėlto, tai jau yra tapę kasdienybe, tad būtų labai sunku. Reikia turėti daug kantrybės ir laiko. Reikia nepamiršti ir to, kad nežinome, kaip iš tiesų katinas praleido pastaruosius 5 metus“, – svarsto B. Kudzevičienė.

Kačių elgsenos specialistės teigimu, tokia problema gali būti sprendžiama nuperkant katinui žaislų, skanėstų, stebint, ką jis labiau mėgsta, prie ko eina.

„Jei katinas valgo mėsą, galima ją supjaustyti mažais gabaliukais, o prieš duodant ir jam pavalgius – paglostyti gyvūną. Reikia rasti tai, kas jam patinka ir jaukinti prie rankų, prie švelnumo, kad jis suprastų, jog ranka – ne tik agresyvumas ir procedūros, bet ir švelnumas. Žinoma, bandant prijaukinti, katinas negali turėti galimybės pabėgti į kitą patalpą, durys turi būti uždarytos“, – pataria kačių elgsenos specialistė.

Anot jos, laikui bėgant gyvūno smalsumas turėtų nugalėti jo baimę: galop padeda naujo skonio paieška, žaidimai. „Tiesiog reikia nupirkti katei skanėstų, žaislų. Tikimybė, kad ji išliks baikšti visam gyvenimui, yra, bet viskas priklauso nuo žmogaus sąmoningumo“, – įsitikinusi B. Kudzevičienė.

Net ir agresyviausios laukinės katės gali tapti draugėmis

VšĮ „Vyšnių sodas“ projektų direktorė Monika Mužaitė pabrėžia, kad kiekvienas katinas turi savo charakterį. Laukines kates geriausiai sekasi prisijaukinti tuomet, kai jos būna iki 6 mėnesių amžiaus.

„Atvejų, kai žmonės jų taip ir neprisijaukina, tikrai pasitaiko. Viena mūsų prieglaudos savanorė augina 7-erių metų kačiuką, kuris iki šiol neina pas ją ant rankų. Bet būna, kad net ir labai sulaukėję katinai per pusmetį ar per metus laiko pripranta prie dėmesio, meiliai glaustosi, nori būti nešiojamas ant rankų“, – aiškina ji.

Prieglaudos direktorės teigimu, sprendžiant šią problemą svarbu atsižvelgti į tai, kur mėgstamiausia katino buvimo vieta, kaip su juo kalbama – o galbūt namuose lankosi svečiai vyrai, grąžinantys jam blogus prisiminimus?

Per kiek laiko laukinis katinas taps naminiu, priklauso ne tik nuo amžiaus. Tai lemia ir tai, kur katinas buvo rastas ir kaip ilgai ten prabuvo, ar anksčiau nėra gyvenęs su žmonėmis, ar turėjo nuolatinių šėrėjų.

„Prieglaudoje turime katiną, gatvėje gyvenusį 2-3 metus. Tai jau užsitvirtinęs laukinukas – kol jis leisis paglostomas kurio nors iš savanorių, užtruks apie 2-3 mėnesius. Vienoje teritorijoje pagavome kačiukų vadą, kurie pas mus ir užaugo. Kiekvienas jų žmones prisileidžia skirtingai. Pavyzdžiui, kai kuriuos jau greitai buvo galima paimti ant rankų, o viena mergaitė buvo labai agresyvi ir tik po 7 mėnesių persilaužė ir tapo meili“, – aiškina M. Mužaitė.

Vis dėlto, prieglaudos direktorė neabejoja, kad kiekvienas laukinis katinas gali tapti geriausiu žmogaus draugu. M. Mužaitė teigia, kad jos akyse net ir patys agresyviausi katinai, pro kuriuos nebūdavo įmanoma praeiti, kurie šokdavo, purkšdavo ir draskydavosi, vieną dieną tapo meiliais naminiais katinais.

„Kai kurių mes paliest dar iki šiol negalim, bet įprastai per pusmetį ar metus laukinius katinus galima pripratinti prie žmogaus. Sunku pasakyti, nuo ko viskas priklauso – net ir tokiomis pačiomis sąlygomis auginami vienos vados kačiukai elgiasi skirtingai“, – teigia ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (5)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.