Vytautas teigia niekada nesureikšminęs, ar šuo į jo namus atkeliaus iš veislyno, ar iš prieglaudos. Tiesa, savo svajonių augintinę jis kaip tik ir rado ten, kur dažniausiai patenka likimo nuskriausti gyvūnai.
„Su drauge pasitarėme, kad abu norime šuniuko. Gyvename kartu ir manome, kad turime pakankamai geras sąlygas gyvūnui laikyti. Vienintelis reikalavimas buvo toks, kad augintinis būtų nedidelis“, – teigia Vytautas.
Augintinio paieškos truko apie dvi savaites. Vis dėlto, pora negalėjo atsispirti pačiam pirmam gyvai pamatytam gyvūnui.
Jie susidomėjo kalyte, kurios istorija toli gražu nebuvo laiminga. Visa vada neseniai gimusių jauniklių buvo užrišta krepšyje ir įmesta į konteinerį. Šias „šiukšles“ pastebėjo prieglaudos darbuotojai, perdavę mažylius į vienos savanorės rankas. Jaunikliai reikalavo išskirtinio dėmesio ir intensyvios priežiūros, tad likti prieglaudoje negalėjo.
Vadoje buvo 4 šuniukai, tačiau ne visiems iš jų pasisekė – pora šuniukų neišgyveno. Viena kalytė iškeliavo gyventi į Klaipėdą, o kita patraukė Vytauto ir jo draugės dėmesį.
„Kai savanorė mums atnešė kalytę paimti ant rankų, buvo sunku ją paleisti. Gyvūnas atrodė labai mielas ir draugiškas. Todėl parsivežėme ją namo“, – lemtingą dieną prisimena vyras.
Pora save vadina dideliais serialo „Sostų karai“ gerbėjais, tad kalytę pavadino vienos iš pagrindinių serialo veikėjų – Sansos – vardu. Jau 7 mėnesius pora leidžia laiką kartu su augintine ir teigia, kad savo sprendimu yra labai patenkinti.
Vytautas pastebi ryškų kalytės panašumą į Džeko Raselo terjero veislės šunis – nors jis abejoja, ar Sansa yra veislinė, tačiau mano, kad Džeko Raselo terjerų savo giminės medyje kalytė tikrai turi. Panašumas matomas ne tik išvaizdoje, bet ir charakteryje – Sansa žaisminga, judri, mėgsta dūkti su kitais gyvūnais.
Anot Vytauto, išdykusi jauniklė didelių rūpesčių nedaro. Vis dėlto, išeidamas iš namų vyras stengiasi nepalikti ant spintelių jokių valgomų produktų.
„Sansa mėgsta šokinėti. Namuose turime labai nedaug vietų, kuriose galima palikti kažką valgomo. Jei paliksi Sansą vieną, ji ras būdų, kaip pasiekti kur nors paliktą bandelę ir ją apgraužti. Prieš paliekant namus, reikia juos atidžiai peržiūrėt, kad likusi viena kalytė nerastų prieigos prie to, ko jai nereikėtų liesti“, – teigia šeimininkas.
Tiesa, Vytautas sako, kad visa tai jam tėra smulkmena – gyvūnas dar jaunas, tad kitaip ir būti negali.
