„Praktika laikyti šunį pririštą, deja, dar labai plačiai paplitusi. Šuns laikymas pririšus prie būdos ne tik yra nehumaniškas, bet ir labai dažnu atveju neužtikrina net pagrindinių gyvūnų gerovės principų, pavyzdžiui, neleidžia pakankamai judėti (įsivaizduokit save ant dviejų metrų šniūro, o juk gyvūnui judėjimo prigimtinai reikia daugiau), pasislėpti nuo karščio (jei būdos neturi, o tik grandinę, tai ir nuo šalčio pasislėpti nėra kur), pabėgti nuo plėšrūnų (žiniasklaida yra rašiusi, kaip vilkai tokius pririštus šunis papjovė ir tai juk ne vilkų, o tik šunis pririšusių savininkų atsakomybė)“, – portalui DELFI rašė VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Rišti nedraudžiama
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė teigia, kad nors įstatymiškai taip laikyti šunis galima, galioja tam tikros taisyklės.
„Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia laikyti šunis pririštus prie būdos lauke, tačiau jie turi būti laikomi nepažeidžiant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Jei šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos. Šunims, kurie laikomi lauke, prieinamoje vietoje turi būti įrengtos būdos ar kitos vietos (slėptuvės), kuriose jie galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Būdos ar kitos vietos (slėptuvės) dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, turi būti toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šunų poilsio vietų apsaugą nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdų ar kitų vietų (slėptuvių) angas uždengti, kad į jas nepatektų krituliai“, – portalui DELFI rašė K. Stakytė.
VMVT žiniomis, atvejų, kai šunys laikomi netinkamai, pasitaiko, bet duomenų, kiek tokių atvejų buvę, sako nefiksuojantys.
„Tarp visų gaunamų pranešimų dėl galimų gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų, pasitaiko ir pranešimų apie netinkamai laikomus šunis. Per 2019 m. I pusmetį VMVT užregistruoti iš viso 566 pranešimai dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, iš jų pagrįstais pripažinti 193 pranešimai. Neturime galimybės išskaidyti statistikos apie gautus ir ištirtus pranešimus tokiu aspektu – pagal atskiras gyvūnų rūšis. Taip pat nekaupiame statistinės informacijos, kiek gyvūnų savininkų buvo nubausta, kadangi baudos skyrimas nėra kontrolės tikslas, o VMVT nėra vienintelė institucija, įgaliota tikrinti gyvūnų augintinių laikymo sąlygas ir galinti taikyti sankcijas“, – rašė VMVT specialistė K. Stakytė.
Kai kuriems šuo vis dar tik signalizacija
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė sako, kad daugelis žmonių vis dar nesupranta gyvūnų poreikių ir laiko juos netinkamomis sąlygomis.
„Kai kuriems šuo vis dar tik signalizacija, kuriai nei pagal įstatymą privalomo skiepo nuo pasiutligės per metus nesugeba padaryti. Apie veterinarinės pagalbos suteikimą net nekalbu“, – rašė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Moteris priduria, kad jeigu šuo žiemą laikomas lauke, reikia sudaryti tam tinkamas sąlygas, o kai kurių veislių šunys paprasčiausiai negali gyventi lauko sąlygomis.
„Būtina dėti šiaudus į būdą – kai kas deda šieną, bet iš tiesų šiaudai suteikia daugiau šilumos bei turi antibakterinių savybių, – kelis kartus per dieną padėti šilto vandens, nes jis greitai užšąla, pasirūpinti pakankamu kiekiu pašaro, kad gyvūnas turėtų energijos susišildyti.
Vis tik noriu atkreipti dėmesį, kad šunų laikymas prie būdos jokiu būdu nėra tinkamas, pavyzdžiui, trumpo kailio ar tam tikrų veislių, taip pat silpnos sveikatos šunims. O pačiu šalčiausiu metu, net prisitaikiusius prie lauko sąlygų šunis reikėtų įvesti į vidaus patalpas. Geriau į prieangį ar kitur, kur nebūtų tokio didelio temperatūrų skirtumo, nes, vieną vakarą palaikius prie karšto židinio, o kitą dieną vėl išgrūdus į lauką, gyvūno sveikatai galima padaryti meškos paslaugą“, – apie būtinas sąlygas norint laikyti šunis lauke pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Tiek VMVT, tiek VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ragina žmones nelikti abejingus ir, pamačius nepriežiūros atvejį, pranešti.
Pamatę netinkamomis sąlygomis laikomą ir kenčiantį gyvūną žmonės gali pranešti VMVT nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba čia, o pastebėjus žiaurų elgesį su gyvūnu – bendruoju pagalbos telefonu informuoti policiją.