Nubausta daugiau nei 1000 gyvūnų gerovės pažeidėjų
Kaip rašoma pranešime spaudai, per 2022 m. Lietuvos policija registravo 2 112 pranešimų dėl teisės pažeidimų, turinčių Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatytų požymių.
Kaip matyti iš 1 paveikslo, 2022 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) sprendimas nubausti priimtas dėl beveik pusės (48 proc.) visų administracinės teisenos atvejų. Administracinė teisena nebuvo pradėta arba persikėlė į 2023 m. 697 atvejų (33 proc.), dar 400 atvejų (19 proc.) teisena buvo nutraukta.
Tokie duomenys rodo, kad į policiją kreipiamasi tam esant pagrindui – didesnė dalis pranešimų pasitvirtino ir gyvūnų gerovės pažeidėjai 2022 m. buvo patraukti atsakomybėn 1015 kartų.
Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės nuomone, pranešimų skaičius rodo ir visuomenės sąmoningumą. Žmonės, susidūrę su gyvūnų gerovės pažeidimais, nepalieka gyvūno likimo valiai, o kreipiasi į atsakingas institucijas – atitinkamo miesto ar rajono savivaldybę, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, policiją.
„Nors iš ateinančių pranešimų į mūsų organizaciją kartais atrodo, kad žiauraus elgesio ir nepriežiūros atvejų nemažėja, reikia suprasti, kad pranešimų skaičius parodo ir visuomenės pilietiškumą, netoleranciją skriaudžiamiems gyvūnams ir vis labiau augantį tikėjimą, kad pranešus apie tokį atvejį gyvūnas sulauks pagalbos. Nors norėtųsi, kad su žiauraus elgesio atvejais nebetektų susidurti, tikime, kad jų mastas mažėja ir požiūris į gyvūnų gerovę keičiasi.“ – teigia GGI vadovė.
Daugiausiai administracinių nusižengimų dėl gyvūnų teisių pažeidimų registruota Vilniaus apskrityje
2022 m. daugiausiai administracinių nusižengimų (624, kas sudaro 30 proc. visų 2022 m. fiksuotų nusižengimų) dėl gyvūnų teisių pažeidimų buvo užregistruota Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate. Beveik per pus mažiau – Kauno (339) ir Klaipėdos (297) apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose (žr. 2 paveikslas).
Kaip matyti iš 3 paveikslo, 2022 m. tiek daugiausiai užregistruota pranešimų (619), tiek nubausta (237) taip pat Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, mažiausiai – Telšių apskrities vyriausiame policijos komisariate (užregistruota pranešimų – 16, nubausta – nėra).
Šie duomenys rodo, kad nors daugiausiai sprendimų dėl pažeidimų priimama didžiųjų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų centruose, gyventojai, stengdamiesi padėti gyvūnams, kreipiasi ir iš mažesnių apskričių (Tauragės, Marijampolės, Telšių). Tam, kad pilietiški žmonės kreiptųsi į atsakingas institucijas svarbu, kad jie jaustų pasitikėjimą jomis.
Ne mažiau svarbus ir gyventojų informuotumas – žinios apie tai, kur ir kaip esant tam tikrai situacijai kreiptis.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė teigia, kad dažnai žmonės kreipiasi į GGI vien dėl to, kad nežino, ką, susidūrus su gyvūnų nepriežiūra, skriaudimu ar kitomis problemomis, daryti. Pastebėjusi šią problemą, organizacija, siekdama įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais, parengė Gyvūnų gelbėjimo instrukciją.
Instrukcija viešai prieinama internete: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/
Naudojantis instrukcija, tampa labai aišku, kur kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis, kokia informacija turi būti pateikta ir kokiu adresu. Naudojantis informacine schema ir disponuojant reikiama informacija, imtis reikiamų veiksmų yra kur kas paprasčiau nei tokios informacijos ir teisinių žinių neturint.
Instrukcijoje taip pat pateikiamos skundų / pranešimų formos, todėl tereikia užpildyti atitinkamus laukelius prašoma informacija ir pateikti atsakingoms institucijoms
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais 2022 m. fiksuoti 127 nusižengimai
Kaip matyti iš 4 paveikslo, daugiausiai administracinių teisenų fiksuota pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1, 4 ir 2 dalis (89 proc.):
- 1 dalis: Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (1126 arba 53 proc. atvejų);
- 4 dalis: Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui (527 arba 25 proc. atvejų);
- 2 dalis: Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei (234 arba 11 proc. atvejų).
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo (ANK 36 straipsnio 16 d.) ir žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (ANK 36 straipsnio 18 d.) 2022 m. užregistruoti 127 administraciniai nusižengimai. .
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juo įteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais baustiems asmenims tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokie teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams.
Gyvūnų gerovės specialistai taip pat siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunys patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir psichinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų, kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų. Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamo vandens.
Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu, kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačioms identifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėl visuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų – t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną – padėsite ne tik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamas dėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yra neprižiūrimas – tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“ – būtinybę atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja GGI vadovė.
Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Išsamesnė informacija apie tai, kur kreiptis esant konkrečiam gyvūnų gerovės pažeidimui ir kokią informaciją pateikti rasite Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/
Taip pat prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje galite paremdami nevyriausybinę organizaciją Gyvūnų gerovės iniciatyvos, kuri siekia spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui bei didinti žmonių sąmoningumą ir atjautą gyvūnų atžvilgiu. Skirti finansinę paramą galite čia: https://ggi.lt/parama/
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
