Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija

 (5)
Turbūt daug kas žino filmą „Eight Below“ („Palikti sniegynuose“) – gražią istoriją apie kinkinių šunis, paliktus Šiaurės platybėse. Kai kas gal atkreipė dėmesį į tą faktą, kad filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Galbūt netgi yra kokią grupelė žmonių, kurie yra girdėję, jog egzistuoja kita „Eight Below“ versija. Kažkas greičiausiai ją netgi matė, o vienas kitas netgi pasidomėjo faktais apie tikruosius istorijos herojus.
Haskiai
© Shutterstock nuotr.

Originalusis, pusiau dokumentinis filmas vadinasi „Nankyoku monogatari“ (dar žinomas ir kaip „Antarctica“ ar „South Pole Story“, originalus japoniškojo pavadinimo vertimas būtų „Pasakojimas apie sudėtingą situaciją“), jis sukurtas 1983 metais. Režisierius - Koreyoshi Kurahara. Pats filmas toks pusiau dokumentinis, pusiau meninis – tai pakankamai realiai atrodanti istorija apie tuos laikus, kai technologijos dar buvo mažiau pažengusios ir Antarktį tyrinėti buvo sunkiau negu dabar.
„Nankyoku monogatari“ kurtas trejus metus šiaurinėje Hokaido dalyje, kainavo jis 2,5 mlrd. jenų. Daug kas giria nuostabią, atšiaurią jo aplinką ir garso takelį. Muzika turbūt verta atskiro straipsnio - Vangelis albumas „Antarctica“ žinomas geriau negu pats filmas.

Filmas Japonijoje tapo dideliu hitu, jo herojai Sachalino haskiai (Karafuto šunys) išpopuliarėjo – tačiau trumpam. Vėliau susirūpinta, jog norint išgauti kuo didesnį realizmo laipsnį žvaigždės turėjo kentėti pernelyg ekstremalias sąlygas. Režisierius teigė, kad šunų emocijas surinko viso filmavimo metu ir tada lipino į atskiras dalis. Atkuriant mirties scenas šunis kruopščiai anestezavo. Dalys, kur šunys nukrito ar nuskendo, filmuotos studijoje. Kraujas buvo suklastotas. Neaišku tik, ar šunų aukų (jūrų paukščiai ir ruoniai) mirtys taip pat imituotos.

Tikrieji herojai

1957 metų vasarį mokslinių tyrimų bazėje Showa stotyje surengta pirmoji japonų Antarktikos ekspedicija. Stotyje gyveno 22 Sachalino haskiai. Vėliau ten liko 11 vyrų, katė, pora paukščių ir 15 rogių šunų. 1958 metų vasario 8 dieną Antarktidos geodezijos komanda ledlaužiu išplaukė paimti vyrų iš pirmosios ekspedicijos. Kadangi kilo smarki audra, ledlaužis negalėjo priartėti prie bazės. Pirmosios ekspedicijos komanda evakuota sraigtasparniu. Du vyrai – Ochi ir Ushioda – nenorėjo skirsti, kadangi jiems būtų tekę palikti šunis. Šie gyvūnai buvo nuolatiniai jų draugai ir transporto priemonė. Ypač vertinti du broliai – Taro ir Jiro, jauni patinai, jau išgelbėję vyrų gyvybes grįžtant iš ekskursijos Batnnutan kalne. Vis dėlto vyrai išskrido, o šunis pririšo, vildamiesi, kad grįš jų pasiimti – buvo numatytas dar vienos mokslininkų grupės apsilankymas bazėje.

Deja, grįžus į ledlaužį paaiškėjo, kad antrosios grupės vykimas bazėn atšauktas. Oro sąlygos buvo itin blogos, o grįžimui pritrūko degalų. Abu šunimis besirūpinę asmenys buvo pasiryžę rizikuoti gyvybėmis ir grįžti, kad išgelbėtų gyvūnus – tačiau jiems to padaryti neleista. Galų gale Ochi pradėjo prašyti, kad jį nugabentų bazėn, kur jis bent humaniškai užmigdytų šunis – nenorėjo, kad gyvūnai badmiriautų. Soya kapitonas nusprendė, kad grįžimas bet kokiu atveju bus pernelyg rizikingas dalykas ir ledlaužis apsisukęs grįžo Japonijon. Showa stotyje su savaitės maisto atsargomis pririšti liko 15 šunų.

Yra žmonių, kurie savo gyvybėmis rizikuotų dėl šunų, yra daug žmonių, kurie kentėtų dėl taip susidariusios situacijos – tačiau turint omeny skirtingas kultūras ir skirtingą garbės supratimą, japonų vyrai turėjo jausti žymiai stipresnį gėdos jausmą, negu vakariečiai. Žinoma, grįžusieji Japonijon dėl paliktų šunų sulaukė daug kritikos. Vienas iš prižiūrėtojų lankė sniegynuose paliktų šunų savininkus ir jų atsiprašinėjo.

Beveik po metų, 1959 sausio 14 d., trečioji mokslininkų grupė atvyko bazėn. Ochi ir Ushioda keliavo kartu – jie norėjo palaidoti gyvūnus. 7 negyvų šunų kūnai rasti pririšti grandinėmis - tai buvo Goro, Besu, Moku, Aka, Kuro, Bochi, Kuma. 6 šunys pabėgo ir dingo - Riki, Anko, Shiro, Jakku, Deri, Kuma. Tačiau didžiausiai visų nuostabai, juos labai šiltai sutiko Taro ir Jiro. Nežinoma, kaip jie išgyveno ir ką ėdė. Daroma prielaida, kad šunys medžiojo pingvinus ir ruonius, taip pat rijo ruonių išmatas.

Nepaisant to, kad Taro ir Jiro paskelbti herojais, sekančiais metais naujos ekspedicijos metu jie vėl darniai traukė roges. Tiesa, vyresnysis brolis Taro gan greit įkurdintas Hokkaido universitete, kur ramiai gyveno iki 1970 rugpjūčio 11 ir nugaišo sulaukęs 15 metų. Jo iškamša laikoma tame pačiame universitete. Jiro nugaišo penktosios ekspedicijos metu 1960 m. Jo iškamša pateko į Nacionalinį mokslo muziejų Uene, Tokijuje, ir stovi šalia garsiojo Hachiko.

Nuo 1959 m. Tokijuje stovi statulų grupė, mininti 15 Showa stotyje paliktų Sachalino haskių. Taro ir Jiro turi savo pašto ženklus, jiems bei garsiajai ekspedicijai paminėti išleista proginė moneta.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (2)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.