Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija

 (5)
Turbūt daug kas žino filmą „Eight Below“ („Palikti sniegynuose“) – gražią istoriją apie kinkinių šunis, paliktus Šiaurės platybėse. Kai kas gal atkreipė dėmesį į tą faktą, kad filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Galbūt netgi yra kokią grupelė žmonių, kurie yra girdėję, jog egzistuoja kita „Eight Below“ versija. Kažkas greičiausiai ją netgi matė, o vienas kitas netgi pasidomėjo faktais apie tikruosius istorijos herojus.
Haskiai
© Shutterstock nuotr.

Originalusis, pusiau dokumentinis filmas vadinasi „Nankyoku monogatari“ (dar žinomas ir kaip „Antarctica“ ar „South Pole Story“, originalus japoniškojo pavadinimo vertimas būtų „Pasakojimas apie sudėtingą situaciją“), jis sukurtas 1983 metais. Režisierius - Koreyoshi Kurahara. Pats filmas toks pusiau dokumentinis, pusiau meninis – tai pakankamai realiai atrodanti istorija apie tuos laikus, kai technologijos dar buvo mažiau pažengusios ir Antarktį tyrinėti buvo sunkiau negu dabar.
„Nankyoku monogatari“ kurtas trejus metus šiaurinėje Hokaido dalyje, kainavo jis 2,5 mlrd. jenų. Daug kas giria nuostabią, atšiaurią jo aplinką ir garso takelį. Muzika turbūt verta atskiro straipsnio - Vangelis albumas „Antarctica“ žinomas geriau negu pats filmas.

Filmas Japonijoje tapo dideliu hitu, jo herojai Sachalino haskiai (Karafuto šunys) išpopuliarėjo – tačiau trumpam. Vėliau susirūpinta, jog norint išgauti kuo didesnį realizmo laipsnį žvaigždės turėjo kentėti pernelyg ekstremalias sąlygas. Režisierius teigė, kad šunų emocijas surinko viso filmavimo metu ir tada lipino į atskiras dalis. Atkuriant mirties scenas šunis kruopščiai anestezavo. Dalys, kur šunys nukrito ar nuskendo, filmuotos studijoje. Kraujas buvo suklastotas. Neaišku tik, ar šunų aukų (jūrų paukščiai ir ruoniai) mirtys taip pat imituotos.

Tikrieji herojai

1957 metų vasarį mokslinių tyrimų bazėje Showa stotyje surengta pirmoji japonų Antarktikos ekspedicija. Stotyje gyveno 22 Sachalino haskiai. Vėliau ten liko 11 vyrų, katė, pora paukščių ir 15 rogių šunų. 1958 metų vasario 8 dieną Antarktidos geodezijos komanda ledlaužiu išplaukė paimti vyrų iš pirmosios ekspedicijos. Kadangi kilo smarki audra, ledlaužis negalėjo priartėti prie bazės. Pirmosios ekspedicijos komanda evakuota sraigtasparniu. Du vyrai – Ochi ir Ushioda – nenorėjo skirsti, kadangi jiems būtų tekę palikti šunis. Šie gyvūnai buvo nuolatiniai jų draugai ir transporto priemonė. Ypač vertinti du broliai – Taro ir Jiro, jauni patinai, jau išgelbėję vyrų gyvybes grįžtant iš ekskursijos Batnnutan kalne. Vis dėlto vyrai išskrido, o šunis pririšo, vildamiesi, kad grįš jų pasiimti – buvo numatytas dar vienos mokslininkų grupės apsilankymas bazėje.

Deja, grįžus į ledlaužį paaiškėjo, kad antrosios grupės vykimas bazėn atšauktas. Oro sąlygos buvo itin blogos, o grįžimui pritrūko degalų. Abu šunimis besirūpinę asmenys buvo pasiryžę rizikuoti gyvybėmis ir grįžti, kad išgelbėtų gyvūnus – tačiau jiems to padaryti neleista. Galų gale Ochi pradėjo prašyti, kad jį nugabentų bazėn, kur jis bent humaniškai užmigdytų šunis – nenorėjo, kad gyvūnai badmiriautų. Soya kapitonas nusprendė, kad grįžimas bet kokiu atveju bus pernelyg rizikingas dalykas ir ledlaužis apsisukęs grįžo Japonijon. Showa stotyje su savaitės maisto atsargomis pririšti liko 15 šunų.

Yra žmonių, kurie savo gyvybėmis rizikuotų dėl šunų, yra daug žmonių, kurie kentėtų dėl taip susidariusios situacijos – tačiau turint omeny skirtingas kultūras ir skirtingą garbės supratimą, japonų vyrai turėjo jausti žymiai stipresnį gėdos jausmą, negu vakariečiai. Žinoma, grįžusieji Japonijon dėl paliktų šunų sulaukė daug kritikos. Vienas iš prižiūrėtojų lankė sniegynuose paliktų šunų savininkus ir jų atsiprašinėjo.

Beveik po metų, 1959 sausio 14 d., trečioji mokslininkų grupė atvyko bazėn. Ochi ir Ushioda keliavo kartu – jie norėjo palaidoti gyvūnus. 7 negyvų šunų kūnai rasti pririšti grandinėmis - tai buvo Goro, Besu, Moku, Aka, Kuro, Bochi, Kuma. 6 šunys pabėgo ir dingo - Riki, Anko, Shiro, Jakku, Deri, Kuma. Tačiau didžiausiai visų nuostabai, juos labai šiltai sutiko Taro ir Jiro. Nežinoma, kaip jie išgyveno ir ką ėdė. Daroma prielaida, kad šunys medžiojo pingvinus ir ruonius, taip pat rijo ruonių išmatas.

Nepaisant to, kad Taro ir Jiro paskelbti herojais, sekančiais metais naujos ekspedicijos metu jie vėl darniai traukė roges. Tiesa, vyresnysis brolis Taro gan greit įkurdintas Hokkaido universitete, kur ramiai gyveno iki 1970 rugpjūčio 11 ir nugaišo sulaukęs 15 metų. Jo iškamša laikoma tame pačiame universitete. Jiro nugaišo penktosios ekspedicijos metu 1960 m. Jo iškamša pateko į Nacionalinį mokslo muziejų Uene, Tokijuje, ir stovi šalia garsiojo Hachiko.

Nuo 1959 m. Tokijuje stovi statulų grupė, mininti 15 Showa stotyje paliktų Sachalino haskių. Taro ir Jiro turi savo pašto ženklus, jiems bei garsiajai ekspedicijai paminėti išleista proginė moneta.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (8)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (29)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje (1)

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje
Katė kaip nykštukas – miniatiūrinė, didelėmis ausimis ir nežemiška snukio išraiška. Tokios yra Minskino katės. Minskino veislė išvesta iš Munčkino ir sfinkso veislių.

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė (23)

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė
Idėja auginti sraigę pasirodė šauni toli gražu ne tik Kempiniukui Plačiakelniui. Vilnietė Sigutė jau spėjo tuo įsitikinti – prieš keletą mėnesių ji pradėjo bendrą gyvenimą su milžiniška sraige, kurią pavadino Gario vardu.

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas
Rytų dvispalvė – tarsi dėmėmis ištapyta balta katė – neabejotinai patiktų abstrakcionizmo gerbėjams. Ši veislė išvesta maždaug prieš pusę šimtmečio Didžiojoje Britanijoje, sukryžminus Siamo ir Kornvalio rekso kates.

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva? (8)

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį (22)

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti (66)

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti
Ne su kiekviena kate susidraugauti lengva – kai kurios būna baikščios, užsispyrusios ar net agresyvios. Jau 5 metus su katinu neįstengianti susidraugauti moteris kreipėsi pagalbos: ar įmanoma prisijaukinti katiną, nemėgstantį žmogiškos draugijos?

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę (80)

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę
Naujieji metai ne visiems prasidėjo laimingai – pirmąją šių metų dieną konteineryje, tarsi būtų viena iš šiukšlių, palikta transportavimo narve uždaryta maždaug 2-3 metų kalytė.

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu (203)

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu
Iki šiol daug ką stebina veganišką mitybą pasirinkę žmonės. O dar labiau stebimasi žmonėmis, kurie veganais paverčia savo šunis. Tačiau ar tikrai yra kuo stebėtis?

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų? (15)

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų?
Jau esame rašę, kaip Naujųjų naktį padėti augintiniams, kurie bijo fejerverkų. Šiame tekste pateikiame dar daugiau patarimų, ką daryti, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso.

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti (36)

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti
Naujieji Metai – smagi ir laukiama šventė. Geri draugai, šaunus vakarėlis, juokas, linksmybės ir, žinoma, ryškiaspalviai griausmingi fejerverkai. Deja, daugybei šunų tai - baisiausia metų naktis. Po Naujųjų Metų sutikimo itin padaugėja skelbimų, kuriuose prašoma padėti surasti iš panikos pabėgusius gyvūnus. Kasmet gruodžio mėnesį žiniasklaida pildosi patarimais apie tai, kaip reikėtų elgtis su garsų bijančiu šunimi. Tačiau kas sukelia tas, atrodo, beprasmes baimes?

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės (90)

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės
Pagėgių savivaldybėje medžiojęs Arvydas Komskis nušovė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį. Melas ar tiesa, kad mirtiną šūvį „Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis paleido nesitaikydamas ir gyvūną nušovė netyčia? Išklausyti teismo verdikto pats A. Komskis neatvyko.