Reklama

Nematančiai Janinai padeda kalytė Lyra

 (1)
Prisijunkite prie projekto „Gyvūnai senjorams“ ir priglauskite augintinį, o jo maisteliu metus laiko pasirūpins „Purina“. Susisiekite su mumis el. paštu info@letena.lt
Janina ir Lyra

Akliesiems šunys tampa ne tik kompanionais ar draugais, bet ir nepakeičiamais pagalbininkais. Būtent keturkojai vedliai padeda saugiai pereiti gatvę, apeiti kliūtis, išvengti nemalonių ar pavojingų situacijų. Deja, šunys vedliai neruošiami Lietuvoje, o užsienyje jų kaina perkopia 10 tūkstančių eurų, tad turėti patikimą vedlį gali ne kiekvienas. Janina, akloji iš Vilniaus, ypatingus šunis – vedlius randa gyvūnų globos namuose.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pašnekovė dvidešimtmetį nesiskiria su šunimis, kurie jai tampa pagalbininkais kasdieniame kelyje. „Rudenį bus 9 metai, kai esu su Lyra. Prieš Lyrą dar turėjau kitą šunį, kurį buvau pasiėmusi iš pažįstamų, bet su tuo šunimi man nepasisekė – susirgo, turėjo auglį. Kadangi jam buvo jau 11 metų, operuoti buvo brangu, veterinarai negarantavo, kad operacija pasiseks – teko užmigdyti. Tiek laiko turėjus šunį supratau, kad toliau be augintinio – niekaip. Tuomet internete giminaitė surado Lyrą. Kai ją paimiau, Lyrai buvo maždaug 11 mėnesių. Šunytė buvo stipriai mušta ir baikšti.” – pasakoja Janina.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Rinkdamasi naują šunį, moteris turėjo du pagrindinius kriterijus. „Atvykus į globos namus pasakiau, kad ieškau šuns vedlio ir sargo. Globos namų atstovė pasakė, jog sargą turės, bet dėl vedlio negarantuoja, Lyra juk nemokyta. Tačiau man ir nereikėjo jos mokyti – per gatvę ji eina labai atsargiai, įdėmiai klausosi, ar nėra automobilių. Kai eina pirma, žinau, kad priekyje yra saugu. Jeigu sustoja – ieškok kliūties. Taip pat jei aplink yra daugiau svetimų žmonių, Lyra prižiūri, kad niekas per daug arti neprieitų ir neliestų” - pasakojo Janina.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Viso pokalbio metu Lyra nenuleidžia akių nuo svečių, kiekvieną staigesni krustelėjimą pasitinka urgztelėjimu, atidžiai stebi, kas ir kur eina. Tik Janinai pašnekinus ar paglosčius augintinę, ji trumpam tampa paprasta ir miela šunyte, bet netrukus vėl prisimena savo pagrindines užduotis – saugoti ir padėti Janinai.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pašnekovė neslepia, kad ne viskas buvo lengva ir paprasta. Reikėjo laiko ir nemažai pastangų kol ji ir Lyra apsiprato, susidraugavo. „Jeigu būčiau auginusi pati, tai tų problemų būtų buvę mažiau Pirmą vakarą kai ją atsivedžiau, Lyra buvo kaip perkūnas. Niekaip nenurimdavo, nei gulėjo, nei ėdė iki 3 val. nakties. Galiausiai apsimečiau, kad miegu. Ji pamatė, kad aš nebejudu, viskas ramu, užšoko ant lovos ir atsigulė prie kojų. Šitaip pradėjome po truputį bendrauti. Kai ją tik pasiėmiau, Lyra neleido nė vienam žmogui ramiai praeiti. Lodavo kaip pasiutusi. Dabar jau labiau apsipratusi. Kai manęs nėra namuose, Lyra virtuvėje užlipa ant suoliuko, kojas pasideda ant lango ir žiūri, laukia manęs. Kartais ir naktį užlipa, paurzgia, jei kažką įdomaus pamato. Žmonės labai juokiasi, kai aš drabužius matuojuosi. Kai kažką naujo nusiperku ir norisi parodyti kokiam kitam žmogui, tai Lyra irgi apeina mane, apžiūri, tik gaila, kad negali pasakyti tinka ar netinka.” – juokiasi Janina.

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Janina pataria kitiems senjorams prieš įsigyjant šunį apsvarstyti ar esant reikalui kažkas padės juo pasirūpinti. Jai pačiai labiausiai padeda kaimynai ir draugai. „Turiu labai gerą kaimyną, kuris padeda ir sako „čia juk bendras šuo“. Jis Lyrą ir pavedžioja, ir prižiūri, kol aš pasveikstu. Iš tiesų Lyra padeda jaustis daug geriau. Visų pirma dar ir dėl to, kad aš juk nematau. Viena sunkiai prisiversčiau išeiti pasivaikščioti. Per porą žingsnių gali pamesti kelią ir klaidžioti. O su šuniu niekas negalvos, kad klaidžioji – šunį juk vedžioju. Jei nuvedė į pievą, tai vis tiek po to į taką nuves. Tik gaila, jog negaliu su šunimi žvilgsniu bendrauti. Manau, kad tai labai svarbu. Kartais atrodo, kad jau tuoj tuoj Lyra pradės kalbėti. Ji moka leisti labai melodingus garsus. Šiaip turėti gyvūną yra labai gerai. Ne tokie tušti namai, saugiau ir jaukiau.”

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.

Kompanija „Purina“ užtikrins nemokamą ėdalo tiekimą metus laiko. Kviečiame senjorus, kurie norėtų priglausti savo namuose gyvūną arba jų artimuosius susisiekti su mumis e. paštu info@letena.lt arba užpildyti mūsų anketą puslapyje keturkojaidraugai.ltiki lapkričio 10 dienos.

Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!

Užsakymo nr.: PT_68906446

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (5)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (355)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.

Bulterjeras – lyg 3 metų vaikas šuns kailyje (31)

Bulterjeras – lyg 3 metų vaikas šuns kailyje
Nuolat susirūpinęs, ką čia dar iškrėtus. Taip bulterjero veislės šunį apibūdina veterinarė ir rašytoja Karen Halligan.

Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai

Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai
Artritas – labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus šunų sveikatos problema. Nuo jo kenčia 1 iš 5 šunų. Artritas reiškia sąnarių uždegimą, kurį gali sukelti bendras sąnarių susidėvėjimas ar traumos. Ši problema dažnai susijusi su klubo sąnario displazija ar net ankstesnėmis tam tikrų sričių operacijomis. Klubai, keliai, nugara ir alkūnės – dažniausiai artrito paveikiamos sritys.