Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį

 (22)
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.
Katė valgo mėsą
© Shutterstock

Tai – ne vienintelė „nekontroliuojama veisykla“

Pati šeimininkė paaiškino, kad prieš kelerius metus namo parsinešė kačių porelę, kuri susilaukė palikuonių, o šie dauginosi toliau, kol vilnietės namuose bėgiojo jau 13 gyvūnų. Garbaus amžiaus moteris katėmis negalėjo tinkamai pasirūpinti. Apleistoms ir išbadėjusioms katėms diagnozuotas virusinis rinotracheitas.

„Patekusios į bendrovės „Grinda“ globą, katės pirmiausia buvo gydomos antibiotikais, stiprinamas jų imunitetas. Kai pasveiks, bus sterilizuojamos. Kadangi katės nebuvo išleidžiamos į kiemą, todėl pagal programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ jų į Vilniaus gatves paleisti negalima, nes jos tiesiog neišgyvens. Tikimės, kad atsiras jas norintys globoti atsakingi šeimininkai“, – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė.

Deja, toks atvejis kaip šis nėra retenybė. Per metus iš tokių „nekontroliuojamų veisyklų“ į Vilniaus gyvūnų globos namus patenka vidutiniškai apie 15 gyvūnų.

„Labai gaila, kad kartais meilė keturkojui perauga į visiškai neatsakingą maniją, nors gyvūnų populiacijos kontrolės paslaugos yra lengvai pasiekiamos. Pavyzdžiui, kiekvienas Vilniaus miesto senjoras, auginantis katę ar šunį, savo augintinį Vilniaus gyvūnų globos namuose gali kastruoti ar sterilizuoti nemokamai“, – pabrėžia veterinarijos gydytoja.

Didžiausi pavojai – kraujomaiša ir ligos

Dar vienas A. Stasiūnienės išskiriamas nekontroliuojamo gyvūnų dauginimosi pavojus – kraujomaiša. Uždaroje patalpoje gyvenantys gyvūnai kergiasi tarpusavyje. Kraujomaišos vaisius dažniausiai sunkiau vystosi, gimęs pasižymi daug silpnesniu imunitetu, pastebimi daug dažnesni susirgimai (pvz., alergijos, artritai ir kt.).

Vilniaus mieste laisvai gyvenančių kačių kontrolė vykdoma pagal tarptautinę programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“, t.y., jos pagal gyventojų pranešimus sugaunamos, sterilizuojamos ir po kelių dienų vėl paleidžiamos sugavimo vietoje.

2015 m. pagal šią programą buvo kastruotos 446 katės/ katinai, 2016 m. – 392, o štai 2017 m. sterilizuota 590 gyvūnų. Per 2017 metus 69 pensininkai pasinaudojo nemokama paslauga kastruoti savo augintinius, kurie taip pat buvo vakcinuoti ir pažymėti mikroschemomis.

Veterinarijos gydytoja A. Stasiūnienė atkreipia dėmesį ir į benamėms katėms būdingą užkrečiamą pavojingą ligą. Kačių rinotracheitas – tai dažniausiai sutinkama ir labai greitai plintanti virusinė liga, kurią sukelia I tipo herpes virusas.

Ligos sukėlėjas patenka į organizmą per burnos, nosies, akių gleivinę. Kačių rinotracheitas labiausiai paplitęs tarp benamių, niekada nevakcinuotų kačių ir pavojingiausias mažiems kačiukams (mažylių mirtingumas iki 30 proc.). Pirmieji ligos požymiai – akys pradeda ašaroti, pastebimos išskyros iš nosies, atsiranda akių uždegimas (konjuktyvitas), katė gali pradėti kosėti.

Vis dėlto, rinotracheitu gali susirgti netgi katės, kurios neišleidžiamos iš namų – virusą galite parnešti vien paglostę kitą, virusą nešiojančią, katę. Šios ligos negydant, galimos sudėtingos komplikacijos – plaučių uždegimas, bronchitas, virškinamojo trakto sutrikimai ar net encefalitas.

Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad laiku būtų suteikta pagalba. Auginantiems kačiukus reikia nepamiršti, kad nuo 8 gyvenimo savaitės jiems būtina atlikti profilaktinę vakcinaciją ir ją kasmet pakartoti.

Mano, kad problemą išspręstų gyvūnų ženklinimas ir registravimas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra atsakinga už gyvūnų globėjų ir gyvūnų globos vietų valstybinę veterinarinę priežiūrą. t.y. nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kad šios įstaigos atitiktų nustatytus veterinarinius, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė įsitikinusi, kad visuotinė ar tikslinė šunų ir kačių ženklinimo ir registravimo prievolė būtų viena efektyviausių priemonių, užtikrinančių efektyvesnę augintinių laikymo, veisimo, prekybos, vežimo ir kt. sričių kontrolę. Tačiau kol kas Lietuvoje augintinių ženklinimas ir registravimas yra laisvanoriškas.

„Visuomenėje vis dar sklando klaidinantys mitai, kad šunų ar kačių patelėms būtina atsivesti palikuonių sveikatos sumetimais. Gyvūnų augintinių veisimas turi būti planuojamas, o ne atsitiktinis. Gyvūnų augintinių savininkai skatinami kastruoti savo augintinius, išskyrus tuos, kurie planuoja verstis komerciniu gyvūnų veisimu. Bet kokiu atveju, gyvūno savininko atsakomybė yra užtikrinti, kad jų augintinių jaunikliai būtų perduoti naujiems savininkams, o ne išmetami į gatvę ar jais kitaip atsikratoma“, – aiškina ji.

Kitas svarbus aspektas, kurį pabrėžia R. Sirutkaitytė – neatsakingas ir neapgalvotas gyvūnų jauniklių įsigijimas, dovanojimas ir pan. Tai taip pat labai didina bešeimininkių ar bepriežiūrių augintinių populiaciją.

„Gyvūnus augintinius rekomenduojama įsigyti iš patikimų, oficialiai registruotų veisėjų, pardavėjų ar priglausti iš gyvūnų globėjų. Augintinių įsigijimas iš nelegalių veisėjų skatina ir bešeimininkių, bepriežiūrių gyvūnų augintinių populiacijos skaitlingumą“, – teigia pašnekovė.

R. Sirutkaitytė pabrėžia, kad kartu su augintiniu šeimininkas prisiima ir atsakomybę už jį. Pavyzdžiui, jei namuose laikomas nekastruotas katinas yra išleidžiamas laisvai vaikščioti lauke, jam ne tik kyla pavojus būti sužalotam, užsikrėsti užkrečiamomis ligomis – jis taip pat prisidės ir prie augančio bešeimininkių gyvūnų augintinių jauniklių skaičiaus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (5)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.