Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį

 (22)
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.
Katė valgo mėsą
© Shutterstock

Tai – ne vienintelė „nekontroliuojama veisykla“

Pati šeimininkė paaiškino, kad prieš kelerius metus namo parsinešė kačių porelę, kuri susilaukė palikuonių, o šie dauginosi toliau, kol vilnietės namuose bėgiojo jau 13 gyvūnų. Garbaus amžiaus moteris katėmis negalėjo tinkamai pasirūpinti. Apleistoms ir išbadėjusioms katėms diagnozuotas virusinis rinotracheitas.

„Patekusios į bendrovės „Grinda“ globą, katės pirmiausia buvo gydomos antibiotikais, stiprinamas jų imunitetas. Kai pasveiks, bus sterilizuojamos. Kadangi katės nebuvo išleidžiamos į kiemą, todėl pagal programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ jų į Vilniaus gatves paleisti negalima, nes jos tiesiog neišgyvens. Tikimės, kad atsiras jas norintys globoti atsakingi šeimininkai“, – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė.

Deja, toks atvejis kaip šis nėra retenybė. Per metus iš tokių „nekontroliuojamų veisyklų“ į Vilniaus gyvūnų globos namus patenka vidutiniškai apie 15 gyvūnų.

„Labai gaila, kad kartais meilė keturkojui perauga į visiškai neatsakingą maniją, nors gyvūnų populiacijos kontrolės paslaugos yra lengvai pasiekiamos. Pavyzdžiui, kiekvienas Vilniaus miesto senjoras, auginantis katę ar šunį, savo augintinį Vilniaus gyvūnų globos namuose gali kastruoti ar sterilizuoti nemokamai“, – pabrėžia veterinarijos gydytoja.

Didžiausi pavojai – kraujomaiša ir ligos

Dar vienas A. Stasiūnienės išskiriamas nekontroliuojamo gyvūnų dauginimosi pavojus – kraujomaiša. Uždaroje patalpoje gyvenantys gyvūnai kergiasi tarpusavyje. Kraujomaišos vaisius dažniausiai sunkiau vystosi, gimęs pasižymi daug silpnesniu imunitetu, pastebimi daug dažnesni susirgimai (pvz., alergijos, artritai ir kt.).

Vilniaus mieste laisvai gyvenančių kačių kontrolė vykdoma pagal tarptautinę programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“, t.y., jos pagal gyventojų pranešimus sugaunamos, sterilizuojamos ir po kelių dienų vėl paleidžiamos sugavimo vietoje.

2015 m. pagal šią programą buvo kastruotos 446 katės/ katinai, 2016 m. – 392, o štai 2017 m. sterilizuota 590 gyvūnų. Per 2017 metus 69 pensininkai pasinaudojo nemokama paslauga kastruoti savo augintinius, kurie taip pat buvo vakcinuoti ir pažymėti mikroschemomis.

Veterinarijos gydytoja A. Stasiūnienė atkreipia dėmesį ir į benamėms katėms būdingą užkrečiamą pavojingą ligą. Kačių rinotracheitas – tai dažniausiai sutinkama ir labai greitai plintanti virusinė liga, kurią sukelia I tipo herpes virusas.

Ligos sukėlėjas patenka į organizmą per burnos, nosies, akių gleivinę. Kačių rinotracheitas labiausiai paplitęs tarp benamių, niekada nevakcinuotų kačių ir pavojingiausias mažiems kačiukams (mažylių mirtingumas iki 30 proc.). Pirmieji ligos požymiai – akys pradeda ašaroti, pastebimos išskyros iš nosies, atsiranda akių uždegimas (konjuktyvitas), katė gali pradėti kosėti.

Vis dėlto, rinotracheitu gali susirgti netgi katės, kurios neišleidžiamos iš namų – virusą galite parnešti vien paglostę kitą, virusą nešiojančią, katę. Šios ligos negydant, galimos sudėtingos komplikacijos – plaučių uždegimas, bronchitas, virškinamojo trakto sutrikimai ar net encefalitas.

Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad laiku būtų suteikta pagalba. Auginantiems kačiukus reikia nepamiršti, kad nuo 8 gyvenimo savaitės jiems būtina atlikti profilaktinę vakcinaciją ir ją kasmet pakartoti.

Mano, kad problemą išspręstų gyvūnų ženklinimas ir registravimas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra atsakinga už gyvūnų globėjų ir gyvūnų globos vietų valstybinę veterinarinę priežiūrą. t.y. nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kad šios įstaigos atitiktų nustatytus veterinarinius, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė įsitikinusi, kad visuotinė ar tikslinė šunų ir kačių ženklinimo ir registravimo prievolė būtų viena efektyviausių priemonių, užtikrinančių efektyvesnę augintinių laikymo, veisimo, prekybos, vežimo ir kt. sričių kontrolę. Tačiau kol kas Lietuvoje augintinių ženklinimas ir registravimas yra laisvanoriškas.

„Visuomenėje vis dar sklando klaidinantys mitai, kad šunų ar kačių patelėms būtina atsivesti palikuonių sveikatos sumetimais. Gyvūnų augintinių veisimas turi būti planuojamas, o ne atsitiktinis. Gyvūnų augintinių savininkai skatinami kastruoti savo augintinius, išskyrus tuos, kurie planuoja verstis komerciniu gyvūnų veisimu. Bet kokiu atveju, gyvūno savininko atsakomybė yra užtikrinti, kad jų augintinių jaunikliai būtų perduoti naujiems savininkams, o ne išmetami į gatvę ar jais kitaip atsikratoma“, – aiškina ji.

Kitas svarbus aspektas, kurį pabrėžia R. Sirutkaitytė – neatsakingas ir neapgalvotas gyvūnų jauniklių įsigijimas, dovanojimas ir pan. Tai taip pat labai didina bešeimininkių ar bepriežiūrių augintinių populiaciją.

„Gyvūnus augintinius rekomenduojama įsigyti iš patikimų, oficialiai registruotų veisėjų, pardavėjų ar priglausti iš gyvūnų globėjų. Augintinių įsigijimas iš nelegalių veisėjų skatina ir bešeimininkių, bepriežiūrių gyvūnų augintinių populiacijos skaitlingumą“, – teigia pašnekovė.

R. Sirutkaitytė pabrėžia, kad kartu su augintiniu šeimininkas prisiima ir atsakomybę už jį. Pavyzdžiui, jei namuose laikomas nekastruotas katinas yra išleidžiamas laisvai vaikščioti lauke, jam ne tik kyla pavojus būti sužalotam, užsikrėsti užkrečiamomis ligomis – jis taip pat prisidės ir prie augančio bešeimininkių gyvūnų augintinių jauniklių skaičiaus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (8)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (29)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje (1)

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje
Katė kaip nykštukas – miniatiūrinė, didelėmis ausimis ir nežemiška snukio išraiška. Tokios yra Minskino katės. Minskino veislė išvesta iš Munčkino ir sfinkso veislių.

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė (23)

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė
Idėja auginti sraigę pasirodė šauni toli gražu ne tik Kempiniukui Plačiakelniui. Vilnietė Sigutė jau spėjo tuo įsitikinti – prieš keletą mėnesių ji pradėjo bendrą gyvenimą su milžiniška sraige, kurią pavadino Gario vardu.

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas
Rytų dvispalvė – tarsi dėmėmis ištapyta balta katė – neabejotinai patiktų abstrakcionizmo gerbėjams. Ši veislė išvesta maždaug prieš pusę šimtmečio Didžiojoje Britanijoje, sukryžminus Siamo ir Kornvalio rekso kates.

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva? (8)

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį (22)

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti (66)

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti
Ne su kiekviena kate susidraugauti lengva – kai kurios būna baikščios, užsispyrusios ar net agresyvios. Jau 5 metus su katinu neįstengianti susidraugauti moteris kreipėsi pagalbos: ar įmanoma prisijaukinti katiną, nemėgstantį žmogiškos draugijos?

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę (80)

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę
Naujieji metai ne visiems prasidėjo laimingai – pirmąją šių metų dieną konteineryje, tarsi būtų viena iš šiukšlių, palikta transportavimo narve uždaryta maždaug 2-3 metų kalytė.

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu (203)

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu
Iki šiol daug ką stebina veganišką mitybą pasirinkę žmonės. O dar labiau stebimasi žmonėmis, kurie veganais paverčia savo šunis. Tačiau ar tikrai yra kuo stebėtis?

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų? (15)

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų?
Jau esame rašę, kaip Naujųjų naktį padėti augintiniams, kurie bijo fejerverkų. Šiame tekste pateikiame dar daugiau patarimų, ką daryti, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso.

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti (36)

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti
Naujieji Metai – smagi ir laukiama šventė. Geri draugai, šaunus vakarėlis, juokas, linksmybės ir, žinoma, ryškiaspalviai griausmingi fejerverkai. Deja, daugybei šunų tai - baisiausia metų naktis. Po Naujųjų Metų sutikimo itin padaugėja skelbimų, kuriuose prašoma padėti surasti iš panikos pabėgusius gyvūnus. Kasmet gruodžio mėnesį žiniasklaida pildosi patarimais apie tai, kaip reikėtų elgtis su garsų bijančiu šunimi. Tačiau kas sukelia tas, atrodo, beprasmes baimes?

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės (90)

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės
Pagėgių savivaldybėje medžiojęs Arvydas Komskis nušovė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį. Melas ar tiesa, kad mirtiną šūvį „Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis paleido nesitaikydamas ir gyvūną nušovė netyčia? Išklausyti teismo verdikto pats A. Komskis neatvyko.