Įtaria piktų kaimynų ataką
„Mes, Kunigiškių gyventojai, esame sukrėsti ir pasipiktinę po to, kai pastaruoju metu vienas po kito buvo nunuodyti net 17 katinų. Dar du naminiai katinai išgyveno ir šiuo metu gydomi vaistais ir lašelinėmis, veterinarai duoda mažai vilčių, nes yra labai stipriai pažeisti vidiniai organai.
Šis nusikaltimas prieš nekaltus, prižiūrimus ir niekam nekenkiančius gyvūnus yra nesuvokiamai žiaurus ir negali likti nutylėtas. Mes esame pasiryžę ir imamės veiksmų kreipiantis į visuomenę bei miesto valdžią, siekdami ne tik nustatyti kaltą asmenį, bet ir užkirsti kelią bet kokiam tolesniam gyvūnų skriaudimui Palangos mieste.
Mes kviečiame visus, kurie turi informacijos ar galbūt buvo liudininkai šių siaubingų veiksmų, atsiliepti ir padėti mums atskleisti tai padariusio asmens tapatybę. Taip pat kviečiame miesto valdžią imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta visų gyvūnų saugumas ir gerovė“, – rašo Kunigiškių gyventojai.
Susisiekus su viena iš skundą parašiusių Kunigiškių bendruomenės narių Laura Vyšniauskaite, paaiškėjo, kad dalis katinų Sakalo gatvėje yra auginami namuose, tačiau jie išleidžiami į lauką pasivaikščioti. Būtent šiuos katinus ir bandoma atgaivinti su veterinarijos gydytojų pagalba.
„O kiti gyvūnai yra prižiūrimi ir globojami dviejų kaimynių – jie yra mūsų bendruomenės katinai, kurie kažkokiu būdu atsirado Palangoje. Greičiausiai, buvo kažkieno atvežti, palikti ir panašiai. Jie visi yra pagauti, sterilizuoti ir jie gyvena lauke, bet jie turi teritoriją privačiuose šių kaimynių namuose, kur jie gyvena, žiemoja, būna ir yra maitinami. Tai nėra visiškai laukiniai gyvūnai, kurie niekam nerūpi ir nepriklauso – tai yra mūsų bendruomenės prižiūrimi katinai. Jie kiekvieną vakarą ir rytą yra maitinami ir panašiai“, – sako L. Vyšniauskaitė.
Kaip aiškina pašnekovė, gyvūnai ėmė gaišti vienas paskui kitą – viskas įvyko vos per keletą dienų.
„Viskas prasidėjo nuo praėjusio savaitgalio ir toliau tęsiasi. Šį savaitgalį, sekmadienį, pas mane atėjo leisgyvė katė ir kitą rytą dar du katinai, kuriuos spėjome pirmadienį išvežti pas veterinarą ir bent jau kol kas palaikyti gyvybę. Tai čia viskas įvyko, sakyčiau, kokių penkių dienų bėgyje. Vieną dieną katėms kaip ir viskas gerai, kitą – pasidaro vangios, matosi, kad kažkas yra ne taip. Ir labai staigiai netenka jėgų, guli leisgyvės, į nieką nereaguoja, o tada agonijos būdu numiršta. Sakyčiau, tai įvyksta per 8–9 valandas. Prieš tai nebuvo absoliučiai jokių simptomų. Paskutinė katė, kai mirinėjo, aš ją girdžiau vandeniu, bet ji geso akyse: silpnėjo, silpnėjo, o tada absoliučioje agonijoje, paralyžiuje tokiame, mirė“, – pasakoja pašnekovė.
Paklausta, ar įtaria konkrečius asmenis ar asmenį, kuris galėjo taip pasielgti su kaimynystėje gyvenančiais katinais, moteris sako, kad įtarimų yra, tačiau konkrečių įrodymų – ne. Be to, kaip pastebi ji, iki šiol niekas iš kaimynų tiesiogiai dėl katinų niekada nesiskundė: „Nebuvo tokių tiesioginių, kad būtų kažkas atėjęs ir pasakęs, kad mums jie trukdo, kažką reikia daryti. Būtume sureagavę, tačiau tikrai tokių nebuvo. Akivaizdu, kad tai yra vienas iš kaimynų. Turime įtarimą, bet tiesioginių įrodymų – ne. Prieš tai yra buvusi viena moteris, kuri nuodydavo anksčiau, dabar jos nebėra, bet yra atsikrausčiusių piktų, prabangiuose namuose gyvenančių žmonių, kurie tvarkosi savo teritoriją ir jiems yra labai nepatogu, kai gyvūnas praeina pro jų teritoriją. Tai yra prabangus turtas, prie pat jūros.“
Kaip sako moteris, įtariamas išpuolis prieš katinus įvyko konkrečioje teritorijoje, nes tolėliau gyvenantys katinai visi yra sveiki, todėl, jos nuomone, tai tik pagrindžia nuodijimo faktą.
„Matome, kad buvo atakuoti būtent toje teritorijoje, nes yra katinų, kurie gyvena kitoje pusėje Kunigiškių, tai jie visi iki šiol ir yra. Tie katinai, kurie neateina į tą teritoriją, kurioje paprastai renkasi dviejų kaimynių katinai maitintis, kurioje yra maitinami ryte ir vakare, – yra gyvi ir sveiki. Aš kiekvieną dieną juos sutinku ir juos prižiūriu. Akivaizdžiai yra tos dvi lokacijos, kuriose visas veiksmas vyksta, atakuotos“, – skundžiasi Kunigiškių gyventoja.
Kreipėsi į policiją, laukia atsakymo
Kaip pasakoja L. Vyšniauskaitė, pirmųjų dviejų katinų žūties atveju bendruomenė iš karto kreipėsi į policiją, skambindami trumpuoju numeriu 112, ir teiravosi, ką daryti tokioje situacijoje. Vis dėlto, policijos atsakymas bendruomenę nustebino.
„Mums paskambino iš Klaipėdos policijos komisariato pareigūnas ir mūsų paklausė: kur jie kakoja ir kam jie priklauso? Tada pasakė, kad laukinių katinų neturi būti – jie turi kažkam priklausyti, o jeigu jūs už rankos nepagavote, nenufilmavote ir panašiai, jūs negalėsite nieko įrodyti ir realiai paaiškino taip, kad nieko nepadarysime šioje situacijoje.
Tada jis paklausė, ar mes rašysime pareiškimą, ar ne. Mes atsakėme, kad pagalvosime ir perskambinsime. Ir tada vienas paskui kitą kasdien pradėjo katinai mirti, mes pradėjome susigaudyti, kas čia vyksta ir ką daryti. Šiandien bendravome su „Nuaru“, kurie surinko gaišenas, patarė kreiptis į policiją. Tą ir padarėme, gavome atsakymą, kad užregistruota. Dabar laukiame iš policijos reakcijos toliau. Turbūt, akivaizdu, kad policija turi pas mus atvažiuoti, tada mes suprasime, kad jie kažką daro, nes elektroniniu būdu jau patvirtinta, kad užregistruota, kad gavome, tai dabar laukiame eigoje jų atvykimo“, – pasakoja moteris.
Susisiekus su minėtu policijos komisariatu, paaiškėjo, kad įvykis išties yra užfiksuotas, o policijos pareigūnai tikslina turimą informaciją.
„Buvo gautas pranešimas per epolicija.lt Palangos policijos komisariate ir šiuo metu yra tikslinamos aplinkybės. Pranešime, kiek man nurodė Palangos pareigūnai, yra informacija iš socialinių tinklų, tai yra, turbūt tai, kas yra socialiniuose tinkluose, – kad galimai yra nuodijami gyvūnai, katės šiuo atveju, kad saugokite gyvūnus ir pridėta nuotrauka. Kolegos nurodė, kad šiuo metu yra tikslinamos aplinkybės, aiškinamasi situacija, yra pavesta pareigūnams patikslinti aplinkybes ir tada bus matyti, kokia galimai nusikalstama veika yra padaryta“, – informuoja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.
Veterinarijos klinika patvirtinti žiurkių nuodų fakto negali
Susisiekus su veterinarijos klinika „Petveta“, esančia Kretingoje, į kurią buvo atvežti du leisgyviai katinai, ir pasiteiravus, ar šioji gali įtarti nuodijimo faktą žiurknuodžiais, administracijos darbuotoja patikino, kad tokių išvadų daryti gydykla negali.
„Situacija yra tokia, kad vakar buvo atvežtas katinis Šmikis, šiandien yra atvežta antra katytė. Aišku, mes kažkokių toksikologinių ėminių netyrėme, nes tokios galimybės tiesiog neturime. Pagal gyvūno būklę, kad yra inkstų pakitimai, temperatūra, buvo pritaikytas gydymas. Dėl tolimesnio, kaip įsivaizduojame nuodijimo ar dar kažkokio kitokio, atvejo, mes pakomentuoti nieko negalime, nes kol kas į mus kreipėsi tik viena šeima su dviem katinukais.
Mes niekada neatmetame, kad tai yra galimi žiurknuodžiai, dėl to prevenciškai yra taikomas gydymas vitaminu K1, nes kaip bebūtų, sunku tą labai ištirti, neturint specialios įrangos, bet negydant laiku, gyvūnui galima pakenkti. Todėl visada profilaktiškai yra duodamas vitaminas K1. Mes negalime teigti, kad čia buvo būtent žiurknuodžiai“, – situaciją komentavo veterinarijos klinikos administratorė.
Pašnekovė patikino, kad pirmojo atvežto gyvūno – Šmikio – būklė šiandien yra ženkliai geresnė.
Situacijai išsiaiškinti yra tik du keliai
Gyventojai yra įsitikinę, kad gyvūnų globos organizacija „Nuaras“, kuri surinko kačių gaišenas, atliks patologinius tyrimus ir padės išsiaiškinti, ar tikrai galima patvirtinti nuodijimo žiurkių nuodais faktą. Tačiau, kaip aiškina organizacijos direktorė Jurgita Gustaitienė, tokių tyrimų ši įmonė neatlieka – už tai atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pasak pašnekovės, tokiose situacijose žmogus gali rinktis du kelius, siekdamas išsiaiškinti situaciją, ir taip patvirtinti arba paneigti įtarimus.
„Vienas variantas – atvažiuoja policija, apžiūri vietovę, išsikviečia VMVT, ji susideda visas gaišenas ir nuveža į Nacionalinę laboratoriją, o ten – padaromas skrodimas, nustatoma mirties priežastis, atliekama ekspertizė policijos nurodymu. Antras variantas – žmogus ima katės gaišeną, eina į privačią veterinarijos gydyklą ir sako: skroskite katę. Jeigu veterinarijos specialistas apsiima šią procedūrą atlikti, jis surašo, ką jis mato, kas ten yra pažeista. Yra tik du variantai. Trečias variantas yra nieko nekviesti, skambinti mums, mes susirenkame ir atiduodame į Rietavą utilizuoti.
Jeigu žmonės, viena ar kelios šeimos, įtaria, kad gyvūnai yra nuodijami sąmoningai, jie privalo pranešti apie nusikaltimą prieš gyvūną – tai yra žiaurus elgesys su gyvūnu. Gydytojas, sužinojęs apie tokią situaciją, irgi privalo pranešti. O policija negali sakyti, kad trūksta įrodymų, nepadariusi tyrimo, nes gali būti nunuodijimas. Jeigu žmonės mato – reikia tą versiją atmesti, o kai bus atliktas skrodimas – laboratorija ir parašys: mirties priežastis yra tokia ir tokia. Mirtis būna dėl širdies sustojimo arba dėl kvėpavimo sustojimo. Kitaip nemiršta nei žmonės, nei gyvūnai – yra dvi mirties priežastys, bet dėl ko atsitiko tas širdies arba kvėpavimo sustojimas, reikia tai išsiaiškinti.
Jeigu tai yra nuodai, reikia tai užkardyti, kad piktybinis žmogus eitų į kalėjimą ir nenuodytų gyvūnų. Tuos nuodus gali rasti ir vaikas, tai čia pavojinga ir visuomenei. Deja, iki šiol visi žiurknuodžiai yra laisvai pardavinėjami mūsų lentynose, ką jau ne vieną kartą aš pati inicijavau, kad reikia drausti pardavinėti, ir su Seimo nariais esu kalbėjusi. O jeigu skrodimo metu būtų nustatyta, kad tai yra infekcinė liga, saugant populiaciją, reikėtų tas kates aplinkui vakcinuoti“, – aiškina ji.
Siūlo neatmesti infekcinės ligos tikimybės
Vis dėlto, J. Gustaitienė atkreipia dėmesį, kad nunuodyti kates yra labai sudėtinga – tokie atvejai dažniau pasitaiko šunims, todėl ji siūlo neatmesti ir infekcijos tikimybės, kuri galėjo nusinešti minėtų kačių gyvybes.
„Katės labai retai žiurknuodžius suėda, netgi pelės neėda, kuri nusinuodijusi žiurkių nuodais. Nebent esu girdėjusi, kad į pieną ar konservuotą pašarą pila antifrizą, bet šiaip katė neėda tokio daikto, jei jis yra su nuodu. Katę nunuodyti labai sudėtinga, šunį labai lengva – žmonės primėto jaukų ar su žiurknuodžiais, ar stiklais, ar cheminėmis medžiagomis ir tikrai iš praktikos žinau, kad daug daugiau pasitaiko šunims. Norint nunuodyti katę, reikia turėti labai didelę išmonę, tai šiuo atveju – tikrai labai abejočiau.
Dažnai žmonėms atrodo, kad numirė penkios katės ir jos yra nunuodytos, tačiau tai yra infekcinė liga, nes mes nevakcinuojame pakankamai savo augintinių – juos reikia vakcinuoti. Tik vakcina padeda apsaugoti. Yra trys labai pavojingos ligos katėms. Viena yra mirtinai pavojinga – panleukopenija. Daugelyje šaltinių netgi rašoma, kad nuo jos jauniems kačiukams yra šimtaprocentinis mirtingumas – per maždaug savaitę gali išmirti visa populiacija.
Simptomai yra vėmimas, viduriavimas, susitraukę snukučiai, jie atrodo lyg sudžiūvę, mes sakome, – kaukolė pasidaro. Iš karto iš snukio matyti, kad serga gyvūnas, bet tai yra testuojama – mes prieglaudoje visas tokias kates įtartinas, kurios viduriuoja, testuojame, kad eliminuotume šią ligą. Ji kitaip dar vadinama Kačių maru – tai yra labai invazyvi liga. Taip pat yra rinotracheitas, rečiau sutinkamas kalicivirusas, bet jį ir rinotracheitą galima išgydyti. Žmonėms šios ligos nepavojingos, tik katėms, todėl jas reikia vakcinuoti“, – pastebi J. Gustaitienė.
Kaip nurodė klinikos, į kurią buvo atvežti du katinai, administratorė, veterinarijos gydytojai infekcinių ligų atvežtiems pacientams neįtarė: „Pagal kraujo tyrimus, esant virusiniams susirgimams, tarkime, krenta trombocitai, tai virusinių ligų įtarta nebuvo. Todėl dėl jų ir nebuvo toliau tirta.“