Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais

 (16)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
© V. Kavaliausko nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis ne tik sugeba įkvėpti studentus, padeda gerinti studijų programas, bet ir tampa jų bičiuliu, mokytoju bei patarėju. Daugelis sutiktų jo buvusių ir esamų studentų neslepia, kad būtent šis žmogus juos paskatino tapti kinologais, įkurti veislyną, domėtis gyvūnais ir rasti savo profesinį kelią. Pats Mindaugas mano, kad jo misija – padėti įprasminti šunų gyvenimą. Daugelį metų jis dėsto studentams ir siekia, kad terapija su šunimis (kaniterapija) būtų ne tik lengviau prieinama, reglamentuota, bet ir pagrįsta moksliniais tyrimais.

„Į kinologiją mane atvedė pats gyvenimas. 15 metų dirbdamas Lietuvos veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje, labiau pažinau ne pačius šunis, o kinologus, dresuotojus, klubų įkūrėjus. Šios pažintys iki dabar padeda dėstant studentams apie gyvūnus. Stengiuosi kiek įmanoma labiau juo supažindinti su kinologijos pasauliu, savo sričių profesionalais.“
Šunys Mindaugą sudomino dėl to, kad jie yra pirmieji domestikuoti gyvūnai, kuriuos pirmykštis žmogus prisijaukino dėl reikalingų jų sugebėjimų – apsaugoti, pagalbos medžioklėje, kompanijos, netgi šilumos.

„Mane šunys patraukė savo unikalumu. Moksliškai įrodyta, kad bendraujant šuniui ir žmogui išsiskiria tas pats laimės hormonas – oksitocinas, tad mes su jais bendraujame biochemiškai ir tai yra tiesiog nuostabu, neįtikėtina.“

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

Prieš šešerius metus M. Paleckaitis atrado dar vieną sritį, kurioje šuo gali padėti žmonėms, ypač vaikams – tai kaniterapija. Vyras pasakoja, kad, pradėjęs domėtis šia terapijos forma, greitai pastebėjo, koks didelis jos poreikis visuomenėje ir kiek mažai galimybių jį patenkinti.

„Kai susijungė Veterinarijos akademija ir Kauno medicinos universitetas, tapome LSMU. Po vienu stogu atsidūrė medikai ir gyvūnų specialistai. Mums reikėjo integruotis į mediciną. Taip ir atsirado kaniterapija – mes parengiame šunis ir su jais galime padėti žmonėms.“

„Šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug kaniterapinių šunų. Gal tik 30–40 tų, kurie oficialiai yra išlaikę testus. Tiesa, Lietuvoje kol kas nėra jokio šios srities reglamentavimo. Kaniterapija, kaip ir joga, akupunktūra, Tibeto medicina, fitoterapija, gydymas dėlėmis, priskiriama alternatyviajam gydymui. Alternatyviosios medicinos ir sveikos gyvensenos rūmai stengiasi padaryti taip, kad šios sritys būtų reglamentuotos nuostatomis, teisės aktais, metodika. Kol kas gydytojai į tai žiūri labai atsargiai, nors situacija švelnėja. Tie medikai, kurie turi šunų, supranta, kad kaniterapija tam tikrais atvejais gali padėti, palengvinti paciento būklę, tad turime projektų, kurių metu lankome autistus, senolius, akluosius.“

„Žmonės, rengiantys šunis kaniterapijai, dirba be atlygio, savanoriškais pagrindais. Daugelis šios srities šalininkų įsitikinę, kad ne tėvai turėtų atsilyginti už suteiktą paslaugą, turėtų atsirasti valstybės parama. Viena iš pagrindinių siekiamybių – pasiekti, kad Lietuvoje kaniterapeuto veikla taptų visateise specialybe.

Pavyzdžiui, hiperaktyviems vaikams kaniterpija yra reikalinga. O vaistų jiems nėra. Tad pagelbėti galime tik mes. Tai kaip iš tokių vaikų tėvų dar imti pinigus...“

„Šiuo metu kaniterapija daugiausia yra skirta vaikams. Tai yra ta amžiaus grupė, kai mes dar galime kažkaip jiems pagelbėti, juk jiems visas gyvenimas prieš akis ir norisi, kad jis būtų visavertis. Aišku, važiuojame ir į senjorų namus, bet ten mūsų tikslas kitoks – norime jiems pakelti nuotaiką, prablaškyti.“
Mindaugas pasakoja, kad terapija padedant šunimis – ilgas procesas, kurio metu šuo ne „gydo“, o motyvuoja pacientą atlikti kokį nors veiksmą. Seanse dalyvauja šuo, kaniterapeutas ir reikiamos srities gydytojas ar specialistas. Ši veikla skirstoma į tris lygius: pirmasis – susitikimai su šunimi, antrasis – edukacija, mokymas ir trečias – asistavimas terapijoje. Būtent todėl ne visi atestuoti šunys gali tapti terapijos dalimi. Pašnekovas pasakoja, kad užsienyje šunys šiai veiklai pradedami rengti dar prieš gimstant, kadangi pirmiausiai atranka prasideda nuo tėvų nes jie turi pasižymėti tam tikromis būtinomis savybėmis.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

„Kaniterapijai šuo rengiamas dar prieš gimimą. Reikia parinkti tėvus, kurie charakterio savybėmis būtų panašūs, paklusnūs, protingi. Kaniterapinis šuo turi būti protingai paklusnus. Jis turi matyti pacientą, bet girdėti šeimininką. Jis klauso komandų nežiūrėdamas į šeimininką. Faktas, kad dirbantis šuo ir žmogus pavargsta. Būtent todėl viskas yra valdoma – treniruotės negali vykti ilgiau nei 40 minučių. Išsiskyręs organizme „laimės“ hormonas būtent tiek laiko ir veikia, po to jo lygis pradeda kristi, ir darbas tampa beprasmis, nebėra reikalingo poveikio. Šunys, kurie yra parengti kaniterapijai, dirba su dideliu noru. Jei mes verstume juos dalyvauti šiame procese, tai nebebūtų kaniterapija. Būtent todėl atliekama daug testų, kad būtų įsitikinta, jog šuo tikrai tinka šiai veiklai.“

„Mūsų tikslas yra ne tik vykdyti kaniterapiją, norime sukurti metodikų, rašyti mokslinius straipsnius, norime, kad kaniterapija būtų moksliškai pagrįsta. Norime, kad atsirastų dar daugiau mokslinių, baigiamųjų darbų ir įteisintos metodikos, kad kaniterapeutas būtų profesija, už kurią žmonės gautų atlyginimą. Aišku, jis niekada nebus didelis – kaip ir muziejininko ar bibliotekininko, bet, kaip ir jie, kaniterapeutas dirbs iš širdies, sielos, norėdamas padėti kitam žmogui.“

Šiuo metu LSMU Veterinarijos akademijoje studentai gali įgyti gyvūnų mokslo bakalauro laipsnį, baigiamąjį darbą rašant iš kinologijos srities , o siekiantys magistro laipsnio gali dar labiau tobulinti žinias ir gyvūnų terapijos srityje. Universiteto studentai rašo mokslinius darbus, susijusius su kaniterapija, atlieka mokslinius tyrimus. Palyginti naujos Gyvūnų mokslo studijų programos studentus Mindaugas vadina „fanatikais“, daugelis jų tiesiog pamišę dėl žirgų, šunų ar roplių.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

„Mūsų studentai rašo mokslinius darbus apie kaniterapiją. Pavyzdžiui, vaikai įvertinami pagal autizmo skalę, o tuomet po 10 seansų su šunimi žiūrima, ar pagerėjo, ar pablogėjo. Dažniausiai jų savijauta pagerėja. Žinoma, šiuos testus atlieka psichologai, kurie nešališkai gali įvertinti pokytį. Pagal tokius tyrimus galima kurti metodikas, kaip reikėtų dirbti, kad rezultatai būtų geriausi. Tai yra svarbu, nes pasaulinę praktiką turime pritaikyti lietuviams, atsižvelgti į tam tikrą šalies specifiką.“

„Mano misija yra padėti žmonėms, kurie dega noru tuo užsiimti, nori šunis rengti šiam darbui. O mes su kolegomis tvarkome viską iš „viršaus“ – mokslinių, mokomųjų pozicijų. Galų gale, suteikiame patalpas dresuoti, testuoti šunis.”

Užsakymo nr.: PT_74911054

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai (15)

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai
Atšalus orams, gatvėje pastebime ne tik šilčiau apsirengusius žmones, bet ir keturkojus. Nors anksčiau tokį vaizdelį palydėdavo žmonių krizenimas, šiandien į tai žiūrima rimčiau, o specialistai netgi dalinasi rekomendacijomis, kokiai temperatūrai esant šuniui reikėtų parūpinti ne tik aprangą, bet ir batus. O kaip savo augintinius rengia miestiečiai?

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai (47)

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai
Į DELFI redakciją kreipėsi Klaipėdos „Nuaru“ pasipiktinusi Leila Lukoševič. Moteris teigia, kad prieš porą mėnesių ji išgelbėjo kalytę ir atidavė ją „Nuarui“, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad prieglaudoje iš gyvūno liko tik griaučiai. Leilai kelia didelį susirūpinimą gyvūnų laikymo sąlygos „Nuare“, tuo metu šio atstovai atsako, kad kalytę nualino jai taikytas gydymas.

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (3)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (161)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (9)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (273)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.