Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais

 (16)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
© V. Kavaliausko nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis ne tik sugeba įkvėpti studentus, padeda gerinti studijų programas, bet ir tampa jų bičiuliu, mokytoju bei patarėju. Daugelis sutiktų jo buvusių ir esamų studentų neslepia, kad būtent šis žmogus juos paskatino tapti kinologais, įkurti veislyną, domėtis gyvūnais ir rasti savo profesinį kelią. Pats Mindaugas mano, kad jo misija – padėti įprasminti šunų gyvenimą. Daugelį metų jis dėsto studentams ir siekia, kad terapija su šunimis (kaniterapija) būtų ne tik lengviau prieinama, reglamentuota, bet ir pagrįsta moksliniais tyrimais.

„Į kinologiją mane atvedė pats gyvenimas. 15 metų dirbdamas Lietuvos veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje, labiau pažinau ne pačius šunis, o kinologus, dresuotojus, klubų įkūrėjus. Šios pažintys iki dabar padeda dėstant studentams apie gyvūnus. Stengiuosi kiek įmanoma labiau juo supažindinti su kinologijos pasauliu, savo sričių profesionalais.“
Šunys Mindaugą sudomino dėl to, kad jie yra pirmieji domestikuoti gyvūnai, kuriuos pirmykštis žmogus prisijaukino dėl reikalingų jų sugebėjimų – apsaugoti, pagalbos medžioklėje, kompanijos, netgi šilumos.

„Mane šunys patraukė savo unikalumu. Moksliškai įrodyta, kad bendraujant šuniui ir žmogui išsiskiria tas pats laimės hormonas – oksitocinas, tad mes su jais bendraujame biochemiškai ir tai yra tiesiog nuostabu, neįtikėtina.“

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

Prieš šešerius metus M. Paleckaitis atrado dar vieną sritį, kurioje šuo gali padėti žmonėms, ypač vaikams – tai kaniterapija. Vyras pasakoja, kad, pradėjęs domėtis šia terapijos forma, greitai pastebėjo, koks didelis jos poreikis visuomenėje ir kiek mažai galimybių jį patenkinti.

„Kai susijungė Veterinarijos akademija ir Kauno medicinos universitetas, tapome LSMU. Po vienu stogu atsidūrė medikai ir gyvūnų specialistai. Mums reikėjo integruotis į mediciną. Taip ir atsirado kaniterapija – mes parengiame šunis ir su jais galime padėti žmonėms.“

„Šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug kaniterapinių šunų. Gal tik 30–40 tų, kurie oficialiai yra išlaikę testus. Tiesa, Lietuvoje kol kas nėra jokio šios srities reglamentavimo. Kaniterapija, kaip ir joga, akupunktūra, Tibeto medicina, fitoterapija, gydymas dėlėmis, priskiriama alternatyviajam gydymui. Alternatyviosios medicinos ir sveikos gyvensenos rūmai stengiasi padaryti taip, kad šios sritys būtų reglamentuotos nuostatomis, teisės aktais, metodika. Kol kas gydytojai į tai žiūri labai atsargiai, nors situacija švelnėja. Tie medikai, kurie turi šunų, supranta, kad kaniterapija tam tikrais atvejais gali padėti, palengvinti paciento būklę, tad turime projektų, kurių metu lankome autistus, senolius, akluosius.“

„Žmonės, rengiantys šunis kaniterapijai, dirba be atlygio, savanoriškais pagrindais. Daugelis šios srities šalininkų įsitikinę, kad ne tėvai turėtų atsilyginti už suteiktą paslaugą, turėtų atsirasti valstybės parama. Viena iš pagrindinių siekiamybių – pasiekti, kad Lietuvoje kaniterapeuto veikla taptų visateise specialybe.

Pavyzdžiui, hiperaktyviems vaikams kaniterpija yra reikalinga. O vaistų jiems nėra. Tad pagelbėti galime tik mes. Tai kaip iš tokių vaikų tėvų dar imti pinigus...“

„Šiuo metu kaniterapija daugiausia yra skirta vaikams. Tai yra ta amžiaus grupė, kai mes dar galime kažkaip jiems pagelbėti, juk jiems visas gyvenimas prieš akis ir norisi, kad jis būtų visavertis. Aišku, važiuojame ir į senjorų namus, bet ten mūsų tikslas kitoks – norime jiems pakelti nuotaiką, prablaškyti.“
Mindaugas pasakoja, kad terapija padedant šunimis – ilgas procesas, kurio metu šuo ne „gydo“, o motyvuoja pacientą atlikti kokį nors veiksmą. Seanse dalyvauja šuo, kaniterapeutas ir reikiamos srities gydytojas ar specialistas. Ši veikla skirstoma į tris lygius: pirmasis – susitikimai su šunimi, antrasis – edukacija, mokymas ir trečias – asistavimas terapijoje. Būtent todėl ne visi atestuoti šunys gali tapti terapijos dalimi. Pašnekovas pasakoja, kad užsienyje šunys šiai veiklai pradedami rengti dar prieš gimstant, kadangi pirmiausiai atranka prasideda nuo tėvų nes jie turi pasižymėti tam tikromis būtinomis savybėmis.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

„Kaniterapijai šuo rengiamas dar prieš gimimą. Reikia parinkti tėvus, kurie charakterio savybėmis būtų panašūs, paklusnūs, protingi. Kaniterapinis šuo turi būti protingai paklusnus. Jis turi matyti pacientą, bet girdėti šeimininką. Jis klauso komandų nežiūrėdamas į šeimininką. Faktas, kad dirbantis šuo ir žmogus pavargsta. Būtent todėl viskas yra valdoma – treniruotės negali vykti ilgiau nei 40 minučių. Išsiskyręs organizme „laimės“ hormonas būtent tiek laiko ir veikia, po to jo lygis pradeda kristi, ir darbas tampa beprasmis, nebėra reikalingo poveikio. Šunys, kurie yra parengti kaniterapijai, dirba su dideliu noru. Jei mes verstume juos dalyvauti šiame procese, tai nebebūtų kaniterapija. Būtent todėl atliekama daug testų, kad būtų įsitikinta, jog šuo tikrai tinka šiai veiklai.“

„Mūsų tikslas yra ne tik vykdyti kaniterapiją, norime sukurti metodikų, rašyti mokslinius straipsnius, norime, kad kaniterapija būtų moksliškai pagrįsta. Norime, kad atsirastų dar daugiau mokslinių, baigiamųjų darbų ir įteisintos metodikos, kad kaniterapeutas būtų profesija, už kurią žmonės gautų atlyginimą. Aišku, jis niekada nebus didelis – kaip ir muziejininko ar bibliotekininko, bet, kaip ir jie, kaniterapeutas dirbs iš širdies, sielos, norėdamas padėti kitam žmogui.“

Šiuo metu LSMU Veterinarijos akademijoje studentai gali įgyti gyvūnų mokslo bakalauro laipsnį, baigiamąjį darbą rašant iš kinologijos srities , o siekiantys magistro laipsnio gali dar labiau tobulinti žinias ir gyvūnų terapijos srityje. Universiteto studentai rašo mokslinius darbus, susijusius su kaniterapija, atlieka mokslinius tyrimus. Palyginti naujos Gyvūnų mokslo studijų programos studentus Mindaugas vadina „fanatikais“, daugelis jų tiesiog pamišę dėl žirgų, šunų ar roplių.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

„Mūsų studentai rašo mokslinius darbus apie kaniterapiją. Pavyzdžiui, vaikai įvertinami pagal autizmo skalę, o tuomet po 10 seansų su šunimi žiūrima, ar pagerėjo, ar pablogėjo. Dažniausiai jų savijauta pagerėja. Žinoma, šiuos testus atlieka psichologai, kurie nešališkai gali įvertinti pokytį. Pagal tokius tyrimus galima kurti metodikas, kaip reikėtų dirbti, kad rezultatai būtų geriausi. Tai yra svarbu, nes pasaulinę praktiką turime pritaikyti lietuviams, atsižvelgti į tam tikrą šalies specifiką.“

„Mano misija yra padėti žmonėms, kurie dega noru tuo užsiimti, nori šunis rengti šiam darbui. O mes su kolegomis tvarkome viską iš „viršaus“ – mokslinių, mokomųjų pozicijų. Galų gale, suteikiame patalpas dresuoti, testuoti šunis.”

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Augintinio gydymas: kokio vaistų poveikio turėtume bijoti? (2)

Augintinio gydymas: kokio vaistų poveikio turėtume bijoti?
Jūsų keturkojui draugui gali būti paskirta chirurginė ar stomatologinė procedūra, o galbūt tyrimas, kuriam prireiks nejautros. Jeigu su tokiu reikalu susiduriate pirmą kartą, Jūsų nerimas („ar viskas bus gerai?“) visiškai suprantamas.

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda (9)

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda
Iš nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos gavus pranešimą apie pastebėtą netinkamai vežamą veršelį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nedelsiant pradėjo tyrimą, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos (6)

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje
Kiekvienam rūpestingam šeimininkui jo gyvūnas lyg šeimos narys – drauge vyksta į keliones, lankosi kavinėse, o kartais net kartu keliauja į darbą. Tačiau namuose atsiradęs kačiukas ar šuniukas ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir pareikalauja nemažų finansinių išteklių. Jie skiriami dresūrai, kokybiškam ėdalui, žaislams, augintiniui susirgus ar patyrus traumą ne vieną šimtą eurų gali atsieiti gydymas. Todėl savo augintiniais besirūpinantys šeimininkai vis labiau domisi jų draudimo galimybėmis, teigiama pranešime spaudai.

Keturkojis nusikaltėlis privirė košės: kieno haskis suėdė vištas? (10)

Keturkojis <em>nusikaltėlis</em> privirė košės: kieno haskis suėdė vištas?
Spalio 17 d., antradienį, Kėdainių rajone esančiuose Medėkšiuose buvo sulaikytas... šuo. Agresyvus haskis ne tik įsisukęs į svetimą kiemą suėdė dvi vištas ir pusę triušio, bet ir buvo agresyviai nusiteikęs žmonių atžvilgiu bei bandė sukandžioti moterį, kurios vištas ir suėdė, rašo rinkosaikste.lt.

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (2)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (7)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (11)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (358)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.