Pavojus jauniklėms

Pirmieji katėms mirtiną ligą pastebėjo Biržų rajone veikiantys gyvūnų namai „Vizgis“, įkurti po tuo pačiu stogu kaip ir veterinarijos klinika bei gyvūnų ligoninė.

Klinikos veterinarijos gydytoja Deimantė Ščiavinskaitė pasakoja, kad pirmasis kačių maro atvejis Biržų rajone užregistruotas dar rugsėjo mėnesį, o iki šios dienos juo susirgo daugiau nei dešimt kačių. Dalį jų teko užmigdyti.

„Migdėme ir tas susirgusias, kurios turi šeimininkus, ir benames. Ypač buvo skaudu ir gaila, kad teko migdyti jaunas maru užsikrėtusias kates. Ši liga pavojingiausia kačiukams“, – konstatavo D. Ščiavinskaitė.

Jos teigimu, šį marą dažniausiai platina beglobės katės. Juo užsikrečia ir neskiepytos šeimininkų numylėtinės.

„Išėjusios į kiemą katės gali užsikrėsti nuo jau sergančiųjų išmatų ar vėmalų. Kačių maras dažniausiai pasireiškia viduriavimu ar vėmimu. Toms, kurios neišleidžiamos į kiemą, ligą gali parnešti šeimininkai, užmynę ant ligotų kačių ekskrementų“, – aiškino gyvūnų gydytoja.
Anot jos, augintinei mirtiną ligą į namus galima parnešti ir paglosčius ligotą katę.

Radikali utilizacija

D. Ščiavinskaitės teigimu, panleukopenijos virusu užsikrėtę kačiukai nugaišti gali tiesiog žaibiškai, šeimininkams net neįtarus, kad jie serga. Anot gydytojos, kliniką pasiekia kačių augintojų skundai, kad, atrodytų, be jokios priežasties gaišta neseniai atsivesti katinėliai.

Į kliniką atgabentoms ligotoms suaugusioms katėms padarius specialius testus buvo nustatyta, kad šios serga būtent kačių maru. Specialistė atkreipė dėmesį, kad ne visi auginantys kates praneša apie jų ligas, tad visai tikėtina, kad kačių maro atvejų rajone gali būti gerokai daugiau, nei jų nustatyta.
Katė, P. Židonio nuotr.

Pasak D. Ščiavinskaitės, kates pražudantis panleukopenijos virusas labai gajus. Nuo jo sukeltos ligos nugaišusias kates patariama labai giliai užkasti, o dar geriau – gaišenas deginti.
„Gaišenų utiliazacija turėtų būti radikali. To reikia todėl, kad kates pražudęs virusas ilgai išlieka aplinkoje, jį sunkiai sunaikina dezinfekantai“, – aiškino veterinarijos gydytoja.

Liga ne nauja

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento vadovas Žydrūnas Vaišvila teigė negalintis atsakyti, kiek gali būti paplitęs kačių maras.

Šiai tarnybai neprivalu registruoti tokių atvejų, todėl tas ir nedaroma.

Kaip tvirtino departamento vadovas, jis iki šiol yra girdėjęs tik apie Panevėžio apskrityje pasitaikančius pavienius ligos atvejus.

„Kačių maras – anaiptol ne nauja liga, ji žinoma seniai, o dažniausiai pasitaiko tarp bešeimininkių neskiepytų kačių“, – teigė Ž. Vaišvila.

Anot jo, nei šunys, nei juo labiau žmonės maru nuo kačių neužsikrečia.

Veža skiepyti

Pagal sutartį su miesto Savivaldybe Panevėžyje benamius gyvūnus gaudo ir karantinuoja įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“. Ji taip pat iš Panevėžio gyventojų nemokamai priima mikroschemomis pažymėtus šunis ir kates.

Dvi savaites gyvūnai izoliuojami, o vėliau, įvertinus jų būklę, arba perduodami gyvūnų globėjams, arba užmigdomi. Pernai į šios bendrovės karantinavimo patalpas, pasak komunikacijos specialistės Justinos Indulytės, buvo patekusios keturios katės. Visos jos perduotos gyvūnų globėjams.
Šiemet „Panevėžio specialus autotransportas“ nesugavo nė vienos benamės katės, panevėžiečiai savų kačių taip pat neatvežė.

Šiai įmonei paslaugas teikiantis veterinarijos gydytojas Liudas Brazdžionis teigia, jog kol kas jo nėra pasiekusios žinios apie kačių marą Aukštaitijos sostinėje.

„Bet pasklidus informacijai apie kaimyniniame Biržų rajone plintančią ligą, sulaukiu panevėžiečių skambučių, kaip apsaugoti kates. Kas nebuvo jų paskiepiję, atveža skiepyti“, – sako L. Brazdžionis.

Prieglaudų kasdienybė

Panevėžyje didžiausioje kačių prieglaudoje „Puma“, pasak jos vadovės Vilmos Jakštienės, šiuo metu globojama apie 100 murklių.

„Pas mus katės patenka įvairiai. Dažniausiai skambina žmonės ir praneša apie rastą sužeistą. Toks gyvūnas pirmiausia apžiūrimas veterinarijos klinikoje, tada mes perimame gydyti. Nemažai pas mus patenka tokių, kurių šeimininkai atsisako, nes dėl įvairių priežasčių nebegali laikyti“, – pasakoja V. Jakštienė.

Gyvūnų globėja tvirtina kačių maro nesibaiminanti, tačiau ne dėl to, kad jis aplenktų prieglaudą. Anot jos, tokia liga – visų prieglaudų kasdienybė.

„Tos maro baimės yra tiek, kiek mes veikiame. Katės sirgo ir sirgs maru. Beglobiai gyvūnėliai serga ta liga. Kai tokį parsivežame į prieglaudą, jis atrodo sveikas. Bet gyvūnui patyrus stresą, maras išlenda kaip iš dangaus“, – pasakoja V. Jakštienė.

Prieglaudos įkūrėja neslepia, kad kačių maro atvejų, ir ne po vieną, du, net ne po penkis, pasitaiko kasmet. Daugumą juo susirgusiųjų, pasak V. Jakštienės, pavyksta išgydyti. Svarbiausia, teigia globėja, prieglaudos augintines skiepyti. Taip sveikos katės apsaugomos, kad neužsikrėstų nuo ligotų.

„Visi mūsų gyvūnai paskiepyti. Jei į prieglaudą patektų maru sergantis gyvūnas, užsikrėtusios globojamos katės bent jau nenugaištų. Vakcinos yra tos mūsų nematomos išlaidos, kurių nėra net kaip parodyti. O kai kam atrodo, kad vakcinos yra iš mandrumo, nereikalingos benamiams gyvūnams“, – teigė vadovė.

Šalyje vedamas Gyvūnų augintinių registras informuoja, kad 2023-iųjų gruodžio 1-osios duomenimis, į jį įrašytos 3574 Panevėžio mieste ir 1532 Panevėžio rajone auginamos katės.
Apie benames kates informacijos nėra.