Išeivė iš Lietuvos išgelbėjo du tūkstančius gyvūnų

 (21)
Prisijunkite prie projekto „Gyvūnai senjorams“ ir priglauskite augintinį, o jo maisteliu metus laiko pasirūpins „Purina“. Susisiekite su mumis el. paštu info@letena.lt
Danguolė

Danguolę Valentinaitę galima vadinti pradininke, kurios iniciatyvos ir idėjos jau dvidešimt metų gerina keturkojų gyvūnų gyvenimą. Pašnekovės istorija nusidriekus nuo Šiaulių iki Čikagos, už jos nugaros keli tūkstančiai išgelbėtų gyvybių, o noras padėti silpnesniems neblėsta ir šiandien.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„1944 metais, artėjant rusų okupacijai, nusprendėme laikinai pasitraukti i Vakarus. Man tebuvo 7 metai, kuomet su jaunesniu broliu ir tėvais pradėjome virš 50 metų trukusią kelionę, kuri mus blaškė po daugelį pasaulio šalių. Tėvas, aktorius Juozas Valentinas, dirbo Šiaulių teatre kartu su tuo metu gerai žinomu režisieriumi Miltiniu. Šiaulių teatras buvo mano antrieji namai. Spektakliai, grimo kambariai, pasivaikščiojimai foje, visų dėmesys.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Kitas mano pomėgis buvo turgus ir jame prekiaujantys senoliai. Turguje visus savo dienpinigius išleisdavau ką nors pirkdama iš tų senolių. Namo grįždavau su 5 puokštėm žibuoklių, ant virvutės surištais riestainiais ar kokiu moliniu puodeliu. Kai pirmą kartą mama paklausė kodėl tiek daug puokščių pripirkau, atsakiau, kad negaliu pirkti tik iš vieno senolio, nes nuskriausčiau kitus. Nuo to laiko mama priprato prie mano parneštų iš turgaus pirkinių.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Meilė ir pagarba vyresnio amžiaus žmonėms buvo ir tebėra mano gyvenimo taisyklė. Tokią Lietuvą aš palikau. Gyvenant išeivijoje, išskyrus savo kasdienį darbą, didžiąją dalį savo laisvalaikio skyriau lietuviškoms organizacijoms. Daugybę metų buvau aktyvi „JAV krašto lietuvių bendruomenės“ narė.“ – prisiminimais iš savo vaikystės dalinasi pašnekovė.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Danguolė Valentinaitė viena pirmųjų Lietuvoje įkūrė gyvūnų globos organizaciją. Žinoma, pirmieji žingsniai buvo sudėtingi: „Gyvūnų gerovės veiklos pradžioje apie gyvūnų prieglaudą dar buvo per anksti galvoti. Tam reikėjo nemažai lėšų. Pirma užduotis buvo tobulinti gyvūnų laikymo įstatymą. 2000 metų gegužės mėnesį surengėme pirmąją akciją „Pasiutligei stop“ Vilniaus mieste. Akcijoje dalyvavo visos veterinarijos gydyklos, seniūnijos, Vilniaus miesto veterinarinė stotis ir VMVT.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Tuomet pavyko paskiepyti beveik 6 tūkstančių šunų ir kačių. Nemokama skiepų akcija tęsėsi iki 2004 metų. Laikui bėgant nepajutau kaip vis dažniau namuose tekdavo priglausti likimo nuskriaustą keturkojį, ieškoti naujų šeimininkų. Pradžia buvo sunki ir sudėtinga, neturėjau jokios patirties, nors namuose gyveno dvi suaugusios Samojiedo veislės kalytės.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pagrindinis lūžis įvyko visai netikėtai, po staigių ir nesėkmingų gyvenimo pokyčių, nusivylimo savanaudišku žmonių elgesiu. Visa tai mane pastūmėjo nukreipti savo dėmesį į gyvūnus. Išgelbėto gyvūno dėkingumas, prisirišimas, meilė ir ištikimybė man davė jėgų gyventi ir nesuklupti. Tai ir buvo tas paskatinimas imtis gyvūnų globos.“

Danguolė pastebi, kad per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje požiūris į gyvūnus labai pasikeitęs: „Mane džiugina, kad visuose Lietuvos miestuose turime aktyviai veikiančias gyvūnų globos organizacijas. Dauguma jų įsteigtos jaunų žmonių iniciatyva. Prieglaudose gyvūnai praktiškai nebemigdomi, o laikomi, kol jiems randami nauji šeimininkai.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Taip pat džiugu, kad didžioji dviejų procentų pajamų mokesčio dalis atitenka gyvūnų globos organizacijoms - tai akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje požiūris į gyvūnus tikrai radikaliai pasikeitęs. Šeimininkai taip pat tampa vis atsakingesni: jei prieš 19 metų Vilniuje buvo tik 3 ar 4 veterinarijos gydyklos, aptarnaudavusios viso miesto gyventojus, tai šiandien, jeigu neklystu, jų yra apie 30. Iš prieglaudų paimami gyvūnai nebepatenka į neatsakingų šeimininkų rankas. Sterilizacija sumažino benamių gyvūnų skaičių.

Viena iš dar neišspręstų problemų - tai neatsakingi naminių kačių šeimininkai. Jie savo augintinių nesterilizuoja ir prieauglis atsiduria gatvėje arba konteineriuose.“

Pašnekovė mano, kad ne jai vienai šunys ir katės padėjo ištverti sunkius momentus bei suteikė gyvenimo pilnatvės. Keturkojai taip pat gali padėti ir kitiems senjorams: „Iš savo asmenines patirties galiu pasakyti, kad lietuviai senjorai ne daug kuo skiriasi nuo užsieniečių. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje jie rečiau priglaudžia gyvūnus - finansiniai ištekliai. Vien tik skiepų įkainiai musų senolius atbaido nuo gyvūnų laikymo, o kur dar vaistai nuo kirminų ir erkių? O jei augintinis suserga...


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Antra labai svarbi priežastis - baimė, kas nutiks gyvūnui, jei šeimininkas iškeliaus anapilin. Norint, kad senjorai galėtų laikyti augintinius ir džiaugtis jų draugija, gyvūnų organizacijos turėtų įsipareigotų apmokėti gyvūno skiepus ir gydymą, bei garantuotų perimti juos savo globon šeimininko ligos ar mirties atveju.

Sudarius tokias sąlygas, senjorai mažiau baimintųsi, o tuo pačiu būtų išspręstas ir prieglaudose gyvenančių gyvūnų likimas. Katės būtų bene tinkamiausias augintinis daugumai senolių. Mažiau priežiūros, ramesnės, meilesnės, sukalbamesnės. Jeigu senjoras dar stiprus ir mėgsta vaikščioti - vyresnio amžiaus šuniukas būtų idealus palydovas ir draugas. Šuo padėtų užmegzti pokalbį su kitais sutiktais gyvūnų mylėtojais. Juk niekuomet nežinom į ką tos pažintys gali išsirutulioti.

Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.

Kompanija „Purina“ užtikrins nemokamą ėdalo tiekimą metus laiko. Kviečiame senjorus, kurie norėtų priglausti savo namuose gyvūną arba jų artimuosius susisiekti su mumis e. paštu info@letena.lt arba užpildyti mūsų anketą puslapyje keturkojaidraugai.ltiki lapkričio 10 dienos.

Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Augintinio gydymas: kokio vaistų poveikio turėtume bijoti? (2)

Augintinio gydymas: kokio vaistų poveikio turėtume bijoti?
Jūsų keturkojui draugui gali būti paskirta chirurginė ar stomatologinė procedūra, o galbūt tyrimas, kuriam prireiks nejautros. Jeigu su tokiu reikalu susiduriate pirmą kartą, Jūsų nerimas („ar viskas bus gerai?“) visiškai suprantamas.

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda (9)

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda
Iš nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos gavus pranešimą apie pastebėtą netinkamai vežamą veršelį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nedelsiant pradėjo tyrimą, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos (6)

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje
Kiekvienam rūpestingam šeimininkui jo gyvūnas lyg šeimos narys – drauge vyksta į keliones, lankosi kavinėse, o kartais net kartu keliauja į darbą. Tačiau namuose atsiradęs kačiukas ar šuniukas ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir pareikalauja nemažų finansinių išteklių. Jie skiriami dresūrai, kokybiškam ėdalui, žaislams, augintiniui susirgus ar patyrus traumą ne vieną šimtą eurų gali atsieiti gydymas. Todėl savo augintiniais besirūpinantys šeimininkai vis labiau domisi jų draudimo galimybėmis, teigiama pranešime spaudai.

Keturkojis nusikaltėlis privirė košės: kieno haskis suėdė vištas? (10)

Keturkojis <em>nusikaltėlis</em> privirė košės: kieno haskis suėdė vištas?
Spalio 17 d., antradienį, Kėdainių rajone esančiuose Medėkšiuose buvo sulaikytas... šuo. Agresyvus haskis ne tik įsisukęs į svetimą kiemą suėdė dvi vištas ir pusę triušio, bet ir buvo agresyviai nusiteikęs žmonių atžvilgiu bei bandė sukandžioti moterį, kurios vištas ir suėdė, rašo rinkosaikste.lt.

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (2)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (7)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (11)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (358)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.