Išeivė iš Lietuvos išgelbėjo du tūkstančius gyvūnų

 (21)
Prisijunkite prie projekto „Gyvūnai senjorams“ ir priglauskite augintinį, o jo maisteliu metus laiko pasirūpins „Purina“. Susisiekite su mumis el. paštu info@letena.lt
Danguolė

Danguolę Valentinaitę galima vadinti pradininke, kurios iniciatyvos ir idėjos jau dvidešimt metų gerina keturkojų gyvūnų gyvenimą. Pašnekovės istorija nusidriekus nuo Šiaulių iki Čikagos, už jos nugaros keli tūkstančiai išgelbėtų gyvybių, o noras padėti silpnesniems neblėsta ir šiandien.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„1944 metais, artėjant rusų okupacijai, nusprendėme laikinai pasitraukti i Vakarus. Man tebuvo 7 metai, kuomet su jaunesniu broliu ir tėvais pradėjome virš 50 metų trukusią kelionę, kuri mus blaškė po daugelį pasaulio šalių. Tėvas, aktorius Juozas Valentinas, dirbo Šiaulių teatre kartu su tuo metu gerai žinomu režisieriumi Miltiniu. Šiaulių teatras buvo mano antrieji namai. Spektakliai, grimo kambariai, pasivaikščiojimai foje, visų dėmesys.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Kitas mano pomėgis buvo turgus ir jame prekiaujantys senoliai. Turguje visus savo dienpinigius išleisdavau ką nors pirkdama iš tų senolių. Namo grįždavau su 5 puokštėm žibuoklių, ant virvutės surištais riestainiais ar kokiu moliniu puodeliu. Kai pirmą kartą mama paklausė kodėl tiek daug puokščių pripirkau, atsakiau, kad negaliu pirkti tik iš vieno senolio, nes nuskriausčiau kitus. Nuo to laiko mama priprato prie mano parneštų iš turgaus pirkinių.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Meilė ir pagarba vyresnio amžiaus žmonėms buvo ir tebėra mano gyvenimo taisyklė. Tokią Lietuvą aš palikau. Gyvenant išeivijoje, išskyrus savo kasdienį darbą, didžiąją dalį savo laisvalaikio skyriau lietuviškoms organizacijoms. Daugybę metų buvau aktyvi „JAV krašto lietuvių bendruomenės“ narė.“ – prisiminimais iš savo vaikystės dalinasi pašnekovė.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Danguolė Valentinaitė viena pirmųjų Lietuvoje įkūrė gyvūnų globos organizaciją. Žinoma, pirmieji žingsniai buvo sudėtingi: „Gyvūnų gerovės veiklos pradžioje apie gyvūnų prieglaudą dar buvo per anksti galvoti. Tam reikėjo nemažai lėšų. Pirma užduotis buvo tobulinti gyvūnų laikymo įstatymą. 2000 metų gegužės mėnesį surengėme pirmąją akciją „Pasiutligei stop“ Vilniaus mieste. Akcijoje dalyvavo visos veterinarijos gydyklos, seniūnijos, Vilniaus miesto veterinarinė stotis ir VMVT.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Tuomet pavyko paskiepyti beveik 6 tūkstančių šunų ir kačių. Nemokama skiepų akcija tęsėsi iki 2004 metų. Laikui bėgant nepajutau kaip vis dažniau namuose tekdavo priglausti likimo nuskriaustą keturkojį, ieškoti naujų šeimininkų. Pradžia buvo sunki ir sudėtinga, neturėjau jokios patirties, nors namuose gyveno dvi suaugusios Samojiedo veislės kalytės.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pagrindinis lūžis įvyko visai netikėtai, po staigių ir nesėkmingų gyvenimo pokyčių, nusivylimo savanaudišku žmonių elgesiu. Visa tai mane pastūmėjo nukreipti savo dėmesį į gyvūnus. Išgelbėto gyvūno dėkingumas, prisirišimas, meilė ir ištikimybė man davė jėgų gyventi ir nesuklupti. Tai ir buvo tas paskatinimas imtis gyvūnų globos.“

Danguolė pastebi, kad per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje požiūris į gyvūnus labai pasikeitęs: „Mane džiugina, kad visuose Lietuvos miestuose turime aktyviai veikiančias gyvūnų globos organizacijas. Dauguma jų įsteigtos jaunų žmonių iniciatyva. Prieglaudose gyvūnai praktiškai nebemigdomi, o laikomi, kol jiems randami nauji šeimininkai.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Taip pat džiugu, kad didžioji dviejų procentų pajamų mokesčio dalis atitenka gyvūnų globos organizacijoms - tai akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje požiūris į gyvūnus tikrai radikaliai pasikeitęs. Šeimininkai taip pat tampa vis atsakingesni: jei prieš 19 metų Vilniuje buvo tik 3 ar 4 veterinarijos gydyklos, aptarnaudavusios viso miesto gyventojus, tai šiandien, jeigu neklystu, jų yra apie 30. Iš prieglaudų paimami gyvūnai nebepatenka į neatsakingų šeimininkų rankas. Sterilizacija sumažino benamių gyvūnų skaičių.

Viena iš dar neišspręstų problemų - tai neatsakingi naminių kačių šeimininkai. Jie savo augintinių nesterilizuoja ir prieauglis atsiduria gatvėje arba konteineriuose.“

Pašnekovė mano, kad ne jai vienai šunys ir katės padėjo ištverti sunkius momentus bei suteikė gyvenimo pilnatvės. Keturkojai taip pat gali padėti ir kitiems senjorams: „Iš savo asmenines patirties galiu pasakyti, kad lietuviai senjorai ne daug kuo skiriasi nuo užsieniečių. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje jie rečiau priglaudžia gyvūnus - finansiniai ištekliai. Vien tik skiepų įkainiai musų senolius atbaido nuo gyvūnų laikymo, o kur dar vaistai nuo kirminų ir erkių? O jei augintinis suserga...


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Antra labai svarbi priežastis - baimė, kas nutiks gyvūnui, jei šeimininkas iškeliaus anapilin. Norint, kad senjorai galėtų laikyti augintinius ir džiaugtis jų draugija, gyvūnų organizacijos turėtų įsipareigotų apmokėti gyvūno skiepus ir gydymą, bei garantuotų perimti juos savo globon šeimininko ligos ar mirties atveju.

Sudarius tokias sąlygas, senjorai mažiau baimintųsi, o tuo pačiu būtų išspręstas ir prieglaudose gyvenančių gyvūnų likimas. Katės būtų bene tinkamiausias augintinis daugumai senolių. Mažiau priežiūros, ramesnės, meilesnės, sukalbamesnės. Jeigu senjoras dar stiprus ir mėgsta vaikščioti - vyresnio amžiaus šuniukas būtų idealus palydovas ir draugas. Šuo padėtų užmegzti pokalbį su kitais sutiktais gyvūnų mylėtojais. Juk niekuomet nežinom į ką tos pažintys gali išsirutulioti.

Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.

Kompanija „Purina“ užtikrins nemokamą ėdalo tiekimą metus laiko. Kviečiame senjorus, kurie norėtų priglausti savo namuose gyvūną arba jų artimuosius susisiekti su mumis e. paštu info@letena.lt arba užpildyti mūsų anketą puslapyje keturkojaidraugai.ltiki lapkričio 10 dienos.

Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (22)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.