aA
Pastaruoju metu daug kalbama apie šalies, piliečių pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Nes kuo geriau yra pasiruošta vienam ar kitam galimam scenarijui, tuo operatyviau valstybė gali veikti ir tuo mažesni nuostoliai patiriami. Tinkamas pasirūpinimas gyvūnais augintiniais dabar, kuomet gyvūnai yra paženklinami ir susižiūrima skiepų bei gyvūno augintinio pasų, yra tiek adekvatus veiksmas dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste, tiek ir vienas iš valstybės stiprinimo būdų bet kokioje ekstremalioje situacijoje.
Moteris su šunimi
Moteris su šunimi
© AFP / Scanpix

Neskiepyti, neženklinti gyvūnai apsunkina keliavimą

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, šiuo metu Lietuvoje vyksta privalomasis pasiutligei imlių gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas poodinėmis mikroschemomis bei jų registravimas Gyvūnų augintinių registre.

„Privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas įvestas kaip kertinis dalykas, sulig kuriuo galimybės užtikrinti gyvūnų gerovę bei toliau veikti šioje srityje tampa nepalyginamai didesnės. Visgi karo Ukrainoje akivaizdoje, kai mus pasiekia informacija ir apie beviltiškoje padėtyje atsidūrusius gyvūnus ar kai su gyvūnais iš šalies bėgantys žmonės susiduria su problemomis valstybių pasieniuose, akivaizdu, kad gyvūnų ženklinimas mikroschema ir jų registravimas savininkų vardu tampa ir itin svarbia ekstremalių situacijų valdymo priemone. Legalus, kiek tai įmanoma – sklandus sienos kirtimas su gyvūnu įmanomas tik turint rankose gyvūno dokumentus – gyvūno pasą, o jis išduodamas tvarkingam, t. y. paskiepytam, paženklintam gyvūnui“, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.

Brigita Kymantaitė
Brigita Kymantaitė
© DELFI / Karolina Pansevič


Jai antrina ir pagalbos Ukrainai projektą „Ukrainos gyvūnai“ organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Ji pasakojo, jog su sunkumais dėl neskiepytų, nesuženklintų gyvūnų susiduriama ne tik Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, kur asmenys su dokumentų neturinčiais gyvūnais per sieną praleidžiami tik išimties tvarka dėl karo veiksmų, o gyvūnai yra privalomai skiepijami, bet ir labiau į žemyninę Europą nutolusiose šalyse, kur jokių palengvinimų kirsti sieną su gyvūnu nėra.

„Žmonės nuvyksta, pavyzdžiui, iki Didžiosios Britanijos, ir jei jiems kaip karo pabėgėliams patekti į šalį didesnių kliūčių nebūtų, tai gyvūnas be dokumentų kirsti sienos negali. Todėl žmonės yra priversti arba apsigręžti ir keliauti kitur, arba jie turi palikti savo gyvūnus pasienyje ir tai vyksta – augintiniai paliekami dėžėse, šunys pririšami prie stulpų ar medžių. Jei gyvūnai būtų turėję dokumentus, jų šeimininkams nebūtų reikėję imtis tokių drastiškų veiksmų“.

Europos gyvūno augintinio pasas – tik paženklintiems gyvūnams

Ko reikia, kad gyvūnas taptų mobilus ar transportabilus, o kirsti sieną su juo nebūtų didesnių problemų? Gyvūnas turi būti skiepytas nuo pasiutligės. Pasaulyje pasiutligės proveržių itin saugomasi, užsikrėtimo atveju ši liga gali būti mirtina gyvūnui ir žmogui, tad gyvūno vakcinavimo fakto pasienio punktuose žiūrima itin griežtai. Taip pat gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą.

„Europos gyvūno augintinio paso niekaip neišsiimsite, jei gyvūnas bus, pavyzdžiui, neženklintas, todėl to dar nepadariusieji kviečiami suskubti“, – gyventojus ragino B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė
Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė


Ji pabrėžė, jog jei gyvūnas paženklintas, didėja tikimybė, jog pasimetęs ar laikinai kur nors paliktas gyvūnas vėliau gali būti sugrąžintas tikriesiems savininkams.

Galvojant apie vieno ar kelių gyvūnų gabenimą, būtina pasirūpinti reikiamu narvų kiekiu.
B. Kymantaitė atkreipė dėmesį, jog gyvūnų ženklinimas yra viena iš priemonių per ekstremalias situacijas sumažinti chaoso, praradimų mastą, kas yra aktualu ir gyventojams, ir valstybei.

„Ekstremalios situacijos yra valdomos žymiai lengviau, jei joms yra ruošiamasi, arba kitaip – didinamas įvairių sričių pasiruošimas ir atsparumas. Tad kuo geriau būsime pasiruošę, tuo mažesnė tikimybė, kad gyventojai ar net gyvūnai virs nevaldoma našta ir tuo daugiau veiksmų laisvės turės su ekstremalia situacija besitvarkančios valstybinės institucijos.“

Ji akcentavo, jog tinkamas pasiruošimas ekstremalioms situacijoms – jokiu būdu ne baimės ar panikos požymis, o, priešingai, yra ekstremalių situacijų prevencija – kuo geriau esame pasiruošę reikiamu momentu greitai suvaldyti situaciją, tuo trumpiau ekstremali situacija gali tęstis.

Ženklinimas ir registravimas – beglobių skaičiaus mažinimo priemonė

Viena yra pasirūpinti nuosavu augintiniu, ir jau visai kas kita, kai evakuoti tenka tūkstančius gyvūnų turinčius zoologijos sodus, cirkus, gyvūnų prieglaudas.

„Atsakingos valstybinės institucijos turi būti įsivertinusi tokius dalykus kaip tikslus valstybėje laikomų gyvūnų skaičius, jų rūšys. Kai vienoje prieglaudoje yra per 1000 gyvūnų, tai faktas, kad juos evakuoti ar net išmaitinti ekstremalių situacijų sąlygomis bus labai sudėtinga. Tuo tarpu jei valstybėje siekiama mažinti beglobių skaičių, nuolat skatinamas jų atidavimas kad ir laikiniems globėjams ir tų gyvūnų skaičius prieglaudoje – 50, tai situacija ir ekstremaliu atveju bus visiškai kitokia. Tai mūsų valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ženklinti ir registruoti gyvūnus, kas yra ir beglobių mažinimo prieglaudose priemonė, vertinu itin teigiamai – kaip labai reikalingą pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, kaip vieną iš šalies atsparumo didinimo žingsnių. Todėl skatiname gyventojus, laikančius augintinius, savo asmeniniais veiksmais prisidėti prie situacijos gerinimo valstybėje“, – akcentavo B. Kymantaitė.

Ženklinimas mikroschema ir registravimas kaip strateginė valstybės pasitelkiama priemonė yra beglobių prevencija, mat kuo daugiau gyvūnų bus suženklinta, tuo didesnė tikimybė jiems pasimetus būti sugrąžintiems į namus.

„Norėdami padėti savo pačių valstybei ir gyvūnams, gyventojai turi ženklinti ir savo vardu registruoti gyvūnus ir, jei tik yra galimybė, ne pirkti, o priglausti beglobius, kad prieglaudose jų būtų kuo mažiau“, – sakė GATO vadovė.

Privalomasis gyvūnų ženklinimo terminas – 2022 m. gegužės 1 d. Iki to laiko visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis, o duomenys apie gyvūnus bei pagrindinė informacija apie savininkus – įtraukti į Gyvūnų augintinių registrą.

Letena
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Kanados sostinė tapo korgių rojumi: karalienės Elžbietos mylimiausiai veislei surengė išskirtinį paradą

Kanados sostinės gyventojai nusprendė karalienės Elžbietos valdymo 70-metį paminėti surengdami...

Lietuvis net neįtarė, kokią sudėtingą užduotį gaus Ukrainoje: parodė, kaip atrodo nesuvokiamus žiaurumus išgyvenę šunys (6)

Daugybė gyvūnų per karą Ukrainoje liko vieni. Kol dalis klaidžioja bombarduojamose gatvėse, kiti...

Alytaus rajone dingo Džeko Raselo terjeras: šeimininkai prašo padėti rasti šeimos narį

2022 gegužės 12 dieną, 21 val. 20 min. Alytaus rajone iš Galintėnų kaimo „Ąžuolas Resort“...

Veterinarė įvardijo svarbiausias augintinių mitybos taisykles: jų laikosi tikrai ne visi

Ar jūsų keturkojis draugas bus sveikas, pirmiausia lemia ne kas kitas, o visavertė mityba ,...

Beglobius Ukrainos gyvūnus gydantis veterinaras Žygimantas: jie jautresni, bet tokie pat mylintys

Situacija Ukrainos gyvūnų prieglaudose labai sunki – jose glaudžiasi po 1000 gyvūnų, taip pat...

Top naujienos

Dukart padurtam jaunuoliui – neįtikėtinas teismo akibrokštas: gali būti, kad pats nukrito ant peilio (7)

Linksmybės prie Nemuno Kidulių kaime baigėsi kruvinu konfliktu – jaunuoliui draugas du kartus...

Kol Lietuva nesutaria dėl partnerystės įstatymo – Amerika šlovina iš Lietuvos kilusį homoseksualą

Kol Lietuvoje kyla aršios, homofobiškos diskusijos dėl Seime žalią šviesą pagaliau gavusio...

Žibėnas pridengė vėl ne laiku suliepsnojusį komandos „degtuką“: jokio kriminalo

Panevėžio „Lietkabelis“ šiuo metu žaidžia geriausią krepšinį Lietuvoje, ir tai įrodo ne...

Karas Ukrainoje. Ukraina: kovos pasiekė didžiausią intensyvumą, Rusija vėl nusitaikė į Charkivą britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių (9)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Paskutinės gegužės dienos – su lietumi: griaudės perkūnija ir stiprės vėjas (1)

Artimiausiomis dienomis mūsų šalyje kasdien lankysis trumpalaikiai lietūs, prognozuoja sinoptikai.

Delfi PliusJon Herskovitz, Jeong-Ho Lee

Bidenui viešint Azijoje – nemaloni Rusijos ir Kinijos staigmena (7)

JAV prezidentui Joe Bidenui baigiant vizitų turą po Aziją nemalonią staigmeną surengė Rusija...

Mirė legendinės grupės „Depeche Mode“ narys Andy Fletcheris

Mirė legendinės britų grupės „ Depeche Mode “ narys Andy Fletcheris. Liūdną žinią savo...

Prasitarė, kad visi Putino strateginiai tikslai žlugo: ateinanti savaitė bus lemiama (2)

Vakarų politikų svarstymai, jog Ukraina rusams galėtų atiduoti dalį žemių, pykdo Kyjivą. Tai...

Lietuvių triumfas futbolo šalyje: Dambrauskas ir „Hajduk“ iškovojo Kroatijos taurę

Įspūdingai sezoną užbaigė Valdo Dambrausko vadovaujama Splito „Hajduk“ : Kroatijos taurės...

Mis Ukraina parodė, kaip atrodė prieš karą ir dabar: pokyčiai – neįtikėtini (3)

27 metų Ukrainos modelis Anna Nepliach atkreipė dėmesį į antsvorio problemą. Mergina...