„Stovime vietoje, kur žmonės gyveno jau geležies amžiuje, Halštato laikotarpiu čia buvo keltų. Greičiausiai čia buvo tų laikų gyvenvietė. Ir tai dar ne viskas. Čia kažkur būta ir romėnų kelio“, – sako B. Anzerberg.

Vienas iš specialiai apmokytų šunų paleidžiamas laisvai uostinėti teritoriją – jam reikia užuosti galimų kapinių vietą, kaulus. Šunys paleidžiami vienas paskui kitą. Kaip viskas vyksta, detaliau paaiškina „Archaeo Dogs“ įkūrėjas Dietmaras Kroepelis.

„Mes susitikome kasinėjimų vietoje. Tada pirmasis šuo apieškojo savo pasirinktą teritoriją. Bėgo į kairę, bėgo į dešinę. Laukėme, kol už kažko užsikabins, o tada pradės pagal kvapą ieškoti. Ir visa tai mums suteikė daug vertingos informacijos. Arba šuo nieko neranda, arba kažkur stabteli, arba pradeda loti. Jeigu grįžta atgal gana greitai, pasiunčiamas antras šuo, jam reikia patikrinti rezultatų tikrumą, nes dešimties minučių paieškos šunims, ypač vasarą, kai karšta, tai tarsi žmogui nubėgti maratoną. Labai nualina“, – sako D. Kroepelis.

Antrasis šuo paieškas vykdo jo šeimininkui nežinant, ar pirmasis aptiko ką nors įdomaus. Tam, kad šuo galėtų tapti „Archaeo Dog“ nariu, jam tenka mokytis dvejus metus, priduria D. Kroepelis ir pasidžiaugia, kad jo globotinių uoslės tikslumas daugiau nei 90 proc. ir jie gali užuosti net keturiolikos metrų gylyje gulinčius kaulus.

„Bonya nurodė šią vietą. Nelojo, bet labai aiškiai leido suprasti atsisėsdama. Parodė, kad čia yra tas kvapas, kaulo kvapas. Gali būti išlikęs laidojimo vietos kvapas. Taip pat gali būti, kad kasinėjant pavyks rasti ir pačių kaulų. Dabar darbo imsis antras šuo. Jo šeimininkas nežinos, kokie buvo Bonyos atliktos apžiūros rezultatai“, – teigia jis.

„Tarp šių trijų duobių Gazella taip pat nurodė kažką užuodžianti, tik kitoje pusėje. Šiuo metu pučia besikeičiantys vėjai. Vėjas klaidina, sunku pasakyti tiksliai“, – prideda „Archaeo Dogs“ įkūrėjas.

D. Kroepelis ir jo komanda daugumą savo savaitgalių praleidžia būtent taip važinėdami po Vokietiją – savo iniciatyva. Sako, kad tokia veikla praturtina ir džiugina, patinka jausmas, jog prisideda prie istorijos ir mokslo. Kalbant apie šunis, ar gali būti geresnis savaitgalis už tą, kurį praleidai lakstydamas ir uostydamas viską iš eilės?

„Manau, kad tokia veikla ne tik patinka šunims, nes jie turi, ką veikti, yra patenkinti ir laimingi, bet ir žmonėms, besidomintiems istorija, ypač archeologija. Mes ne vien archeologai, dauguma mūsų tiesiog mokslo žmonės, bet jaučiame silpnybę senovės kultūroms. Ir visi be išimties – tiek kaip mokslo žmonės, tiek kaip eiliniai smalsuoliai – norime padaryti TĄ atradimą. Žinome, kad darome gerą darbą visuomenei, nes be tokių iniciatyvų sistema nebeveiktų taip, kaip turėtų“, – sako jis.