Rastų gyvūnų tikrieji šeimininkai pasiimti neatvažiuoja
Pudra – tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip gyvenimo nuskriausti augintiniai, atradę naujus namus, kaipmat tampa džiugesiu kiekvieno iš mūsų širdims. Pudra, kaip pasakoja prieglaudos darbuotojai, bene geidžiamiausias katinas visame Vilniuje – ji užsukusių gyvūnų globos namų lankytojų širdis pavergia vos tik spėjus jiems pastebėti šią keturkoję.
Prieglaudos atidarymo metu ji sulaukė didžiulio dėmesio ir iš Vilniaus miesto mero, o norinčių ją priglausti – eilė. Tačiau Pudra laimingai įsikūrė gyvūnų globos namuose, o jos charakteriui puikiai tinkančios erdvios ir didelės patalpos, nesibaigiantis darbuotojų ir svečių dėmesys bei nuolatiniai žaidimai yra tai, ko reikia kiekvienam prieglaudinukui.
Pastarieji į Vilniaus gyvūnų globos namus atvyksta iš įvairiausių Vilniaus vietų, dažniausiai tai – toliau nuo centro esančios miesto vietos, kur, kaip įtaria globos namų vadovė, žmonės juos laiko voljeruose ar pririštus prie grandinių, dėl ko galiausiai jie pakliūva į gatvę.
„Ir tuomet mes važiuojame juos gaudyti. Jau dvejus metus yra privalomas augintinių ženklinimas, tai labai svarbu juos suženklinti, nes didžioji dalis pas mus atvažiuojančių gyvūnų yra neženklinti, todėl mes tai darome patys, atiduodant gyvūnus. Norime paskatinti visus žmones, kurių gyvūnai yra neženklinti, tai padaryti, nes kai žmonės skambina ir sako, kad dingo mano šuniukas ar kačiukas, pirmas mano klausimas būna, ar jis ženklintas? Žmonės sako, kad planavo, norėjo, bet nepadarė. Tai kas to nepadarėte, tai yra labai labai svarbu – padarykite kuo greičiau, nes taip paklydusį augintinį rasime greičiau ir jums bus lengviau įrodyti gyvūno savininkystę“, – teigia A. Žėbienė.
Visi atvykėliai pirmiausiai atsiduria priėmimo patalpoje, kurioje gyvūnai apžiūrimi, pasveriami, pagal dantų būklę nustatomas ir apytikslis jų amžius.
„Yra buvusi situacija, kai šuo buvo 12 metų, bet kadangi šeimininkai labai gerai prižiūrėjo dantis, mes galvojome, kad jam daugiausiai yra dveji“, – pasakoja A. Žėbienė bei priduria, kad tikslų augintinio amžių pavyko išsiaiškinti tik atsiradus jo tikriesiems šeimininkams.
Tačiau svarbiausia priėmimo skyriaus užduotis yra patikrinti, ar augintinis ženklintas, kad pavyktų surasti keturkojo šeimininkus. Deja, dažniausiai čia atvyksta beglobiai, neturintys mikroschemos, padedančios identifikuoti savininkus. Gaila, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kad pastarieji bastūno paprasčiausiai atsisako, net jei prieglaudai pavyksta nustatyti šeimininkus.
„Jei turi mikroschemą, susisiekiame su šeimininkais ir kviečiame juos atvykti pasiimti savo gyvūną. Būna, kad neatvažiuoja, tada gyvūnas apsigyvena pas mus. Tuomet vertiname, ar jam reikalingas karantinavimas – jeigu gyvūnas yra vakcinuotas nuo pasiutligės ir savininkas jo atsisako, mes galime jį iš karto tą pačią dieną dovanoti naujiems šeimininkams, o jeigu gyvūnas nuo pasiutligės neskiepytas, tuomet jis turi būti 14 dienų laikomas karantine“, – sako pašnekovė.
Kelios dešimtys priglaustinukų
Po karantino visi augintiniai keliauja į specialiai įrengtas laikymo vietas. Šunims įrengtj 68 voljerai, kurie yra skirtingo dydžio – nuo 3 kv. metrų iki 6,5 kv. metrų, su šildomomis grindimis. Kaip aiškina A. Žėbienė, voljerų dydis pritaikytas augintinio poreikiams, remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimais, kad augintinis galėtų jaustis komfortabiliai, priklausomai nuo jo svorio.
Visi voljerai vienas nuo kito atitverti pertvaromis, stiklai voljerų apačioje tonuoti, kad gyvūnai vienas kito nematytų ir į vienas kitą nereaguotų, nekiltų nepageidaujamų konfliktų ar papildomo streso.
„Kai jie matydavo vienas kitą, labai reaguodavo, o dabar jie yra užtverti, nemato vienas kito, ant nieko nepyksta, lauke išeina, pabendrauja. Turime tokias kompanionų grupes, tai jie kartu bėga į lauką, visi žaidžia. Turime tokių gan stambių, didelių patinų, aišku, jie visi iškastruoti, nedominuoja vienas prieš kitą, tai jie taip gražiai žaidžia. Vis dar bandomės kas su kuo sutaria ir leidžiame juos į lauką.
Dar ką darėme, kad išvengtume nelaimingų atsitikimų, tai įrengėme specialias šėryklas, kad išvengtume nelaimingų atsitikimų, jeigu šuo yra agresyvus, nes dažnai gyvūnai saugo maistą. Atėjęs personalas apačioje voljero atsidaro dureles, įdeda maisto, įpila vandens ir uždaro.
Tokiems šunims kaip Litas, kurių negali prisegti prie pavadėlio, mes padarėme ir lauko voljerus, kurie atsidaro specialiu jungikliu pakeliant duris, tai šunys, kai nori, patys išeina į lauką, personalas jungikliu uždaro voljerą, gali sutvarkyti visą jo kambarėlį, o šuo tuo metu uždarytas laksto lauko voljere“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.
Iš viso šiuo metu prieglaudoje gyvena 40 naujų šeimininkų laukiančių šunų ir 29 katės. Kaip pasakoja pašnekovė, po globos namų atidarymo pavyko nemažai jaunesnio amžiaus kačių padovanoti, tad nuolatinių gyventojų skaičius šiuo metu sumažėjęs.
Turi savo veterinarijos kliniką
Gyvūnams čia įkurti priežiūros, gydymo ir sterilizacijos kabinetai, kuriuose bus sterilizuojamos ir puslaukinės katės bei valdoma jų populiacija, gyvūnams suteikiama veterinarinė pagalba, įrengta pažangi ligų diagnostikos įranga.
„Turime kačių ir šunų stacionarus, kuriuose atliekame operacijas. Didžioji dalis yra sterilizacijos, navikų šalinimas, kažkokių žaizdų siuvimas, bet pagrindas yra sterilizacijos. Turime ir tyrimų kabinetą, kuriame galime atlikti kraujo tyrimus, naudojame mikroskopą, echoskopą. Rentgeno tyrimo aparato šiuo metu neturime ir neplanuojame turėti, todėl tas paslaugas perkame iš išorės. Taip pat ekstra atveju, naktimis, neturime budinčio gydytojo, tuomet vežame į kitas klinikas“, – sako A. Žėbienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad visi į laikiną globą patekę augintiniai kastruojami, vakcinuojami nuo pasiutligės ir infekcinių ligų, nukirminti bei ženklinti. Kitaip tariant, pilnai paruošti išvykti į naujus namus.
„Už tai mokėti nieko nereikia. Reikia tik turėti sąlygas ir prisiimti atsakomybę, nes gyvūnas gyvens ilgai – daugiau nei penkerius ar dešimt metų, priklausomai nuo jo amžiaus. Tai reikia pagalvoti, kur dėsite per atostogas, nes vasaros metu viešbučiai būna perpildyti, tuomet, ar turėsite pakankamai laiko skirti savo augintiniui, kad išeitumėte su juo pasivaikščioti.
Taip pat reikia užtikrinti, kad gyvūnas turėtų kokybišką gyvenimą, nes kad ir kaip negražiai skamba, tai yra pinigai – veterinarijos paslaugos yra brangios. Todėl reikia pagalvoti, ar turėsite pakankamai lėšų augintiniui susirgus, susižalojus jį atstatyti ant kojų ir pagydyti. Tokie klausimai yra labai svarbūs ir kiekvienas tai turi įsivertinti“, – tikina veterinarijos gydytoja.
Moderniuose gyvūnų globos namuose įrengta ir edukacinė erdvė, kurioje vyks įvairios mokomosios veiklos.
„Kadangi veiklą šiose patalpose pradėjome vykdyti tik nuo metų pradžios, buvo jau atėjusi viena mokykla su beveik 50 vaikų ir kitą savaitę vėl ateina, tai šiek tiek įsivažiuojame, kadangi tai ir mums nauja. Mes priimame kiek galime ir visus skatiname atvykti pas mus, susipažinti su globotiniais ir paklausyti, kad gyvūnai krenta ne iš dangaus – tai mūsų visų gyvenimo pasekmė“, – teigia pašnekovė.
Visą ekskursiją po Vilniaus gyvūnų globos namus ir pokalbį su jų vadove veterinarijos gydytoja Agne Žėbiene žiūrėkite laidoje „Duok leteną“.