Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą

 (62)
Akademijos gimnazija turi rimtų bėdų. Jos kieme gyvena keliolika benamių kačių, kurios, kažkam neatsakingai jas pašėrus prie įstaigos pagrindinių durų, iš ten nebesitraukia. Lyg to būtų maža, viena gyvūnų gerovės tarnyba gimnazijos direktorių Liudą Tauginą kaltina žiauriu elgesiu su gyvūnais – neva dėl to, kad šis draudžia mokiniams ir aplinkiniams gyventojams maitinti kates, šios iš bado jau ėda viena kitą.
Spalio mėnesį daryta kačių, gyvenančių prie Akademijos gimnazijos, fotografija.

Pradžių pradžia

Klausimas, žinoma, kaip gi viskas prasidėjo? Nebūtų nuostabu, jei prie mokyklos, kaip ir prie bet kurio kito pastato, pamatytume vaikštančią vieną ar dvi valkataujančias kates. Tačiau kai jų – per dvidešimt, ir visos sėdi prie pagrindinio mokyklos įėjimo, darosi įdomu.

Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas suaugęs asmuo nusprendė, kad mokyklos prieangis yra puiki vieta palikti laukinėms katėms maisto. Taip katės ėmė rinktis ten, kur neužlyja, kur padėta maisto. Maža to, jos ėmė daugintis, taigi iš keleto kačių skaičius netrukus išaugo iki keliolikos. Tada mokyklos direktorius kreipėsi į „Pifą“ prašydamas padėti – įgyvendinta akcija sugauk-sterilizuok-paleisk, kurios metu sterilizuota ar kastruota buvo 17 suaugusių kačių. Į „Pifą“ katinėlius atvežė mokyklos bendruomenė, mokyklos autobusėliu. Tą patvirtino pati katėms operaciją padariusi veterinarijos gydytoja Renata Šilkaitienė.

Tačiau dalis kačiukų buvo dar per maži operacijai, todėl jų kastravimas/sterilizavimas buvo atidėtas iki pavasario.

„Visos suaugusios katės buvo sterilizuotos, buvo likę mažų kačiukų, kurie dar per maži sterilizacijai, ir operacija buvo atidėta iki pavasario. Mokyklos direktorius neprieštaravo, kad tos katės ten gyventų“, – komentavo „Pifo“ savanorė Kėdainiuose Greta Linkė.

„Pati „Pife“ aš išoperavau šias kates. 17 kačių mokykliniu autobusiuku buvo atvežtos per kelis kartus. Visos katės sterilizuotos ir iškastruoti katinai. Liko vos keturi 3 mėn. kačiukai, kurie taip pat bus sterilizuoti pavasarį, nes dar per maži. Visos procedūros – tiek skiepai nuo pasiutligės, tiek operacijos buvo atliktos už dyką. O čia kalbama jog reikalingi pinigai. Visas laukines kates „Pifas“ sterilizuoja ir kastruoja bei skiepija nuo pasiutligės be jokio atlygio. Na, nežinojau, kad yra tokių žmonių, kurie darydami gerus darbus ir gelbėdami gyvūnus sugalvojo lengvai pasipelnyti", – komentavo veterinarė R. Šilkaitienė.

Turi savo versiją

Ši akcija buvo įgyvendinta spalio mėnesį. Tačiau kitos, mokyklos direktorių ir „Pifą“ neveiksnumu kaltinančios asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ teigimu, per tris mėnesius operacijai per maži kačiukai suaugo, susikergė ir susilaukė dar daugiau kačiukų. Maža to, jie ten badauja, o mokyklos direktorius baugina bendruomenę griežtai drausdamas maitinti kates, ir taip palikdamas jas likimo valioje.

„Į mus kreipėsi žmogus, kuris papasakojo apie didelę problemą vienoje mokykloje Kėdainių mieste. Šiuo metu kačių maždaug 15, o mažų kačiukų 5. Bet skaičius dar bus patikslintas.

Kai benamės katės pradėjo daugintis prie mokyklos, buvo kreiptasi į organizaciją ,,Pifas“. Vietos jie neturėjo, todėl sterilizavo suaugusias kates ir jas gražino į tą pačią teritoriją. Tuo metu buvo tuntas mažų katinėlių, kuriems sterilizacija dar nebuvo galima dėl amžiaus. Jos užaugo ir atvedė į pasaulį dar daugiau mažylių. Nežinia, ar jos nesilaukia vėl...

Mokyklos direktorius buvo pažadėjęs įkurti benamėms namelius, kuriuose jie galėtų slėptis nuo žiemos, bet pažadai taip ir liko pažadais. Apie kokius namelius gali būti kalba, jei gerb. mokyklos direktorius net uždraudė šerti benames kates? Gyventojai tiesiog pasipiktinę.

Siaubas, visi išgąsdinti ir netgi prašo likti anonimais, nes direktorius už ieškojimą katėms pagalbos, žinodamas, kad jo elgesys išlys į dienos šviesą, tikrai nepaglostys.

Organizacija ,,Pifas“ jau dvi dienas perskaito žinutes, tačiau neatrašo. Į pagalbos šauksmą atsiliepė prieglauda ,,Penkta koja“, bet jie sutiko paimti tik MAŽUS IR SVEIKUS katinėlius, nes didelėms neturi sąlygų, ir pasakė, kad reikės atvežti. Mes nežinome kaip moksleiviai turėtų iš Kėdainių į Kauną jas nuvežti, todėl su transportu bandysime padėti mes.

Tad dabar lieka 15 arba daugiau katinų. Pusė iš jų nesterilizuotos katės ir nekastruoti katinai. Bėda didelė, vietos neturime net žiurkėnui, bet negalime leisti, kad tokie vadovai mokytų vaikus žiaurumo, neleisdami net pamaitinti beglobes, bet tuo pačiu leisdami joms prie mokyklos daugintis ir kęsti liūdną gatvinukų gyvenimą“, – štai taip rašoma socialinėje „Gyvūnų užuovėjos“ paskyroje.

Asociacijos vadovė Andželika Bajorinaitė taip pat prašo ir 650 eurų, kurie reikalingi katinukų gydymui, sterilizacijai/kastracijai.

Švaistosi kaltinimais, pagalbos nenori?

Štai čia bet kuris akylas žmogus pastebėtų gyvą galą nesutapimų ir nelogiškų minčių – jeigu kačių ir spalį, ir dabar yra apie 15, ir 17 jau sterilizavo „Pifas“, iš kur atsirado pusė nesterilizuotų kačių? Ir kaip per mažiau nei tris mėnesius per maži operacijai katinėliai suaugo, susikergė, išnešiojo mažus kačiukus ir juos pagimdė? Bet mažų kačiukų skaičius nėra išaugęs. Na, bet kol kas palikime tai ramybėje.

Asociacija nesibodi dalintis ir nepatikrintų šaltinių, kurie net negyvena Kėdainiuose, nuotraukomis, kuriose užfiksuotas apgraužtas katino lavonėlis, teigdami, kad katiną apgraužė badaujančios kitos katės, esą viską matė mokiniai, viskas vyko po mokyklos langais. Nors nuotraukoje nematyti nei kad tai Akademijos gimnazijos kiemas, nei mokiniai nesimato, nei apskritai – kad ten Lietuvoje daryta nuotrauka. Po teisybei, tokių nuotraukų internete galima rasti nors vežimu vežk. Direktorius kaltinamas despotišku elgesiu, o „Pifas“ – kad nepadarė darbo iki galo.

„O direktorius – mokyklos galva. Ar aš klystu? Ir ta mokyklos galva uždraudė jas maitinti, bet tuo pačiu neieškodamas jiems pagalbos ir neleidžia to daryti kitiems. Tad pasakoje yra taip: nei maitina, nei kitaip padeda, reiškia – nedaro nieko. Kol situacija būna tokio lygio, kai katinų šeima iš bado ėda nutrenktą kitą katiną.

Direktorius niekam neleidžia jų net maitinti. Griežtai. Visi jo bijo. Bijojo net pagalbos ieškoti, prašė anonimiškumo žmonės, kurie pranešė. Daugiau nežinome nieko“, – štai tokie kaltinimai skraido asociacijos vardu.

Asociacijos socialiniame tinkle žmonės, kurie pastebėjo, kad asociacija prašo labai didelės sumos pinigų, ėmė klausinėti, iš kur toji suma. Atsakymą asociacija pateikė, tačiau paslaugų kainos buvo pateiktos tendencingai didelės. Asmenys, siūlę katinus nuvežti nemokamai, rasti veterinarus, kurie paslaugas katinams suteiks kelis kartus pigiau, buvo užblokuoti, kad nebegalėtų komentuoti, o jų komentarai buvo ištrinti.

Ką reiškia toks pagalbos atsisakymas – spręskite patys.

Katės – laukinės, žmogaus jos nenori

Ką apie visą šią situaciją gali pasakyti „Pifo“ ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė? Pasirodo, minėtos katės yra laukinės, visai nenorinčios žmogaus rankų, o ir žmogus tokių kačių nenori, taigi prieglaudoje joms būdų didesnė kančia, nei gyvenimas lauke.

„Žmonės nori, kad tas kates į prieglaudą talpintume, tačiau jeigu mums katę reikia su gaudykle gaudyti – tai vien jau iš gyvūnų gerovės klausimo, ar tai būtų gerai? Be to, sulaukėjusi suaugsi katė prieglaudoje tikrai nesijaus gerai, negyvens gerai, naujų namų neras, nes katės, kuri nenori būti prie žmogaus, draskosi, niekas nenori imti. Ji neras namų paprasčiausiai.

Žmonės žinoma labai baiminasi dėl to, kaip tos katės lauke išgyvens žiemą, kaip joms šalta – tačiau jos puikiai išgyvena ir tą mes aiškiai matome.

Jeigu ten, kaip sako asociacija, yra dar nesterilizuotų, nekastruotų kačių, katinų – na reikia suprasti, kad tai ne vienintelė vieta Kėdainiuose, kur tokių kačių yra. Viena mūsų darbuotoja nespės aplakstyti visų Kėdainių. Veterinaras pas mus į klinikėlėje vieną dieną per savaitę būna, ir mes galime atlikti ribotą skaičių sterilizacijų ar kastracijų“, – aiškino B. Kymantaitė.

Direktorius: „Būsiu dėkingas, jei kas išsiveš tas kates“

Paskambinus Akademijos gimnazijos direktoriui Liudui Tauginui pasirodė, kad visa ši kačių istorija jam jau kaip reikiant įsiėdusi. Direktorius tikina, kad iš asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ jam niekias nėra skambinęs, su jais jis bendravęs nėra, ir jokių mįslingų namelių katėms taip pat nėra žadėjęs. O dėl draudimo šerti katinus direktorius turi savo versiją.

„Ar jūs norėtumėte, kad aš prie jūsų buto ar namo durų pradėčiau nešti maisto laukiniams katinams?

Pavyzdžiui, kai gulbes šeria Kėdainiuose, ką specialistai sako? Nešerkite gulbių arba šerkite visus metus ir būkite atsakingi už jas. Juk čia ne juokas!

Tas pats ir su katinais – katinas yra gerbiamas gyvūnas, kaip ir bet kuris kitas. Mes negalime kažkam imti ir užkrauti prižiūrėti laukinius katinus. kai suaugęs žmogus pradeda taip daryti, na, aš nežinau.

Aš nei vienam žmogui, nė vienam kaimynui, nei prie vienos įstaigos neimsiu ir nedėsiu maisto, kad katinai galėtų pavalgyti.

Juk čia yra gimnazija! Tai jei aš pradėsiu prie kitos Kėdainių miesto gimnazijos paradinių durų nešti maistą katėms ir sakyti, kad labai gerai elgiuosi – tai kaip čia atrodys? Kaip kalbėti su tokiu žmogumi?

Aš nežinau, kodėl maistas buvo pradėtas nešti prie mūsų gimnazijos paradinių durų. Aš jų klausiu, kodėl? Aš žinau, kas pradėjo šitą visą reikalą, nenoriu įvardinti to žmogaus, bet žinau, kad jis ėmė taip elgtis. Bet kokia čia pagarba gyvūnui? Kaip čia atrodo, kai prie mokyklos tuntas kačių vaikšto? Tai ir nehigieniška.

Aš turiu pats ne vieną gyvūną, bet tai neinu jų šerti prie kaimyno paradinių durų. Aš juos šeriu pas save.

O kaip prijaukinti laukinį gyvūną? Na taip, galima tą daryti, kai jis vienas gal lengviau, bet jis dabar nebe vienas. Aš suprasčiau, kad mes susitariame su vaikais, kad globosime katinus, šersim, na kažkokią akciją galime apdaryti, bet ne ištisai tą daryti, mes neturime tam laiko ir finansų.

Aš manau, kad normalaus suvokimo žmogus negali šitaip elgtis ir tyčiotis iš laukinio gyvūno. Mano pozicija yra ta, kad katinas turi turėti šeimininką.

Tai jeigu aš dabar kieme daugiabučio vištas paleisiu ir lesinsiu? Arba šunis? Jeigu aš juos šersiu kas dieną, jie ten ir bus. Tai kiek ilgai žmonės apsikęs?

Aš esu sakęs ne kartą, kad ieškom visi organizacijos, kurie tuos katinus pasiimtų.

Man įdomu, jei aš taip tam ant manęs rašančiam žmogui prie namų durų paleisiu vištų, šunų, pradėsiu jiems nešti maisto, ir jie ten gyvens ir dauginsis – ar bus tam žmogui džiaugsmo?

Namelių statyti aš niekam nežadėjau, kaip aš galėjau prisižadėt tokius dalykus, kai aš suprantu, kad mes negalime tokių dalykų daryti? Gimnazija rajone yra, aš suvokiu gamtos grėsmę, pas mus lapės atklysta, vaikšto visokios ir sergančios, ateis tos lapės, susipjaus su katinais, katinus apkrės pasiutlige kokia. Tai ką mes tada darysime? Taip, siūlyt man siūlė tokius dalykus, bet aš tikrai nežadėjau statyti katinams namo ir auginti laukinius katinus. To tikrai nebus“, – kalbėjo L. Tauginas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (5)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.