Bulterjerai pavergė veterinarijos gydytojos širdį: šiuo metu laiko net penkis

Gyvūnų dermatologe bei vidaus ligų gydytoja keturiolika metų dirbanti kaunietė Vaida Velykytė be viso kito yra bulterjerų veisėja, aktyvi šunų parodų dalyvė. Savo darbe ji kasdien susiduria su įvairiausiais šunimis, tačiau prisipažįsta, jog širdis suspurda, kai gydykloje pasirodo „bultikas“.

Nors, kaip patikina veterinarijos specialistė, šios veislės šunų į gydyklą užsuka nedažnai – atletiški „vyrukai“ sveikata nesiskundžia. Bulterjerų šeimininkai į gydyklą dažniausia kreipiasi dėl savo augintinių profilaktinių procedūrų (skiepai, nagų trumpinimas, apsauga nuo erkių). Paklausta apie bulterjerams būdingas ligas, V. Velykytė pamini odos bei erkių perduodamas ligas, onkologinius susirgimus.

– Kartais tenka išgirsti: mišrūnai yra patys sveikiausi, užtat grynaveisliai šunys – ligų maišeliai. Kokia yra veterinarijos specialistų nuomonė?

– Sakyti, kad mišrūnai sveiki, o grynaveisliai – ligoniai, negalima. Serga visi. Iš praktikos pastebėjau, jog prasčiausia situacija yra su šunimis, kurie panašūs į kokios nors veislės atstovus, bet neturi kilmės dokumentų. Tai vadinamųjų daugyklų šunys. Gana dažnai jie turi visą puokštę ligų. Manau, kad žmonės, apgalvotai ir atsakingai įsigiję grynaveislį šuniuką, labiau juo rūpinasi, važiuoja į klinikas, vos tik kas ne taip ar neaišku. O mišrūnas, paliktas kiemo voljere, būna, kad ir nesulaukia pagalbos. Tačiau veterinarijos specialistus džiugina, kad daugėja laimingų, puikiai prižiūrėtų, skiepytų mišrūniukų. Kad žmonės konsultuojasi dėl jų mitybos, elgesio, kad atsakingai jais rūpinasi.

– Dirbate jauname kolektyve, jūs net turite greitąją pagalbą ir galite atvykti į skubius iškvietimus. Kokie tie skubūs atvejai?

– Kiekvienam žmogui savo augintinis yra itin svarbus. Didžioji dalis atvejų, dėl ko prireikia skubios pagalbos, yra traumos, infekcinės ligos, taip pat ir paaštrėję lėtiniai susirgimai. Šunų nepriežiūros atvejų taip pat pasitaiko, bet žymiai rečiau, nei prieš dešimtmetį ar keletą metų. Nors retai, bet būna sukandžiojimų, tyčinių sužalojimų.

– Šunų veislių – šimtai, o jūs pasirinkote „atletiškus vyrukus“. Jau aštuoniolika metų jūsų mylima šunų veislė yra bulterjerai. Kodėl?

– Pirmąkart į bulterjerus atkreipiau dėmesį vien dėl originalios išvaizdos. Tai buvo išskirtinis, kitoks šuo – pamačiusi pirmą sykį, tiesiog sustojau gatvėje. Pradėjus domėtis išsamiau, vis labiau traukė šio šuns charakteris ir temperamentas. O dabar, kai gerai pažįstu bulterjerus, myliu dėl nepakartojamo būdo. Tai nėra paprastas šuo žmogui, kuris paprasčiausiai nori kokio nors šuniuko. Tai jėga ir energija, suvyniota į išdaigas ir pokštus. Daugelis šių šunų labai meilūs žmogui (tai reiškia, meilūs kiekvienam praeiviui), mėgstantys sportuoti (gali neužtekti 10 km kasdien), mėgėjai pamiegoti (per lietų kartais sunku ištempti į lauką), reikalaujantys žinių ir įgūdžių (bet yra daug nepatyrusių šeimininkų, kurie turi puikiai besielgiančius bulterjerus), mylintys vaikus, mat vaikai visada turi... žaisliukų ir sausainių! Jie gerai sutaria su kitais šunimis, tačiau kiti šunys ne visada sutaria su bulterjerais (juokiasi – red. past.). Bulterjerai reikalauja fizinės jėgos, įsivaizduokite, kaip „nusikelti“ nuo savęs trisdešimt kilogramų meilės. Šis šuo pilnas prieštaravimų, jis gali būti visoks, užtat žmogui su juo nenuobodu.

– Vertinant jūsų ištikimybę bulterjerams, turbūt reikėtų pakalbėti ir apie pareigą puoselėti kitų kinologų kartų sukurtą šunų veislę?

– Mano pirmasis bulterjeras buvo kalytė Diva. Su ja Europa pervažiuota skersai išilgai, laimėti ne vienos šalies šunų čempionų titulai, ji tapo tarptautine šunų grožio čempione. Diva atsivedė tris vadas, iš viso penkiolika šuniukų. Vėliau mano namuose apsigyveno Harmonija, kuri bulterjerų mylėtojams taip pat padovanojo tris šuniukų vadas. O šiuo metu džiaugiuosi keturiais standartiniais bulterjerais – Devi, Harmonija, Ofelija ir Kestreliu bei nykštukine bulterjere Kliu. Prisipažinsiu, kai rinkausi šunų veislę, šiek tiek abejojau, bet dabar galiu tvirtai pasakyti: šis atlapaširdis vyrukas, mėgstantis palėbauti, pasivolioti lovoje, norintis pirmauti visose srityse, yra puikus šuo. Jis prisitaiko prie žmonių ir aplinkos. Socialus, tinkamai socializuotas bulterjeras niekada nebus agresyvus žmogui ar kitam gyvūnui, tačiau tai – atsakingo šeimininko pareigos. Bulterjeras tikrai padovanos žmogui savo ištikimą širdį, bet tuo pačiu – ir pareigą tinkamai jį prižiūrėti ir auklėti.