Prieglaudose gyvūnų nebūtų tiek daug, jei išmoktume vieną pamoką

Prieglaudos „Lesė“ direktorė Vesta Auškalnienė skaičiuoja, kad šiuo metu prieglaudoje gyvena apie 80 panašaus likimo gyvūnų – tiek šunų, tiek kačių. Anot jos, padėtis, lyginant su ankstesniais metais, nesikeičia, prieglauda yra praktiškai pilna ir situacija negerėja.

Vis dėlto, prieglaudose gyvūnų nebūtų tiek daug, jei žmogus išmoktų vieną paprastą pamoką – jei neketini veisti gyvūno, jį sterilizuok. Nors pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie gyvūnų sterilizacijos svarbą, „Lesės“ direktorė pastebi, kad daugybė gyvūnų šeimininkų neskuba sterilizuoti savo augintinių, o tai ir yra priežastis, kodėl situacija prieglaudose negerėja.

„Tie gyvūnai, kurie nėra skiriami veisimui su dokumentais, turi būti sterilizuoti. Antraip tas ratas ir atsiveria – veisiame ir veisiame, dauginasi ir dauginasi gyvūnai. O kur jie atsiduria? Jų yra per daug. Taip jie atsiduria prieglaudose, miškuose, laukuose. Jų per daug yra. Vienintelis būdas šią problemą išspręsti – sterilizuoti augintinius“, – pabrėžia V. Auškalnienė.
Vesta Auškalnienė

Beglobių gyvūnų problemos sprendimui suremia pečius savivaldybės ir gyvūnais besirūpinančios organizacijos, vykdančios sterilizacijos programas ir įvairias edukacijas. Tačiau „Lesės“ direktorė įsitikinusi – problemos sprendimas pirmiausia yra ne savivaldybių ir gyvūnų globos organizacijų, bet pačių gyvūnų šeimininkų rankose.

„Aišku, būtų pirmiausia šeimininkų savininkų atsakomybė, sąmoningumas. Turėtų suvokti, kad gyvūnai neturi daugintis vien tam, kad pasidžiaugti mažais šuniukais ar kačiukais, kurie paskui vis tiek užauga ir nėra tiek žmonių, kad išdalint į geras rankas tuos gyvūnėlius. Tai čia turėtų būti savininkų atsakomybė“, – sako ji.

Nuotraukų sienelė – gyvūnams, kurie paskutines savo dienas užbaigė prieglaudoje

Beglobių gyvūnų problemai nemažėjant, prieglaudose nuolat kažko trūksta – vietos naujiems gyvūnams, maisto ar žmogaus, kuris padėtų gyvūnais pasirūpinti. „Lesės“ direktorė pažymi, jog prieglaudos gyvūnų priežiūra – ne dviejų žmonių darbas.

„Savanoriai visuomet laukiami, nes vyksta rotacija ir jie ilgai neužsibūna. Aišku, yra tų savanorių, kurie daug metų jau savanoriauja. Pagalba labai reikalinga, nes pilna prieglauda gyvūnų. Dviems žmonėms čia neįmanoma kokybiškai apeiti tų gyvūnų“, – sako V. Auškalnienė.

Pasak jos, pagrindiniai darbai gyvūnų prieglaudoje – gyvūnų išvedžiojimas, maitinimas, valymas. Darbuotojai randa laiko ne tik fiziologiniams gyvūnų poreikiams, bet ir užsiima jų dresūra.

Prieglaudoje „Lesė“ šiuo metu lankosi apie 20–30 savanorių. Kaip sako V. Auškalnienė, dažniausiai tai jauni žmonės nuo 16 iki 30 metų.

Kad ir kaip norėtųsi, kad sterilizacijos svarba būtų visuomenėje būtų savaime suprantama, „Lesės“ direktorė nepastebi, kad per pastaruosius metus žmonių sąmoningumas būtų reikšmingai išaugęs. Ypač bloga situacija yra rajonuose.

Nors prieglaudose jaunikliai ilgai neužsibūna ir įprastai naujus namus randa greitai, čia galioja skaudi taisyklė – kuo gyvūnas vyresnis, tuo mažiau tikėtina, kad jis iš čia išeis. Įeinant į prieglaudą ir iš jos išeinant, tenka praeiti pro nuotraukų sienelę, kurioje įamžinti keturkojai prieglaudos senbuviai, taip ir nesuradę mylinčių šeimininkų ir čia praleidę paskutines savo gyvenimo dienas.

„Visi beglobiai gyvūnai čia tikrai netilps ir niekada neatsiras tokio dydžio prieglaudos, kad tilptų visi beglobiai gyvūnai. Labai noriu pabrėžti, kad turi savininkai sterilizuoti ir kastruoti savo gyvūnus, kad nebūtų to bereikalingo prieaugio“, – pažymi V. Auškalnienė.

Daugiau įdomių istorijų apie augintinius ir patarimų apie jų priežiūrą – laidoje „Duok leteną“ šeštadieniais 9:30 val. per „Delfi TV“.

Visus laidų įrašus galite pamatyti čia.