Anot mokslininkų, šuns intelekto galimybės atitinka 2-2,5 metų vaiko amžių. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kad šuo geba skaičiuoti? Kaip teigia psichologas, šunų elgsenos tyrėjas Stenlis Korenas (Stanley Coren), šunys geba išspręsti sudėtingas užduotis ir yra kur kas artimesni žmonėms bei kitiems primatams, negu anksčiau manyta.

Tačiau šunų protiniai gebėjimai skiriasi, ir iš dalies tai priklauso nuo veislės. Mokslininko teigimu yra trys šunų intelekto tipai: instinktyvus (kam skirta ši šunų veislė), adaptacinis (kaip šuo geba mokytis iš jį supančios aplinkos), bei darbo ir paklusnumo (atitinka „mokymąsi mokykloje“). Buvo surinkti 208 šunų paklusnumo duomenys (JAV ir Kanadoje) ir nuspręsta, kad paklusniausi yra koliai, tada – pudeliai, tretieji yra vokiečių aviganiai, ketvirtieji – auksiniai retriveriai, penktieji – dobermanai, šeštieji – Šetlando aviganiai ir galiausiai – Labradoro retriveriai.

Vidutinių gabumų šuo gali išmokti 165 žodžius ir signalus, o patys gabiausi geba įsiminti ir suvokti 250 žodžių. Korenas sako: „Aukščiausias šuns gebėjimas išmokti kalbą dalinai remiasi kolio, vardu Rikas, tyrimais. Jis žinojo 200 žodžių ir parodė gebėjimą greitai mokytis,o šis gebėjimas iš esmės būdingas tik žmonėms ir kalbos besimokančioms žmogbeždžionėms. Šiuo metu ko gero daugiausiai žodžių suprantantis šuo taip pat yra kolis, vardu Čeiseris, kurio žodyną sudaro maždaug 1000 žodžių (kaip trejų metų vaiko). Jis ne tik supranta atskirus žodžius, bet ir geba suvokti tam tikrus žodžių derinius. Pavyzdžiui, skiria kur yra mėlynas, o kur yra geltonas kamuoliukas, arba didelis ir mažas kamuoliukas. Tačiau Čeiseris ne taip jau lengvai viso to išmoko. Jo šeimininkas, pensininkas psichologas daktaras Pilejus mokė šunį po 4-5 valandas per dieną.

Šunys taip pat geba suskaičiuoti iki 4 ar 5, teigia Korenas. Jie suvokia skaičiavimą ir gali pastebėti tokias paprastas klaidas, kaip 1+1=3. Remdamasis savo stebėjimų duomenimis, Korenas taip pat teigia, kad šunys geba rasti greičiausią kelią savo aplinkoje (pavyzdžiui, kaip greičiausiai pasiekti mėgstamą kėdę), jie perpranta, kaip veikia mechanizmai (skląstis), suvokia žodžių bei simbolinių sąvokų prasmę (tiesiog klausydamiesi kaip žmonės kalba ir stebėdami jų veiksmus).

Žaidimo metu šunys geba tyčia apgauti kitus šunis ir žmones tam, kad būtų apdovanoti. Tai, kad šuo prilyginamas 2-3 metų vaikui, reikia suprasti sąlyginai. Šuo yra labiau fiziškai subrendęs negu tokio amžiaus vaikas, jis geba aukštai pašokti, plaukioti, nors vaikas jau gali suvokti tokias sąvokas kaip „pašokti“ ar „ plaukti“, tačiau jis pats to negeba atlikti. Vis tik vaikas geba geriau valdyti savo rankas, nes turi pirštus ir nykštį. Taip pat kai kurios užduotys priklauso nuo jutiminių gebėjimų, todėl liepti šuniui atskirti daiktus pagal spalvas, o vaikui – pagal kvapą, būtų visai niekam tikusi užduotis. Manoma, kad šunys mato spalvas, tik ne taip ryškiai, ir mato jų mažiau negu žmonės. Užuot matę violetinę, mėlyną, melsvai žalią, žalią, geltoną, oranžinę ir raudoną vaivorykštės spalvas, šunys regi tamsiai mėlyną, šviesiai mėlyną, pilką, šviesiai geltoną, tamsiai geltoną (beveik rudą) ir labai tamsiai pilką.

Šunų matomas pasaulis yra geltonas, mėlynas ir pilkas. Žalią, geltoną ir oranžinę spalvas jie regi kaip gelsvą, violetinę ir mėlyną jie regi kaip vien mėlyną. Melsvai žalią jie mato kaip pilką. Dar vienas įdomus dalykas – dauguma žaislų šuniui yra raudonos spalvos. Tačiau raudoną spalvą šuo mato labai sunkiai. Ją šuo mato kaip rudai pilką ar netgi juodą, todėl jam gali būti sunku įžvelgti raudoną žaisliuką. Štai ką mato žmogus ir ką mato šuo:

Dauguma tyrėjų supranta, kad spalvų matymas šunims yra naudingas, nes leidžia jiems pamatyti daiktus, kurių kitaip jie neišskirtų. Šunys yra toliaregiai, todėl jie negali įžvelgti arti esančių daiktų. Manoma, kad šunys labiau atsirenka objektą ne pagal jo spalvą, bet pagal šviesumą ar ryškumą. Galite pamanyti, kad jei gyvūnas turi tam tikrus jutiminius gebėjimus, tai juos panaudos, sąmoningai rinkdamasis. Deja, taip yra ne visada. Pavyzdžiui, palyginus su šunimis, žmogus turi daug prastesnę uoslę, tačiau vis dėlto mes sąmoningai naudojamės savo uosle, kai mums to reikia. Mokslininkai įrodė, kad yra tam tikri feromonai, kuriuos skleidžia kūdikiai ir vaikai, ir žmonės, o ypač moterys, su meile reaguoja į tokį kvapą. Taigi mes dažnai naudojamės uoslę, nors ji daug prastesnė, negu šunų, o šunys dažnai naudojasi – spalvomis, nors regi jų daug mažiau negu žmogus.

Mokslininkai taip pat atrado, kad šunys geba suprasti simbolius. 2008 metais du Brazilijos mokslininkai aprašė, kaip mokė vieną kalaitę prašyti kokio nors daikto ar norimos veiklos, paspaudžiant atitinkamą kompiuterio klavišą. Ant klavišų buvo leksikogramos, atitinkančios žodžius. Taip pat paaiškėjo, kad šunys turi kur kas geresnę atmintį, nei buvo manoma. Vengrijos mokslininkai išmokė šunis imituoti žmogaus veiksmus (tokius kaip šokinėjimas vietoje, objekto padėjimas į dėžutę ir pan.) ir po to pakartoti tuos veiksmus po 10 minučių.

Manoma, kad šunys turi taip vadinamą deklaratyvią – ilgalaikę atmintį, geba atsiminti faktus ir įvykius, kas anksčiau buvo priskiriama tik žmonėms. Lyginant šuns ir žmogaus smegenų procesų panašumus, galima teigti, kad šuo patiria tokias sudėtingas emocijas kaip meilė ar prisirišimas. Kas žino, gal ateities tyrimai atskleis dar daugiau stulbinančių šuns intelekto ypatybių?