Problemos, kurias sukelia katės: kaip jas spręsti

 (11)
Daugelis žmonių įsigydami katę tikisi, kad ši bus rami, draugiška ir žaisminga tiek su šeimos nariais, tiek su svečiais. Suprantama, ką tik į naujus namus atgabentas kačiukas ar katė, kol pripras prie naujos aplinkos, pirmas kelias dienas ar net savaites gali elgtis bailiai – tai natūralu.
© DELFI / Karolina Pansevič

Dauguma kačių į nežinomą triukšmą, žmones ar įvykius reaguoja atsargiai, tačiau anksčiau ar vėliau baimę vis tiek nugali smalsumas. Deja, kai kurios katės taip ir lieka bailiukėmis – jos bėga slėptis vos išgirdusios triukšmą ar kam nors atėjus į svečius.

„Normalių namų“ gyventojus (ypač jei juose daugiau triukšmo) tokios augintinės neretai nuvilia – juk dalį gyvenimo jos praleidžia tūnodamos po lova, vonia ar spinta, o kai kurios netgi ginasi (šiaušiasi, šnypščia, draskosi). Kartais šių kačių elgesiui apibūdinti naudojama frazė „nematomos katės sindromas“ – kol namai „gyvi“, katės neregėti, o visiems išsiskirsčius ar užmigus, ši patyliukais išlenda laukan.

Problemų sukelia ne tik bailios ar nervingos, bet ir agresyvios, mėgstančios „pakalbėti“ (dažnai miaukiančios) ar ne vietoje „reikaliukus“ atlikinėjančios katės. Kartais jų savininkai pavargsta kovoti ir tokias augintines atiduoda į prieglaudas ar netgi numarina. Vis dėlto daugelį elgesio problemų galima jei ne išgyvendinti, tai bent sumažinti.

Bailiukės

Kai kurios katės iš prigimties būna bailesnės negu kitos. Norint išgyventi gamtoje, atsargumas – itin vertingas bruožas, tačiau mes mieliau renkamės drąsesnes augintines. Dalies kačių „genų rinkinys“ greičiausiai gali lemti tai, kad jos, gyvendamos įprastomis „namų sąlygomis“, jausis blogai. Tyrimų duomenimis, temperamentui didesnę įtaką turi tėvas negu motina.

Bailumą bene dažniausiai lemia netinkama socializacija. Jaunas gyvūnėlis iki 8–12 savaičių amžiaus turėtų susipažinti su kuo daugiau žmonių, gyvūnų, daiktų, garsų ir pan. Jei kačiukas nebus supažindintas su tokiais dalykais, visam gyvenimui gali likti bailiuku.

Problemos, kurias sukelia katės: kaip jas spręsti
© Shutterstock nuotr.

Jei katė buvo skriaudžiama ar dažnai baudžiama, ji vengs tam tikrų situacijų, kurios gali sukelti nemalonumų. Tai natūralus išlikimo mechanizmas – jei katę vijosi didelis šuo, ji stengsis nesutikti didelių šunų ir apeiti vietas, kur šie gali lankytis. Katės dažnai bijo ir triukšmo. Jei namuose gyvena labai energingi žmonės, kai kurioms gali būti per daug garsų. Nereikia pamiršti ir to fakto, kad baili katė gali turėti sveikatos sutrikimų, pvz., prastesnę regą.

Nervingumo ar baimės įveikimui bei socializacijos trūkumo kompensavimui reikia laiko ir kantrybės. Niekada nešaukite ar nebauskite katės už nepatinkantį elgesį. Baili katė jausis geriausiai, jeigu šalia jos bus šnekama žemu, švelniu tonu ir nedaroma staigių judesių.

Tegul ją supantis pasaulis būna kuo labiau nuspėjamas – stenkitės suformuoti kuo daugiau įpročių. Viena iš galimų „pagalbos priemonių“ – vengti tam tikrų situacijų, tačiau tai gana sudėtinga, kadangi anksčiau ar vėliau į namus vis tiek užsuks nepažįstamų žmonių ar kambaryje teks panaudoti siurblį.

Tik įsigiję katę, venkite garsaus ar staigaus triukšmo. Paprastai laikui bėgant katės apsipranta naujuose namuose. Jei turite jauną gyvūnėlį, stenkitės jį supažindinti su įvairiomis situacijomis. Laikykite jį saugioje zonoje, o naujoves (pvz., vieną didžiausių baubų – dulkių siurblį) atskleiskite po truputį, išlaikydami atstumą. Jei kačiukas atrodo atsipalaidavęs, paskatinkite jį, o naujovę bandykite priartinti. Tokie užsiėmimai turėtų būti trumpi.

Skirtingai nuo šunų, katės nėra gaujos gyvūnai ir gali neprašyti namiškių pagalbos ar užtarimo – jos mieliau slepiasi saugioje vietoje. Jei katė ko nors išsigando, tegul visada lieka atviras pabėgimo kelias. Jei augintinė jau palindusi po lova ar spinta, netraukite jos iš ten. Jeigu jums nepatinka, kad katė lenda į įvairias keistas vietas ir jos nuolat tenka ieškoti, sukurkite tokį kampelį, kuriame ji galėtų slėptis ir jaustis saugi.

Svarbiausia – pasiūlyti kažką, kas apsimokėtų labiau negu tūnojimas po lova ar spinta. Pastatykite slėptuvę (geriausia, jei tai bus uždaras guolis, „boksas“ ar dalinai antklode uždengtas narvas) ramiame kambario kampe taip, kad gyvūnas iš ten galėtų matyti viską, kas vyksta namuose.

Netoliese padėkite dubenėlius su maistu bei vandeniu, tualeto dėžę – katės vietas linkusios sieti su tam tikru elgesiu, tad kampelį, kuriame gali paėsti, sies su teigiamomis emocijomis net tada, kai ėdalo ten nebus. Katė supras, jog ši zona saugi (kai kurie savininkai, norėdami dar labiau sustiprinti tokį įspūdį, naudoja feromonus (kačių „laimės hormonus“, rinkoje firminiu pavadinimu žinomus kaip Feliway). Dar vienas iš „saugios vietelės variantų“ – lentynos. Katės instinktyviai gerai jaučiasi aukštesnėse vietose, tad galima paskirti jai kokį nors tarpelį tarp knygų.

Jei jūsų naujas augintinis labai bailus, galima išbandyti dar vieną priemonę – nežiūrėti į akis. Jei turite akių kontaktą, užsimerkite – greičiausiai augintinis pasielgs taip pat. Gamtoje įprasta, kad jei auka ir plėšrūnas žvelgia vienas į kitą, kažkuris jų taps vakariene. Žmogus, palyginti su katinu, yra didelis padaras ir kartais gali būti palaikytas pavojingu žvėrimi. Kadangi kačiukas yra plėšrūnas, jis žino, kad grobuonys nežudo užsimerkę.

Vengimas žiūrėti į akis gali sumažinti įtampą liečiant ar glostant jautrią katę. Žinoma, nereikia nuolat vaikščioti užsimerkus – į akis žvelkite kai duodate ėsti, skanėstų ar dovanų. Dar labai naudinga su kate išlaikyti kuo panašesnį akių lygį (pvz., žiūrėkite į augintinį sėdėdami ant grindų).

Jei katė (ypač jauna) bijo žmonių, galima vaikštant po namus tampytis kokį kaspiną. Smalsumas ir noras medžioti nugalės – augintinė pradės sekioti iš paskos. Jei katė bijo tam tikrų objektų, pvz., siurblio, galima naudoti desensibilizacijos metodus, kuomet bauginantis stimulas didinamas po truputį (iš pradžių siurbiama kitame kambaryje, vėliau – arčiau; toks pratinimas gali trukti kelias savaites), kol į jį nebekreipiama dėmesio.

Katė šlapinasi ne vietoje

Katės ne vietoje šlapintis gali ne tik dėl seksualumo sukeliamų problemų (pastarąsias dažnai „sutramdo“ kastracija, dar galima žymimose vietose demonstratyviai mėtyti savo daiktus ar purkšti kvepalus). Problema gali pasireikšti ir šeimoje atsiradus naujam nariui (gimsta kūdikis, įsigyjamas šuo ar kitas katinas), nusipirkus naujus baldus ar perstačius senuosius, persikrausčius ar suremontavus namus ir t.t.

Problemos, kurias sukelia katės: kaip jas spręsti
© Instagram nuotr.

Yra kačių, kurios jautriai reaguoja, jei ant jų šaukiama. Dažnas šlapinimasis gali būti ir šlapimo takų ligų simptomas. Dar būna kačių, pasižyminčiu itin dideliu išrankamu bei tvarkos poreikiu – pvz., jei namie gyvena daugiau nei viena katė ir stovi tik viena kraiko dėžutė, tokia „jautruolė“ joje nesituštins, jei reikalą ten spėjo atlikti kuri nors kita augintinė. Taip pat katė kraiko dėžutės gali vengti, jei besinaudodama ja patyrė traumą ar buvo išgąsdinta.

Kraiko dėžutė su švariu (geriausia – bekvapiu) kraiku turi būti padėta ramioje vietoje. Daugiau kačių turintiems patariama įsigyti tiek kraiko dėžių, kiek turi augintinių ir dar vieną papildomai. Be to, reikia pašalinti visus ženklus, kad katė šlapinosi kitoje vietoje, tik nenaudokite valymo priemonių, kuriose yra amoniako.

Šlapimo dėmes galima valyti soda (nuo šlapimo ji geltonuoja, valymas baigtas, kai jos spalva lieka balta) ar actu (tai laiko išbandyta priemonė, šalina šlapimo dėmes bei nemalonų kvapą), kurį reikia skiesti vandeniu santykiu 3:1.

Norint „pakoreguoti“ šlapinimosi įpročius, galima naudoti specialias priemones – vieni purškalai kates atbaido, kiti pritraukia į tam tikras vietas. Ten, kur katė pridirbo, galima pabarstyti citrusinių vaisių (pvz., apelsinų) žievelių – jų kvapo katės nemėgsta.

Kai kas išbando feromonus. Katėms aplinka ir pokyčiai teritorijoje turi labai didelės reikšmės. Jų teritorija yra padalinta į kelias mažas zonas, priklausomai nuo to, kokiems tikslams katė jas naudoja. Katės ribą nustato naudodamos ne tik vizualinius, bet ir feromoninius žymėjimus. Kai augintinė snukiu trinasi į aplinkinius daiktus ar objektus, palieka snukio feromonus. Jie aprūpina raminamuoju poveikiu ir suteikia saugumo, giminingumo jausmą.

Kai katė atsiduria nepažįstamoje aplinkoje (naujas butas, svetima teritorija), kuri jai atrodo keista ir neberanda feromonų žymių, tampa nervinga. Tada ji gali pradėti žymėti teritoriją ar draskyti paviršius. Feromonai yra atsakingi už emocinį stabilumą, erdvinę orientaciją ir yra pakaitalas teritorijos žymėjimui šlapimu. Teritorijos žymėjimo atveju feromonų naudojimo efektyvumas siekia 74–97 proc.

Ten, kur katė šlapinasi, galite patiesti aliuminio folijos ar celofano – ant šių paviršių „reikalus“ atlikinėtu nemalonu (čiuža, nesusigeria, taškosi, sušlampa kojos). Dar vienas iš variantų – katę šerti tik tose vietose, kur ji „pridirbo“. Katė yra švarus gyvūnas ir stengsis neatlikinėti reikaliukų ten, kur ėda.

Niekada katės nebauskite, nemuškite ar netrinkite jos snukio į šlapimą (jei jau labai norite išreikšti savo nepasitenkinimą – šie gyvūnai pakankamai gerai supranta lengvus patapšnojimus per snukutį pirštų galais ar apšnypštimą). Jei katė šlapinasi dažnai, namuose reikalinga ramybė. Galima bandyti sustiprinti nervų sistemą specialiais papildais.

Agresyvi katė

Agresija neretai lydi baimę – stresą patirianti katė gali rodyti ne tik bailų, bet ir agresyvų (nors gan pasyvų) elgesį (paprastai kam nors prisiartinus ji šnypščia). Toks elgesys po kurio laiko praeina, tad iš pažiūros net itin agresyviai besielgusi katė gali tapti jaukia ir ramia.

Kai kurios katės pasižymi keistu agresyviu elgesiu – pvz., augintinė puola žmogų, kai šis ją glosto. Taip gali būti dėl skausmo ar ligos (gyvūnas nenori būti fiziškai judinamas). Viena įdomesnių ir bene labiausiai paplitusių agresyvaus kačių elgesio formų – „glostymo ir kandimo sindromas“.

Jūs glostote katę, kuri, atrodo, mėgaujasi dėmesiu, tačiau staiga puola ranką. Jei socializacijos metu katė negavo pakankamai dėmesio iš žmogaus, ateityje dvikojus padarus gali sieti su grėsme. Patenkinta ir atsipalaidavusi katė staiga prisimena, jog ją glosto žymiai didesnis grobuonis, o ne motina ar kitas katinas. Žinoma, tada ji pasijunta itin pažeidžiama. Supainiota prieštaringų jausmų – saugumo, baimės ir gynybinės agresijos – katė griebia ranką, kuri ją glostė. Vėliau augintinė, jei pvz. sėdėjo ant kelių, gali nušokti ant žemės ir laižytis kailiuką, kad save nuramintų.

Problemos, kurias sukelia katės: kaip jas spręsti
© Reuters/Scanpix

Daugelis kačių augintojų žino, kad numylėtinių papilves reikia glostyti atsargiai – dalis jų lyg vaikystėj atidengia pilvukus ir taip išreiškia pasitikėjimą, tačiau tą jautrią vietą palietus, gali drėksti. Suaugusios katės pažeidžiamumo jausmas nugali vaikystės poreikį būti „sutvarkytam“. To rezultatas – staigi nuotaikų kaita. Kai kurios suaugusios katės turi itin daug natūralaus atsargumo ir niekada nesidžiaugs glostomos.

Kartais katės elgiasi agresyviai, nors tam, atrodo, nėra aiškios priežasties – pvz., puola šeimininką, kai tas eina pro šalį. Tokia nukreipta agresija dažnai pasitaiko patalpose gyvenančios katėms, kai kurioms dėl to netgi pašalinami nagai.

Katė pro langą stebi kitas kates, taip pat paukščius, dėl ko ji tampa susijaudinusi ir nerami, deja, tų dalykų, kuriuos stebi, pasiekti ji negali, o energijos ar nusivylimo kažkaip atsikratyti reikia. Jei pro šalį eina savininkas, jo judesiai iššaukia medžioklės instinktą ar gynybinę reakciją, tad katė atakuoja.

Kačiukas turi suprasti, kad žmogaus oda – pažeidžiama. Deja, daugelis savininkų netyčiom skatina savo augintinius atakuoti rankas ir kojas. Kol kačiukas mažas, tie žaidimai atrodo juokingi, tačiau laikui bėgant mažylio dantys ir nagai tvirtėja, o siutimai darosi skausmingi. Išbarimas ne visada bus veiksmingas – jis gali būti laikomas žaidimo dalimi.

Laimei, dauguma kačiukų iš tokių smurtinių žaidimų išauga patys. Jei tokie užsiėmimai tampa problema, nustokite skatinti šiurkštų elgesį - kai tik kačiukas įkanda ar įdreskia, neskirkite jam dėmesio (arba tyliai sėdėkite ir ignoruokite, arba palikite jį ramybėje, kad nusiramintų). Kai kačiukas bus švelnus, duokite jam daug ramaus dėmesio. Energingus interaktyvius žaidimus žaiskite su lazdelės tipo žaislais – jie padės apsaugoti rankas ir kojas, o kačiukas supras, kad grubiai elgtis galima tik su žaislais.

Jaunos katės sudirginamos lengviau, bręsdamos jos rimsta. Kai kurias kates, žmogų siejančias su grėsme, tenka mokinti priimti dėmesį iš daug didesnio gyvūno. Jei Jūsų katė glostoma bando pabėgti ar dreskia, turite išmokti skaityti jos kūno kalbą ir nustoti glostyti, kai tik ši pradeda rodyti nerimo ženklus.

Tiesiog tykiai ir ramiai sėdėkite su augintine, glostykite ją trumpais epizodais ir visada sustokite šiai pradėjus nervintis. Dažniausi „kylančių nervukų“ požymiai – uodegos trūkčiojimas, atgal atlenktos ausys, išsiplėtę vyzdžiai, staigus kūno įsitempimas. Nustokite glostyti vos pastebėję šiuo ženklus. Jei įmanoma, nurimusią katę apdovanokite maistu, pagirkite. Laikui bėgant katė turėtų leistis glostoma vis ilgesnį laiko tarpą. Niekada nebauskite jos už gynybinę reakciją, nes tai tik sustiprins nuomonę, jog esate grėsmingas ar nenuspėjamas padaras.

Tokios priemonės kaip vandens purškimas ar bausmės šeimininką (ypač jo kojas) puldinėjančios katės elgesio greičiausiai nenuslopins. Viena iš galimų išeičių – kiekvieną kartą katei puolat nukreipti jos dėmesį, pvz., numesti popierinį rutuliuką ar kokį nors žaislą, kad tas atitrauktų dėmesį. Taip katė mokoma „medžioti“ kažką kitą. Taip pat tokį „kovingą“ elgesį galima pakoreguoti visur namuose ar žaisluose prislapstant maisto – jo ieškodama katė galės išlieti energiją. Aktyviai katei galima įrengti laipiojimo postus, irštvas, daug interaktyvių žaislų.

„Balsinga“ katė

Daugelis kačių mėgsta bendrauti, tačiau kai kurios, regis, nejaučia saiko. Jos miaukia ryte, popiet, naktį ir daugeliui šeimininkų, jau nekalbant apie kaimynus, tai rimta problema, kurią kažkaip reikėtų spręsti.

Katės miaukia dėl daugelio priežasčių – kai nori ėsti, įeiti, išeiti, trokšta dėmesio, jaučiasi vienišos ar nuobodžiauja, pajunta „gamtos šauksmą“ – nori poruotis, dėl ligos, kai jaučia stresą ar tiesiog sveikinasi ir t.t. Kai kurios katės turi didesnį polinkį miaukti (pvz., Siamo katės pagarsėjusios savo vokaliniais gebėjimais). Nors daugelis miaukimo atvejų tėra dėmesio reikalavimas, kartais jis gali reikšti ir tai, kad katė nesveikuoja arba ją kamuoja skausmas ir gyvūnėliui reikalinga gydytojo pagalba.

Daug kas siūlo katei miaukiant ją tiesiog ignoruoti. Tai paprasta daryti, jei yra galimybę augintinę uždaryti kitame kambaryje (padėkite ten maisto, vandens, žaislių ir kraiko dėžutę). Jei gyvenama nedideliame bute, į kasnaktinį kniaukimą nekreipti dėmesio – praktiškai neįmanomas dalykas. Kai kurie šeimininkai iš nevilties randa labai keistas išeitis, pvz., 6 ryto dėmesio reikalaujančiam katinui šaltu vandeniu sudrėkinti pėdutes, o tada jį šiltai apklostyti.

Problemos, kurias sukelia katės: kaip jas spręsti
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kartais miaukimą kontroliuoti ar sumažinti gali padėti raminantys papildai ar feromonai. Miaukiančią kai kas bando apipurkšti vandeniu – tačiau tai padeda ne visada. Jokiu būdu už miaukimą negalima apdovanoti dėmesiu, kuriuo būti gali tiek pagyrimas, tiek bausmė.

Jei katė nuolat miaukia reikalaudama maisto, visada šerkite ją tuo pačiu metu arba pastenkite, kad maisto dubenėlyje būtų nuolat. Katei įsiminus maitinimo grafiką, ji rečiau prisimins apie tarpus tarp šėrimų. Jei katė bando „išsimiaukti“ dėmesio ar meilės, nupirkite jai žaislų, taip pat užimkite ją (glostykite, žaiskite ar net eikite kartu pasivaikščioti) – tada ji nesijaus vieniša ar nuobodžiaujanti. Svarbu augintinę ignoruoti, kai ši miaukia, ir pagirti, kai tyli.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įdomybės

Grįžęs namo, vyras aptiko netikėtą dovaną: besilaukianti voverė paprašė jo pagalbos (37)

Grįžęs namo, vyras aptiko netikėtą dovaną: besilaukianti voverė paprašė jo pagalbos
Vieną dieną grįžęs namo vyras pastebėjo, kad atklydusi besilaukianti voverė ant jo lovos susuko sausų šakelių lizdelį savo naujagimių porelei. Neįprasto iškvietimo sulaukę laukinių gyvūnų gelbėtojai Christina ir Michael mėgino sugrąžinti voveriukus motinai, deja, ši nerodė jokio noro pasilikti su mažyliais, o neužilgo visiškai nustojo juos lankyti, rašo BoredPanda.com.

Nauji gyventojai Lietuvos zoologijos sode: susipažinkite su Žozefina ir Bonapartu (1)

Nauji gyventojai Lietuvos zoologijos sode: susipažinkite su Žozefina ir Bonapartu
Spalio 26 d. į Lietuvos zoologijos sodą iš Prancūzijos atvyko nauji gyventojai. Septynerių metų raganosių iguanų (Cyclura cornuta) pora, prieš tai gyvenusi Paryžiaus nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje, jau apsiprato naujuose namuose ir yra pasiruošusios susitikti su zoologijos sodo lankytojais. Lietuvos zoologijos sode šios rūšies gyvūnai apsigyveno pirmą kartą, rašoma pranešime spaudai.

Tokio reginio vilnietis nesitikėjo: nufilmavo daugiabučio sienomis laipiojančią voverę (18)

Tokio reginio vilnietis nesitikėjo: nufilmavo daugiabučio sienomis laipiojančią voverę
Ar kasdien viduryje miesto pastebite daugiabučių namų sienomis laipiojančias voveres? Grupės „Rapeseed“ narys Saulius Jeruslanovas kviečia visus pakelti akis į viršų – taip pasaulis bus gražesnis. Kaip tik šiandien Vilniuje, Žirmūnuose šis triukas jam „suveikė“ ir padovanojo neįprastą reginį, kuris praskaidrino nuotaiką.

Plinta jautrus vaizdo įrašas: vyras kasdien groja akliems drambliams (11)

Plinta jautrus vaizdo įrašas: vyras kasdien groja akliems drambliams
Kad ir kokie nuostabūs ir didingi būtų drambliai, jų gyvenimas tikrai ne rožėmis klotas. Ypač kai jiems pavojų kelia brakonieriai ir dėl miškų kirtimų naikinamos jų natūralios buveinės.

Tokios vestuvės Lietuvoje atšvęstos pirmą kartą: jaunieji – keturkojai (25)

Tokios vestuvės Lietuvoje atšvęstos pirmą kartą: jaunieji – keturkojai
Vestuvių organizavimas nėra lengvas verslas. Čia yra visiškai normalu dvi savaites rinktis pasifloriškesnį atspalvį pabusti viduryje nakties išpiltoms šalto prakaito nes vietoje šampaninio atspalvio servetėlės labiau primena dramblio kaulo ir net nepradėsime pasakoti kuo skiriasi pelenų rožė nuo paprastos rožės, nes mūsų akys mato daugiau atspalvių už statistinę Pantone paletę. Kartu, tai darbas, kuris padovanoja galybę emocijų ir naujų draugų ir nuolat kelia iššūkius, rašoma pranešime spaudai.

Milžiniškas katinas pavergė internautus: pažiūrėkite, koks gražuolis (25)

Milžiniškas katinas pavergė internautus: pažiūrėkite, koks gražuolis
Meino meškėno veislės katės išties atrodo nežemiškai – tarsi būtų nužengusios iš pasakos. Viena iš didžiausių prijaukintų kačių atrodo didingai net ir tada, kai tiesiog ilsisi ant sofos. Nieko keisto, kad jų šeimininkai dažnai mėgsta pasirodyti, kad augina šias gražuoles, ir turbūt sutiksite, kad instagrame jos atrodo geriau nei kai kurie žmonės, rašo BoredPanda.com.

Ugniagesiai Kaišiadoryse vadavo su šiluminiu vamzdynu užkastus katinus (5)

Ugniagesiai Kaišiadoryse vadavo su šiluminiu vamzdynu užkastus katinus
Pirmadienį ugniagesiai Kaišiadoryse vadavo katinus, kurie, kaip manoma, buvo užkasti keičiant šiluminį vamzdyną.

Britų žvejį teko gelbėti nuo agresyvių ruonių (1)

Britų žvejį teko gelbėti nuo agresyvių ruonių
Škotijoje vieną britų žvejį teko nukelti nuo stataus uolos skardžio, ant kurio jis atsidūrė gelbėdamasis nuo maždaug 50 pilkųjų ruonių su jaunikliais būrio, pirmadienį pranešė pakrančių apsauga.

Britų karalienė neteko paskutinio korgio (7)

Britų karalienė neteko paskutinio korgio
Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II neteko savo paskutiniojo korgio.

Australijoje tos pačios lyties pingvinų pora augina pingvinuką (23)

Australijoje tos pačios lyties pingvinų pora augina pingvinuką
Du vyriškos lyties pingvinai, suėję į „tos pačios lyties individų porą“, sėkmingai išperėjo pingvinuką ir jį „beprotiškai myli“, penktadienį paskelbė Sidnėjaus akvariumas.

Išvesta pasivaikščioti, kalytė sutiko savo dvynį: šeimininkei neliko nieko kito, tik jį priglausti (13)

Išvesta pasivaikščioti, kalytė sutiko savo dvynį: šeimininkei neliko nieko kito, tik jį priglausti
Pripažinkite: jei sutiktumėte žmogų, atrodantį taip pat, kaip jūs, bent jau stabtelėtumėte pasisveikinti. Išvedusi savo kalytę Rogue pasivaikščioti ir sutikusi identiškai atrodantį gyvūną, Bethany Coleman nusprendė juos supažindinti, rašo BoredPanda.com.

Vaizdai, kurie užburia: su šunimi keliaujantis vyras turi ką parodyti (20)

Vaizdai, kurie užburia: su šunimi keliaujantis vyras turi ką parodyti
Honza Řeháček – laisvai samdomas čekų fotografas, dievinantis gamtą, keliones ir savo vilkšunį Sitką. Dažnai galima pastebėti jį derinant visas tris savo aistras: vyras leidžiasi į nuotykius su savo šunimi po gražiausias pasaulio vietas ir kaskart pakeliui įamžina po keletą įspūdingų nuotraukų, rašo BoredPanda.com.

Vilniečiai negali atsižavėti ugniagesiais: iš degančio namo išgelbėjo kačiuką (14)

Vilniečiai negali atsižavėti ugniagesiais: iš degančio namo išgelbėjo kačiuką
Gyvūnų prieglaudos, VšĮ „Naminukai“ feisbuko paskyroje pasidalino jautriu įrašu, kuriuo internautai kaipmat suskubo dalintis. Šįkart prieglauda atkreipė dėmesį į ugniagesių gelbėtojų darbą. Pirmadienį Vilniuje, Kalvarijų gatvėje iš liepsnojančio namo jie išgelbėjo katinėlį – o ir gelbėjo jį kaip žmogų.

Lietuvos zoologijos sodas kviečia švęsti Pasaulinę gyvūnijos dieną (10)

Lietuvos zoologijos sodas kviečia švęsti Pasaulinę gyvūnijos dieną
Spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnijos diena. Šią dieną Lietuvos zoologijos sodas skatina visą dėmesį skirti mūsų uodeguotiesiems (ir ne tik) draugams – gyvūnams ir ta proga jau šį sekmadienį (spalio 7 d.) kviečia į renginį, skirtą zoologijos sodo gyventojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šunų gerbėjai ruošiasi į svarbią šventę: čia susirinks mieliausi keturkojai (15)

Šunų gerbėjai ruošiasi į svarbią šventę: čia susirinks mieliausi keturkojai
„Skraidančias ausytes“ būtų galima vadinti ištikimiausiais gyvūnų globos švenčių dalyviais. Australų aviganių mylėtojai, Aurelija ir Andrius Martinoniai, į šventę prie Baltojo tilto, kur spalio 6 d. bus minima Pasaulinė gyvūnų globos diena, išsiruoš jau ketvirtą kartą. Ateis ne vieni – atsives šuniukų mamą Kubą ir Indy bei Ernį. Šventėje tikisi pasimatyti su savo išveistais šuniukais ir jų šeimininkais ir maloniai praleisti laiką šunų mylėtojų draugijoje.