Kovoje su katėmis kaimynas imasi siaubingų priemonių
Kaip praneša prieglaudos „Liūtaširdžiai“ direktorė Indrė Kontrauskienė, Viršuliškėse, Šešuolių gatvėje esančioje savivaldybės patvirtintoje kačių šėrimo vietoje, siautėja vyras, nuo kurio, anot jos, nukentėjo jau 5 gyvūnai.
„Su šia problema kovojame daugiau nei metus. Čia gyvenantis vyras ir moteris nuolat atakuoja šėrėjas: jos stumdomos, tampomos. Nors gyvūnai čia sterilizuoti, kastruoti ir prižiūrimi, vienas po kito jie pradėjo kristi. Kaip išsiaiškinome, gyvūnai tyčia nuodijami, vietiniai gyventojai patvirtina matę, kaip katėms ant nugarų pilamas verdantis vanduo. Paskutinis įvykis kaimynus šokiravo – jų akivaizdoje minėtas vyras, pastebėjęs katytę priešais savo automobilį, ją pervažiavo“, – teigia I. Kontrauskienė.
Dar praeitą rudenį Vilniaus miesto savivaldybė, žinanti apie kaimynų nesutarimus dėl šeriamų kačių, šėrimo vietoje pastatė oficialų ženklą, kad tai yra bešeimininkių kačių maitinimo vieta. Vis dėlto, vienam kaimynystėje gyvenančiam vyrui tai nepatiko, o konfliktai ir grasinimai netrukus peraugo į veiksmus.
Kaip skaičiuoja I. Kontrauskienė, iki šiol minėtoje kačių šėrimo vietoje nunuodyti trys katinai, kurių nepavyko išgelbėti. Dar vieną nunuodytą gyvūną spėta išgelbėti, o štai pirmadienį, apie 17 val. vakaro, partrenktos katytės kūnas, iš pradžių perduotas „Grindai“, šiuo metu yra nuvežtas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją ekspertizei.
Su katėmis Viršuliškėse bandoma susidoroti ne tik jas nuodijant, plikinant verdančiu vandeniu ar pervažiuojant. Kaip teigia I. Kontrauskienė, turbūt šioje šėrimo vietoje nėra nei vienos katės, kuri nebūtų pašauta. Pasibaisėjusi kaimynystėje gyvenančio vyro elgesiu, I. Kontrauskienė kreipėsi į pareigūnus, kartu su šėrėjomis ir liudininkais pateikė pareiškimą dėl besikartojančio žiauraus elgesio su gyvūnais.
Kasmet gelbėja sunkiai apnuodytus gyvūnus
UAB „Grinda“ administruojamų Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė patvirtina, kad VšĮ „Liūtaširdžiai“ vadovė I. Kontrauskienė į juos kreipėsi rugpjūčio 14 dienos vakarą. Būtent tada pirmąsyk sužinota apie šią situaciją Viršuliškėse.
„Labai skaudu, kad kai kurie žmonės savo nepasitenkinimą gyvūnais išreiškia pačiu nehumaniškiausiu būdu – juos žalodami arba nuodydami. Padėti sunkiai apnuodytiems beglobiams tenka kasmet. Dažniausias kačių nuodijimo būdas – įpilti į jų maisto antifrizo arba įdėti žiurkių nuodų“, – pastebi ji.
Pranešimų apie tyčia nuodijamus ar kitaip kankinamus gyvūnus netrūksta, tačiau problemos sprendimo vis dar nėra. A. Žėbienė įsitikinusi, kad vienintelis būdas pažaboti tokį elgesį – griežtinti atsakomybę dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Gyventojams siūlo kreiptis į savivaldybę dėl kamerų įrengimo
Kaip teigia Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, dėl minėto atvejo policija gavo pranešimą ir šiuo metu renkama medžiaga, apklausiami liudytojai, priimami paaiškinimai. Per 10 dienų turėtų būti priimtas procesinis sprendimas.
Gavus pranešimą apie galimai žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų kankinimą, policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą, surenka pirminę informaciją ir priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinę teiseną.
Anot jos, šiuo atveju, gyventojams galėtų būti tikslinga kreiptis į savivaldybę dėl kamerų įrengimo prie gyvūnų šėrimo vietų.
J. Samorokovskaja primena, kad šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje „Žiaurus elgesys su gyvūnais“ numatoma, jog tas, „kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Anot jos, nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal BK 310 str. „Žiaurus elgesys su gyvūnais“ Vilniaus apskrityje buvo atliekami 25 tyrimai, kiek iš jų susijusių su gyvūnų nuodijimu, ji teigia negalinti išskirti.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“ 16 – 19 dalyje taip pat nustatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Šių administracinių nusižengimų atvejais gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
„Teisiniai įgaliojimai pradėti minėtų administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti jų protokolus įstatymu suteikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnams. Todėl jei gyventojai pastebėjo primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtaria, kad jis gali būti apnuodytas, siūlome nelikti abejingais ir apie tai pranešti“, – teigė J. Samorokovskaja.