Teisme užvirė neregėta kova dėl šuns: kad susigrąžintų augintinį iš buvusios draugės, vilnietis nusprendė eiti iki galo

Šunų dalybos – skaudus įvykis skyrybas išgyvenančių žmonių gyvenimuose; juk gyvūną vadiname šeimos nariu ir nelaikome jo daiktu, kurio kainą būtų taip paprasta padalinti perpus. Tačiau teisinėje praktikoje šuns dalybos labiau primena antrąjį variantą ir neišvengiama nuosprendžių, su kuriais šunų šeimininkai nesiruošia susitaikyti. Vilniečio Dominyko (redakcijai vardas žinomas) istorija – vienas iš pavyzdžių, kokie sunkumai gali laukti prireikus pasidalinti augintiniais.

Bandymas susigrąžinti šunį kainavo brangiai: jaučiasi apgautas

Kartu su buvusia drauge Dominykas augino du Korsikos šunis. 2021-ųjų birželį porai nusprendus pasukti skirtingais keliais, vieno iš šunų dalybų klausimas juos nuvedė iki teismo slenksčio, o augintiniu nepasidalinama iki pat šių dienų.

Šiandien vyresnysis šuo gyvena su Dominyku, jaunesnysis – su buvusia jo drauge. Tačiau tokia situacija Dominyko netenkina ir jis siekia susigrąžinti šunį, tvirtindamas, kad šunį pirko jis (kaina 1200 eurų), o gyvūnas esą buvo iš jo pagrobtas.

„Problema ta, kad mažasis šuo daugiau laiko praleido ne mano namuose, nes juose vyko kapitalinis remontas. Kai vyko konfliktas, gal būtų ir abu šunys pagrobti. Visa laimė, kad tą dieną su vienu šunimi turėjau kažkur važiuoti ir jį pasiėmiau. Jei nebūčiau pasiėmęs, gal ir antras būtų atimtas“, – sako vyras.

Norėdamas susigrąžinti šunį, kurį įsigijo, jis surinko įrodymus, kad už šunį mokėjo jis ir registre buvo įrašytas kaip vienas iš šuns bendrasavininkų. Vis dėlto, vyro skundas dėl šuns susigrąžinimo netenkinamas, nes, kaip tvirtina šunį pardavęs veislynas, Lietuvos kinologų draugijos (LKD) dokumente papildomas savininkas „įrašytas per klaidą“.

„Delfi“ paprašė LKD komentaro, kodėl šuns savininkas gali būti ištrinamas iš registro dėl „įrašymo per klaidą“, tačiau draugijos atstovai teisinių ginčų laikotarpiu nuo komentarų susilaiko.

„Veislynas duoda melagingus parodymus, o Lietuvos kinologų draugija mane trina iš registrų be jokių pateisinamų priežasčių. Veisėją puikiai pažįstu, ne kartą buvau jos namuose, kainas suderinome ir ji mane įtikino šunis pirkti, todėl nelabai suprantu, kodėl prasidėjo melagingi parodymai. (…) Turiu ir video įrodymus, kaip prieš perkant savo šunį lankausi veislyne, paimu savo šunį ant rankų, veisėja pasakoja, kokia ji profesionali, kaip puikiai viską išmano. Mane nori padaryti visišku psichu, kad perku šunį už 1200 eurų ir nenoriu būti šuns savininku. Didžiausia problema, kad oficialus veislynas stoja į sukčiaujančio žmogaus pusę“, – stebisi Dominykas.

Įvykus konfliktui, jis kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau čia jam buvo pasiūlyta kreiptis į policiją ir Žemės ūkio ministeriją, kuri atsakinga už gyvūnų taisyklių politikos formavimą. Ministerijoje jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, o tai Dominykui atrodė absurdiška – juk teismo procesai gali užsitęsti kelerius metus, o per tiek laiko šuo jį seniausiai pamirš.

Tad šiandien Dominykui tenka kovoti dėl šuns teisiniu keliu. Jis skaičiuoja, kad šioje situacijoje prarado ne tik brangų ir mylimą augintinį, bet ir 15 tūkst. eurų su jo priežiūra ir teisinėmis paslaugomis susijusių išlaidų. Dominykas siekia susigrąžinti šunį, o kol vyksta teisiniai procesai, į teismą kreipiasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tikisi bent keletą kartų savaitėje susitikti su šunimi arba kad augintinis galėtų dalį laiko gyventi pas jį, kol teismas nenuspręs kitaip.

Teismo sprendimu šuo grąžinamas nebus: šuns savininkė yra buvusi draugė

Vilniaus apygardos teismo posėdyje išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl šuns išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo 2023 m. sausio 12 d. buvo atmestas.

Kaip skelbiama teismo išvadose, „byloje nustatyta, kad LKD rejestre atsakovė ieškovą taip pat nurodė kaip šuns (…) savininką. Tokio įrašymo pagrindu atsakovė nurodė savo siekį sudaryti galimybę ieškovui dalyvauti su šuniu (…) parodose. Šuns (…) perdavimo sutarties byloje nėra. Lietuvos kinologų draugijos išduotame šuns (…) kilmės liudijime jo savininke nurodyta tik atsakovė. Tik atsakovė jo laikytoja/ savininke nurodyta ir Gyvūnų augintinių registre.

Pažymėtina, kad pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju šie duomenys nėra nuginčyti.

Rašytiniame 2022 m. rugsėjo 29 d. LKD pranešime nurodoma, kad jokia bendrasavininkystės sutartis nebuvo pateikta. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teisėta šuns (…) savininke yra atsakovė, o ne ieškovas.”

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja patvirtina, kad policija jau yra gavusi medžiagą iš prokuratūros ir šiuo metu tikslina aplinkybes dėl galimo dokumentų klastojimo.

„Pradėtas aplinkybių patikslinimas pagal BK 300 str. dėl galimo dokumentų klastojimo. Patikslinimo metu bus sprendžiama dėl dokumentų klastojimo, bet tikrai nebus sprendžiamas šuns nuosavybės klausimas, likimas ir panašiai, todėl nieko negalim pasakyti apie pareiškėjo galimybes perimti šuns priežiūrą“, – komentuoja J. Samorokovskaja.

Kam priklauso gyvūnas, pirmiausia rodo vardas augintinių registre

Apie tai, kaip šalyje nustatomas gyvūno savininkas ir kaip vyksta jo dalybos bendrasavininkų konflikto atveju, pasiteiravome VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės.

Ji paaiškina, kad santuokos nutraukimo metu yra dalijamas visas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu, įskaitant ir gyvūnus augintinius. Tuo atveju, jei pora buvo nesusituokusi, gyvūnas priklauso asmeniui, kurio vardu buvo registruotas.

„Tuo atveju, jei dėl santuokos nutraukimo viena iš šalių pateiktų ieškinį teismui ir abi šalys prašytų priteisti gyvūną augintinį, gyvūno nuosavybės klausimą spręstų teismas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, todėl tuo atveju, jei viena iš šalių nevykdytų teismo sprendimo, kita šalis turėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Jeigu pora buvo nesusituokusi, gyvūnas priklauso tam asmeniui, kurio vardu jis registruotas ir kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas“, – teigia „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė B. Vaitiekūnaitė–Pliuskė.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.

Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Kiekvienas katės, šuns ir šeško savininkas atsako už katės, šuns ir šeško paženklinimą mikroschema, iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turėjo būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 d.

„Kiekvienas gyvūno augintinio savininkas yra atsakingas už laikomos paženklintos katės, šuns ar šeško įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą, taigi pats aiškiausias būdas nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso gyvūnas – tiesiog patikrinti, kieno vardu jis registruotas“, – sako B. Vaitiekūnaitė–Pliuskė.