Kas privalo pasirūpinti valkataujančiais keturkojais?

„Žemaičio“ redakcija sulaukė mūsų skaitytojos klausimo, kur reikia kreiptis pastebėjus be šeimininko gatve besiblaškantį šunį, kam pranešti, jei valkataujanti katė atsivedė kačiukų ir dabar visas jų pulkas šmirinėja po daugiabučio kiemą? Moteris pasakojo dėl vieno aplink vis zujančio paklydėlio rinko ir mūsų miesto seniūnijos, ir „Plungės priglaustukų“ numerį, tačiau pagalbos taip ir nesulaukė.

Plungės problema – katinai

„Kažkokia keista situacija mūsų mieste dėl tų benamių: seniūnijos darbuotoja aiškino, kad turiu kreiptis į „Plungės priglaustukus“, bet ir jų numerį surinkus mažai naudos – man buvo pasakyta, kad benamiais gyvūnais rūpinasi seniūnija. Tai kaip paprastam žmogui susigaudyti, kas ir už ką atsakingas? Galų gale, ar gyventojams apskritai dėl to turi skaudėti galvą – ar nėra atsakingų tarnybų, kurioms privalu pasirūpinti tvarka mieste, taip pat ir po miestą šmirinėjančiais beglobiais gyvūnais?“, – vieną po kito klausimus žėrė mūsų skaitytoja.

Sekdami jos pavyzdžiu ir norėdami išsiaiškinti situaciją, pirma surinkome miesto seniūnijos telefono numerį. Atsiliepusi seniūnė Dangirutė Jurkuvienė nusistebėjo, kad kažkas iš seniūnijos dėl beglobio šuns besikreipusiam gyventojui galėjo nurodyti skambinti į „Plungės priglaustukus“.

„Taip, esant reikalui mes bendradarbiaujam su šia įstaiga, jei reikia, kreipiamės pagalbos, tačiau puikiai suprantam ir tai, kad ne jos reikalas ir atsakomybė rūpintis beglobiais. Plungės seniūnija turi sudariusi sutartį su Klaipėdoje veikiančiu „Nuaru“, kurį, esant reikalui, ir kviečiame“, – kalbėjo seniūnė.

Vis tik D. Jurkuvienė neslėpė, kad reikalų su „Nuaru“ stengiamasi turėti kuo mažiau, mat ši įmonė už kiekvieną iškvietimą ima didelius pinigus. Esą vieno katino sugavimas seniūnijai kainuoja apie 350 eurų.

„Jų įkainiai didžiuliai, tad jei dėl kiekvieno benamio leisim tokias sumas, nebeliks iš ko nei gatvių bei šaligatvių remontuoti, nei kitų darbų atlikti“, – sakė seniūnė, bet patikino, kad, nori nenori, „Nuaro“ paslaugomis naudojamasi. Esą pernai šiai įmonei už benamių katinų ir šunų sugavimą sumokėta ne viena dešimtis tūkstančių eurų.

„Ta proga, kad jau šnekam šia tema, reikėtų gyventojams priminti, kad mylėti gyvūnus yra gerai, bet ta meilė turi būti pamatuota. Nes šerdami benamius žmonės daro meškos paslaugą. Tokie gyvūnai ima neribotai daugintis, nekalbant jau apie tai, kad gali būti visokių ligų nešiotojais ir panašiai. Ir tos problemos aktualios visam pasauly. Graikijoj siaučia benamių šunų bandos, Italijoj kur benuvažiuotum – pulkai katinų. Ir Plungėj ta pati bėda – katinai, katinai ir dar kartą katinai. Dėl šunų iškvietimų beveik negaunam, o dėl benamių kačių žmonės skambina kone kiekvieną dieną.“

Braška per siūles

Lygiai taip pat situaciją mūsų mieste nupiešė ir „Plungės priglaustukų“ įkūrėja bei vadovė Jurgita Juknevičiūtė-Domarkienė. Nesutiko tik su seniūnės žodžiais, neva „Plungės priglaustukai“ ir seniūnija bendradarbiauja tarpusavyje, spręsdamos benamių gyvūnų problemą.

„Kažkada sykį buvo kreipęsi iš seniūnijos pasiteirauti, ar priimtume gyvūną, bet daugiau jokių kontaktų neturime. O iš žmonių nuolat girdime, kad seniūnija nieko negali padėti, nes neturi pinigų. Todėl žmonės skambina mums, bet ir mes turime atsakyti, nes jau senokai nebeturime nė laisvos kertelės nei šuniui, nei katinui – kad ir laikinai priglausti. Esam benamiais apgyvendinę jau ir mūsų biurą, ir koridorių bei vonią. O kai atsakom žmonėms, kad nebegalim paimti, supyksta, būna, ir apibara mus, neva, kam apskritai tokie esam reikalingi“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

Tiesa, „Plungės priglaustukai“ visiškai neatsuka nugaros benamiams: gyventojams, besikreipiantiems dėl valkataujančių katinų, pasiūlo savo pagalbą nuvežti juos pas veterinarą kastruoti ar sterilizuoti. Kad būtų lengviau pagauti, paskolina specialią gaudyklę, tik prieš tam ryždamasis žmogus turi apsvarstyti, ar turės galimybę suteikti katinui pastogę, kol šis gis po medicininės procedūros.

Nedalina į kairę ir į dešinę

Paklausta, ar „Plungės priglaustukai“ nesvarstė galimybės patys dalyvauti Savivaldybės skelbtame konkurse bešeimininkių gyvūnų gaudymo paslaugai teikti, pašnekovė sakė, kad šitai buvo galima svarstyti nebent tik veiklos pradžioje, kai įstaiga dar turėjo laisvo ploto pagautiems gyvūnams apgyvendinti, o dabar esą net ir labai norint tai būtų neįmanoma – „Plungės priglaustukai“ jau ir taip „braška per siūles“.

Be to, J. Juknevičiūtė-Domarkienė kalbėjo, kad tokia veikla, kai benamis gyvūnas pagaunamas ir numarinimas, prieštarautų jos norui padėti benamiams surasti antrus namus ir mylinčius šeimininkus.

Todėl dabar įstaiga deda dideles pastangas, kad įvertintų, ar šuniuką arba kačiuką norintys pasiimti žmonės tinkamai juo pasirūpins. Atiduodant murklius naujiesiems šeimininkams keliamas reikalavimas pasirūpinti jų kastracija bei sterilizacija, o tų, kurie nori šuniuko, teiraujamasi, ar jis nebus rišamas prie būdos, jei gyvens voljere, ar turės galimybę bent kartą per dieną pabėgioti po kiemą, ar bus kas jį pavedžioja.

„Norim, kad naujus namus radę gyvūnai taptų šeimos nariais, todėl nedalijam lengva ranka į kairę ir į dešinę. Be to, turim nemažai laukinių kačių, kurios pas mus jau 3-ejus metus, tačiau taip ir nepriprato prie žmogaus. Suprantama, kad niekas jų neims. Todėl visų labai prašau prieš šeriant gatvėje pastebėtą gyvūną labai gerai pagalvoti, ar turėsite galimybių tinkamai juo pasirūpinti, ar galėsite nuvežti pas veterinarą kastruoti ar sterilizuoti?“ – elgtis atsakingiau ragina J. Juknevičiūtė-Domarkienė.