Šiais laikais tautosaka užima garbingą vietą ant vaikų knygų lentynų, tačiau būtent mitai ir legendos suformavo visuomenės sąrangą. Kaip gi atrodo seniausia Japonijos knyga – Kojiki – ir kokie mitai slypi joje?

Europos istorijos šaltiniai liudija, kad prieš keletą šimtmečių mokslas ir mitai buvo lygiaverčiai. Švietimo amžiuje mokslas pradėjo užimti vis svarbesnę vietą, tačiau tuo pačiu vis dar vykdavo raganų medžioklės. Atvertus senasias istorijos knygas matysime, kad realybė ir išmįslas yra stipriai persipynė: karaliams priskiriamos dievybių sąvybės, o visuomenė vadovaudavosi patarlėmis, pasakojama pranešime žiniasklaidai.

Mitai ir pramanos taip pat padėjo mokslui: netikėčiausios idėjos kartais tapdavo realybe būtent dėl besąlygiško, nerealistiško tikėjimo bei sunkaus darbo. Graikų mitologijoje Ikaras pasigamino sparnus bei atsiplešė nuo žemės. Ir tai ilgus šimtmečius tapo įkvėpimu išradėjams. Juokaujama, kad būtent Ikaras paskatino atsirasti kosmoso agentūrą NASA.

Seniausia Japonijos tautosakos knyga – Kojiki

Japonijos istorijos apysakų, mitų ir legendų rinkinys – knyga „Kojiki“ (liet. Kodžiki) – ne vieną nustebintų savo tūkstantmečių tradicijų gausa. Kojiki parašyta Imperatorės Genmei įsakymu kaip epochos metraštis, savyje permaišantis tikrovę ir pramaną. Į rinkinį įtrauktos ir legendos apie stebuklus, atsiskyrėlius ir žynius, kurių gyvenimas mus stebina dorybingumu bei pasiaukojimu, nepaprastai stipriu žmogaus ir gamtos ryšiu.

Kojiki netrūksta ir dainuojamųjų apysakų. Dainos nuo seno naudojamos istorijai perduoti iš kartos į kartą dėl paprastos priežasties – jas lengviau įsiminti ir maloniau klausyti. Nors istoriniai įrašai ir mitai užrašyti kinų kalba su daugybe japoniškų elementų, dainų atveju kinų raštas naudojamas tik japoniškiems garsams užrašyti (Manjogana). Dainos užrašytos Jamato dialektu, dar tituluojamu senovės japonų kalba (jap. Jōdai Nihongo).

Tautosaka arba liaudies išmintis dar svarbi tuo, kad tai vienas pirminių istorijos šaltinių. Šioje Kojiki knygoje taip pat pristatomos ir japonų pasakos, kurių dėka, galime interpretuoti įvairius šalies arba tautos atsiradimo principus. Ištrauka iš Jasumaro pratarmės: „Sakau aš, Jasumaro: Tais laikais, kai Chaosas jau pradėjo tirštėti, tačiau dar nepasireiškė nei Jėgos, nei Formos, ir niekas dar neturėjo Vardo, ir nebuvo jokio Veiksmo, kas galėtų tada pažinti jo atvaizdą?“

Tautosaka svarbi norint suprasti tam tikras kultūros arba mentaliteto veikimo idėjas bei daro didelę įtaką ar įkvepia ir menininkų darbus. Neretai bandant interpretuoti menininkų idėjas, turime atsižvelgti ir į kultūrinius pamatus.

Lietuvoje Japonija ir jos kultūra pamažu atranda vietą daugiakultūrinėje meno erdvėje. Dėka kasmet organizuojamo „NowJapan“ festivalio kiekvienais metais vis daugiau ir dažniau galime susipažinti su unikalia Japonijos tradicijų kultūra.

Japonijos mitus tyrinėjanti atlikėja ir novelistė Ekotumi pažymi: „Kai kalbame apie mitus, pirmiausiai šauna graikų ir skandinavų pasauliai, tačiau japonai turėjo ne ką mažesnę vaizduotę, tad ir mūsų šalies legendų pasaulis yra labai įvairus bei turtingas.“

Baubai ir raganos – puikūs vaikų auklėtojai

Tautosaka ypatingai tinka vaizduotės nestokojantiems vaikams. „Vaiko raidoje tautosaka atlieka svarbų dorovinio ugdymo vaidmenį. Herojų istorijos parodo jauniesiems, kad dėl gėrio reikia stengtis. O mistifikuoti personažai padeda auklėti jaunuosius padaužas: neik į miškelį, ten gyvena baubai. Skamba juokingai, tačiau vaiko sąmonėje tai sukuria aiškius vaizdinius ir padeda formuoti jo savireguliaciją. Vaikai mokosi spręsti įvairias gyvenimo situacijas ir konfliktus per pasakas, mokosi elgesio normų, ugdo kūrybinius gebėjimus ir lavina vaizduotę. Pasakos suteikia erdvę mokytis ir tobulėti. Tad baubukai tampa nematoma išdaigų policija,“ – komentuoja psichologė Romualda Rimašiūtė-Knabikienė.

Japonijos mitai pristatomi Lietuvoje

Vasario 22-ą dieną šv. Kotrynos bažnyčioje Japonijos mitus atliks japonų novelistė ir atlikėja Ekotumi kartu su rankų šešėlių teatru „Budrugana Lietuva“. Ekotumi yra pasaulyje žinoma japoniškos mitologinės muzikos puoselėtoja. Lietuviams Ekotumi jau pažįstama – 2017-ais metais dainininkė svečiavosi festivalyje „nowJapan“ ir klausytojus žavėjo Japonijos folk muzikos garsais bei rafinuotu artistišku pasirodymu, kuriuo jau spėjo užkariauti ir didžiąsias pasaulio auditorijas Niujorke, Paryžiuje, Londone bei Dubajuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją