„Musica humana“ kūrybinis kelias prasidėjo 1974 metais. Jo koncertai buvo vieni pirmųjų senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgaivinimo Lietuvoje ženklų. Daugelį metų ansambliui vadovavo prof. Algirdas Vizgirda, o nuo 2018 m. gruodžio mėnesio jį pakeitė prof. dr. Robertas Beinaris. „Meno vadovas prof. A. Vizgirda ilgus metus puoselėjo šio kolektyvo kūrybinį kelią. Ansamblyje dirbo ir dirba daug žymių Lietuvos muzikų, kurie savo muzikavimu ir meile ansambliui kūrė ir kuria jo istoriją“, – pasakoja prof. R. Beinaris.
Ansamblis yra atlikęs monumentalius ciklus: „Senoji Europos instrumentinė ir vokalinė muzika“, „Baroko kelias“, „Venecijos genijus Antonio Vivaldi“, „J. S. Bachas ir XX amžiaus muzika“ ir kt. Dalis jų yra tęstiniai, tapę tradiciniais: tai ciklas apie muzikos ir dailės sąsajas, bendradarbiavimas su jaunaisiais atlikėjais bei kompozitoriais. Kamerinių opusų ansambliui yra sukūrę ir šiuolaikiniai lietuvių kompozitoriai. Kai kurioms monumentalioms koncertinėms programoms ansamblis kviečiasi žymius Lietuvos ir užsienio solistus, chorus. Išplėstos sudėties „Musica humana“ tampa orkestru.
„Publikos dėmesys ir meilė buvo greitai užsitarnauta nuo Vilniaus iki mažiausių miestelių ar įvairių užsienio šalių salių. Ilgainiui ansamblis iš kelių narių išaugo į mažą orkestrą, kuris daug metų yra Johanno Sebastiano Bacho muzikos, „Kuršių nerijos“, „Su Palaimintuoju Teofiliumi“ festivalių pagrindinis atlikėjas ir organizatorius. Ansambliui pradėjus savo kūrybinį kelią, kūrinius jam pradėjo rašyti lietuvių kompozitoriai, netrukus daugelis šių opusų labai išpopuliarėjo“, – sako R. Beinaris.
Tikromis šio kolektyvo repertuaro puošmenomis tapo Osvaldo Balakausko „Šokių siuita“, „Duetti concertanti“, Broniaus Kutavičiaus „Kampf der Bäume“ („Medžių kova“), Algirdo Martinaičio „Cantus ad futurum“ („Giesmė ateičiai“). Nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių ir didžiulio baroko muzikos repertuaro aukso fondą „Musica humana“ įrašė į kompaktines plokšteles.
Svarbiausia „Musicos humanos“ ypatybė – repertuaro įvairovė. „Šiandien ansamblis kuria patrauklias programas: „Barboros Radvilaitės laiškai“, „A. Vivaldi muzikos ekspresijos“, „J. S. Bachas ir lietuvių muzika“, „Improvizuojantis Mozartas“, „Muzikiniai šachmatai“, „Senoji ir naujoji Vilniaus muzika“, „Disnėjaus filmų muzika“ ir daugelį kitų. Per pastaruosius penkerius metus ansamblis pastatė net keturis sceninius kūrinius – tai operos „Neringa“ ir „Meilės legenda“, miuziklai „Sidabrinis Ežerinis“ ir „Dzūkiška sakmė apie Dzievulį ir žmogelį“, – sako R. Beinaris ir pažada, kad jubiliejiniame koncerte irgi skambės daug gražios muzikos, ypač pabrėžiant ansamblio kūrybinį, stilistinį įvairiapusiškumą.
Koncerte su „Musica humana“ pasirodys choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva Voce“ (vadovai Raimondas Katinas, Virginija Katinienė), sostinės vaikų ir jaunimo centro choras „Kivi“ (vadovė Danguolė Aukselienė), senojo šokio trupė „Festa Cortese“ (vadovė Neringa Savodnikienė), solistai vokalistai Dovilė Kazonaitė, Aušra Liutkutė, Aistė Pilibavičiūtė, Kristina Zmailaitė, Simona Liamo, Aistė Benkauskaitė, Judita Leitaitė, Eimantas Bešėnas, Edmundas Seilius, Linas Drąsutis, Deividas Staponkus, Egidijus Dauskurdis, vargonininkas Virginijus Barkauskas, baleto artistai Olga Konošenko ir Aistis Kavaliauskas.
„Laukia staigmenos, tikimės pristatyti naujausią kompaktinę plokštelę ir ansamblio jubiliejui skirtą knygą. Scenoje pasirodys ir daug ansamblio draugų bei scenos partnerių, kartu sukursime jums ypatingą vakarą“, – žada R. Beinaris.
Koncertas „Muzika žmogui ir dangui. „Musica humana“ 50-mečiui“ vyks balandžio 24 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.