Rež. D. Dobrevos spektaklio ašis – žmogaus likimo tema. Spektaklio centre – moteris, palikusi tėvynę, namus, šeimą ir nekenčiama svečioje šalyje. Moteris išduota mylimo vyro ir pasirinkusi žiaurų kerštą. Pagrindinį Medėjos vaidmenį spektaklyje kuria aktorė Jelena Ragimova. Mintimis apie vis dar kuriamą vaidmenį, aktorystę, svetimšalės likimą dalinasi pagrindinio vaidmens atlikėja.
– Režisierės D. Dobrevos spektaklyje „Medėja svetimšalė“ tau patikėtas pagrindinis Medėjos vaidmuo. Su kokiu iššūkiu susidūrei kuriant šį vaidmenį?
– Pamenu, kai man pasiūlė kurti Medėjos vaidmenį, nepatikėjau, bet kartu ir labai apsidžiaugiau. Šis vaidmuo – mano pirmas pagrindinis vaidmuo profesionalioje teatro scenoje, o gal ir paskutinis? Man labai pasisekė, kad režisierė manyje įžvelgė potencialą, kažkokią vidinę stiprybę. Ji pasakė, kad tokia laimė gali ir nepasikartoti. Tuo metu man buvo baisu ir net gėda prieš savo koleges, juk teatre yra labiau patyrusių aktorių, kurios puikiai galėtų sukurti šį vaidmenį... Tik režisierės Dianos Dobrevos dėka supratau, kad esu tinkamoje vietoje. Šį Medėjos vaidmenį vis dar kuriu, auginu ir augu kartu su juo.
– Šiandien grįžai į teatro sceną jau kaip jauna mama. Ar motinystės patirtis suteiks tavo kuriamai Medėjai papildomų spalvų?
– Taip, esu jau mama, tad Medėjos vaidmuo turėtų įgyti ir naujų spalvų. Kokių – nežinau. Man pačiai dabar įdomu sulaukti finalinės scenos, kuomet yra nužudomi vaikai. Net nebūnant mama vaidinti šią sceną man būdavo baisu, nejauku, o kaip dabar bus... sužinosiu tik kovo 16 ir 17 dienomis.
– Ar esi sau suradusi paaiškinimą, kodėl dėl meilės ir keršto mylimam vyrui Jasonui tavo herojė nužudo savo vaikus?
– Po premjeros viena aktorė pasidalino savo įžvalga, jog ji galinti suprasti Medėją ir jos ryžtą nužudyti savo vaikus. Juk ji jauna, be proto mylinti savo vyrą Jasoną, tad į išdavystę reaguoja be jokių kompromisų ir nuolaidžiavimų. Medėja pernelyg gyvybinga, kad įstengtų nusiraminti. Ji taip pasielgia ne iš išskaičiavimo ar keršto, o dėl beprotiškos meilės ir nevaldomos aistros. O Jasonas jau sensta ir mieliau renkasi taiką bei ramybę.
– Spektaklio centre – moteris, kuri negali likti svetimoje šalyje, bet ir negali grįžti į tėviškę. O kaip tu kaip kūrėja, aktorė jautiesi Ukrainos karo akivaizdoje, kai vis daugiau Lietuvos žmonių nenori girdėti rusų kalbos. Kaip priimi tiek išorėje, tiek teatro viduje vykstančius pokyčius?
– Spektaklyje yra viena scena, kai pas Medėją atėjęs Kreontas sako jai, jog jo šalies moterys naktimis gąsdina savo vaikus pasakojimais apie Medėją ir jos nusikaltimus. Todėl paprašo jos nedelsiant palikti Korintą. Medėja atsakydama jam retoriškai klausia, ar išties ji juos apiplėšė, ar dėl jos pradėjo kristi gyvuliai, o gal ji dar ir vandenį užnuodijo? Valdovas Kreontas neabejodamas teigia, kad ji galinti tai padaryti. Tada Medėja primena jam, kad jos tėvas taip pat yra karalius, tad jie yra lygūs...
Aš mielai vaidinu valstybine lietuvių kalba. Tačiau noriu ir priminti, kad nors esu rusakalbė, gimiau šioje laisvoje šalyje, o mano kalba neturi nieko bendra su valstybe agresore. Vaidindama spektaklius rusų kalba aš nekenkiu savo tėvynei Lietuvai. Teatro trupė taip pat nėra jokia kenkėja, nors apie mūsų teatrą tenka išgirsti nepagrįstų, tiesos neatitinkančių istorijų.
– Spektaklis „Medėja svetimšalė“ pastatytas pagal prancūzų dramaturgo Jeano Anouilhʼo tragediją „Medėja“ bei pasitelkiant kitų žymių poetų tekstus. O kokią žinutę tu pati išryškintum, kalbėdama apie šią dramą šių dienų kontekste. Kas tavo akimis aktualu šios dienos žmogui?
– Šiame spektaklyje akcentuočiau „nereikalingumo“ temą: kai staiga, vos po dešimties laukimo dienų, Medėja netenka vyro, o dar iš jos ketina atimti vaikus. Kai ji – moteris, žmona, mama, pilietė – tampa nepageidaujama Korinte ir paliekama viena užribyje. Juk iš jos pasiglemžiama tai, vardan ko ji gyveno.
Ir šiandien žmonės praranda savo namus, šalį, netenka savo vyrų, sūnų, praranda galimybę ateiti į kultūrinį renginį, nes jie ir jų kalba yra nepageidaujami, kiti netenka ir pilietybės, teisės gyventi, nes tampa „pavojingi“. Tu negali tam pasiruošti, juk tokia situacija išmuša pagrindą iš po kojų. Juolab niekad negali žinoti, kada tai nutiks ir tau, tavo šeimai. Aš kadaise taip pat mokiausi „nepageidaujamoje“ mokykloje, kurią bandė uždaryti, o dabar susiduriu su tuo, kad dirbu „pavojingame“ teatre. Beje, mokykla vis dar veikia... o kas bus rytoj?
– Spektaklyje vaidini kartu su puikiais scenos partneriais (Valentinu Novopolskiu, Viačeslavu Lukjanovu ir kt.). Ar tau padeda jų patirtis, buvimas kartu, kai kuri pagrindinį vaidmenį? Ar tau svarbi komanda, su kuria dirbi?
– Spektaklio kūrybinė komanda – tai ne tik aktoriai scenoje, bet ir garso režisierius, šviesų dailininkas, montuotojai, režisieriaus asistentai, grimuotojai... Vaidindama šiame spektaklyje jutau, kokie jie visi yra svarbūs. Juk mes visi kartu kuriame Medėją ir ją supantį pasaulį. Šiame spektaklyje šie žmonės kuria spektaklio atmosferą ir magiją, kurios, šiukštu, svarbu neišsklaidyti. Netgi nuo montuotojų judinamų dekoracijų priklausys, kaip seksis suvaidinti Jasono ir Medėjos susitikimo sceną.
– Kodėl žiūrovas turėtų pamatyti šį spektaklį ir išgyventi šią istoriją?
– Tai labai stiprus spektaklis savo pasakojama istorija, kuriamais vaidmenimis, scenografija, kostiumais, muzika, juolab, kad jį pastatė puiki režisierė. Tad, manau, visi turėtų pamatyti „Medėją svetimšalę“.